Insultas aukas šienauja be gailesčio
Trečdalis pirmą kartą insultą patyrusių ligonių miršta, pusė likusių gyvųjų tampa neįgalūs. Antrą kartą ištikus tai pačiai nelaimei, išgyventi sugeba tik pusė ligonių, tačiau dažnai jie lieka prikaustyti prie lovos visam gyvenimui. Dėl šios priežasties ypač svarbu laiku pastebėti gresiančio insulto požymius, o sulaukus penkiasdešimties – ir profilaktiškai išsitirti smegenų arterijas ultragarsu.
Pažeisti neuronai neatsikuria
Insultas būna dviejų rūšių: hemoraginis, kai kraujas išsilieja į smegenis, ir išeminis, įvykstantis staiga nutrūkus tam tikros smegenų dalies kraujotakai. Dažniausiai – apie 90 proc. atvejų – susergama išeminiu insultu. Maždaug trečdalis šių insultų įvyksta tuomet, kai į smegenis su krauju iš širdies atneštas krešulys užkemša smegenų arteriją. Nuo užakusios arterijos dydžio priklauso, kokia dalis smegenų bus pažeista.
„Krešuliai širdyje gali susidaryti dėl prieširdžių virpėjimo, reumatinių širdies ydų, jei protezuoti širdies vožtuvai bei persirgus miokardo infarktu. Todėl šie ligoniai turėtų vartoti kraujo krešėjimą mažinančius vaistus“, – patarė habilituotas medicinos mokslų daktaras, profesorius, kraujagyslių chirurgas Povilas Pauliukas.
Dažniausia išeminio insulto priežastis yra aterosklerozė. Labai dažnai minėtas insultas ištinka kritiškai susiaurėjus kaklo arterijai. Laimei, laiku nustačius problemą, išeminio insulto galima išvengti.
„Labai svarbu laiku užkirsti kelią ligai. Kai užakus arterijai ištinka insultas, atkurti kraujagyslės kraujotaką dažniausiai nepavyksta, o ir nebėra prasmės tai daryti. Smegenų dalis, kurią maitino užakusi arterija, jau būna žuvusi, o žuvusios nervinės ląstelės nebeatskuria“, – karčią tiesą priminė gydytojas.
Hemoraginis insultas sudaro tik dešimtadalį atvejų. Jis ištinka dėl padidėjusio kraujospūdžio ar įgimtos arterijų anomalijos, todėl, laiku gydant aukšto kraujospūdžio ligą, dažniausiai šio insulto galima išvengti.
Signalas – mirgėjimas akyse
Nors žmonės daug skaito ir žino apie insulto pavojų, dažniausiai neskuba apsilankyti pas gydytoją ir atlikti būtinus tyrimus. Gerai, jei sveikata susirūpina išryškėjus pirmiesiems insulto simptomams. Deja, ne visi geba juos laiku atpažinti.
„Pusės veido ir tos pačios pusės rankos arba net visos kūno pusės aptirpimas ar nusilpimas rodo, kad gresia insultas miego arterijos aprūpinamame didžiajame smegenų pusrutulyje. Šio insulto pranašu taip pat gali būti trumpalaikis apakimas viena akimi arba kalbos sutrikimas“, – teigė gydytojas P.Pauliukas.
ei minėti požymiai kartojasi, reikia kuo skubiau kreiptis į kraujagyslių chirurgą. Mat tai gali rodyti, kad kritiškai susiaurėjo miego arterija ir tikėtinas sunkus insultas, gresiantis paralyžiumi ar net mirtimi. Laiku nustačius problemą ir išvalius arteriją, insulto galima išvengti.
„Dažnai insultai miego arterijos baseine įvyksta staiga. Prieš tai ligonis gali nejausti jokių simptomų, net jei miego arterija dėl aterosklerozės kritiškai susiaurėjusi. Todėl penkiasdešimties metų ir vyresni žmonės turėtų profilaktiškai pasitikrinti kaklo arterijas, nes būtent šioje kūno srityje jos dažniausiai susiaurėja“, – perspėjo gydytojas.
Susiaurėjus slankstelinėms arterijoms gali svaigti galva, sutrikti pusiausvyra bei klausa, žmogų gali pykinti, skaudėti galvą, cypti ar ūžti ausyse. Grėsmingų požymių yra ir daugiau.
„Ligoniui gali dvejintis ar lietis vaizdas, mirgėti ar aptemti akyse, jam gali atrodyti, kad viskas sukasi ratu, žemė siūbuoja po kojomis. Kartais jis net gali prarasti sąmonę, sutrikti atmintis. Jei gydytojai nenustato kitos sąmonės praradimo priežasties, galima įtarti, kad dėl to kaltas būtent slankstelinių arterijų kraujotakos nepakankamumas“, – pažymėjo P.Pauliukas.
Kai reikia ne psichiatro
Pasak pašnekovo, Lietuvoje dar labai mažai gydytojų žino, kad slankstelinių arterijų ligos pasireiškia ne tik insultu, bet ir anksčiau išvardytais simptomais. Todėl ligoniams neretai klaidingai diagnozuoja migreną, epilepsiją, nerimo sutrikimą ar net... išrašo siuntimą pas psichiatrą.
Ištikus insultui slankstelinių arterijų aprūpinamoje smegenų dalyje, gali suparalyžiuoti pusę kūno arba net visas keturias galūnes. Dažnai sutrinka ligonio kalba, rijimo procesas, pusiausvyra.
„Įvykus išeminiam insultui smegenų kamiene, pasveikimo ar būklės pagerėjimo tikimybė labai nedidelė. Todėl ypač svarbu laiku chirurgiškai koreguoti arterijų susiaurėjimus, tai yra, vos pajutus gresiančio insulto simptomus“, – pabrėžė P.Pauliukas.
Žmonės, kurių susiaurėjusios, užakusios arba operuotos kojų arterijos, taip pat persirgusieji miokardo infarktu, sergantieji cukralige dažniau kenčia ir dėl susiaurėjusių smegenų arterijų. Todėl minėtiems ligoniams patartina pasitikrinti kaklo arterijas ultragarsu.
„Profilaktiškai tai turėtų padaryti ir kiekvienas sulaukęs penkiasdešimties ir daugiau metų. Jeigu kaklo arterijos nepakitusios, tyrimą reikia pakartoti po penkerių metų. Tačiau jeigu aptinkamas kad ir nedidelis arterijų susiaurėjimas, tikrintis reikėtų kasmet“, – patarė P.Pauliukas.
Persirgus išeminiu insultu, reikia ir toliau stebėti smegenų arterijų būklę – ligonį pakartotinai gali ištikti insultas, užakus bent vienai iš likusių sveikų arterijų.
Daiva Šalc
