Imunoprofilaktika - kad atostogos būtų saugios ir sklandžios

Vasara – poilsio ir atostogų metas, kuomet nemažai laiko praleidžiame gamtoje, daug keliaujame. Planuojant atostogas, būtina pasirūpinti ir skiepais, padėsiančiais ne tik saugiai ir sveikai pailsėti, tačiau ir išvengti nesklandumų renkantis kelionėms egzotiškas šalis.

Skiepai– tai gana nebrangi ir veiksminga sunkių infekcinių ligų profilaktikos priemonė, vienas iš efektyviausių užkrečiamų ligų kontrolės būdų.Vakcinos (skiepai) yra sudėtiniai imunobiologiniai preparatai, sudaryti iš susilpnintų arba užmuštų mikroorganizmų (bakterijų ar virusų) arba jų sudėtinių dalių (komponentų) bei pagalbinių cheminių medžiagų. Skiepijantis antigeninėmis medžiagomis sukuriamas dirbtinis imunitetas.

Skiepai prieš keliones

Planuojant kelionę būtina išsiaiškinti, kokie skiepai Jūsų kelionės maršruto šalyse yra privalomi. Būtina žinoti, jog kai kurios šalys neįsileidžia užsieniečių be imunizaciją patvirtinančių dokumentų. Ypač svarbu pasiskiepyti vykstant į endeminius geltonojo drugio ir vidurių šiltinės židinius.

Skiepijimo schemos, kuri tiktų visiems keliautojams, nėra, todėl infekcinių ligų gydytojas ją sukuria kiekvienam keliautojui individualiai. Prieš kelionę turi būti ne tik įvertinta, kokių skiepų reikia, bet ir atsižvelgta, ar bus reikalingi pakartotiniai skiepai (difterijos, stabligės, poliomielito ir kt.). Pasirinkimui skiepytis ar ne įtakos turi ir kiti veiksniai: užkrečiamosios ligos rizika, asmens amžius, sveikatos būklė, ankstesni skiepijimai, kelionės tikslas, trukmė, sunkios bei nepageidaujamos reakcijos į ankstesnius skiepijimus, rizika užkrėsti kitus žmones, skiepų kaina.

Pasiskiepijus imunitetas įgyjamas tik po tam tikro laiko, todėl planuojantiems keliones rekomenduojama iš anksto suplanuoti ir skiepijimosi laiką. Dėl skiepų reiktų kreiptis ne vėliau kaip 4–6 savaites iki keliones pradžios. Jei iki kelionės liko mažiau laiko, vis tiek rekomenduojama kreiptis į gydytoją.

Būtina skiepytis ir poilsiaujant Lietuvoje

Grėsmė užsikrėsti sunkiai gydomomis infekcinėmis ligomis yra ne tik keliaujant užsienyje, bet ir poilsiaujant savoje šalyje.

Atšilus orui, po žiemos pabunda erkės – infekcinių ligų, tokių kaip erkinis encefalitas ir Laimo liga, platintojos. Jos tampa gyvybingomis esant 5 laipsnių temperatūrai aukščiau nulio, o ypač aktyvios būna nuo birželio iki spalio mėnesio. Erkės paplitusios visur: tiek miškuose, tiek miestų parkuose, jos mėgsta drėgnas, vėsias vietas, vengia tiesioginių saulės spindulių. Įsisiurbus šiam gyviui būtina ją kuo greičiau ištraukti.

Užsikrėtus erkiniu encefalitu pirmieji simptomai panašūs į gripo: pakyla temperatūra, juntamas galvos sunkumas, vargina raumenų ir sąnarių skausmas, silpnumas. Šie simptomai gali tęstis nuo vienos dienos iki savaitės. Jiems praėjus, seka pagerėjimo periodas, tačiau žmogus nepasveiksta ir po 2–7 dienų vėl pasijaučia prastai. Prasideda „antroji banga“ – simptomai paūmėja (tačiau ne visais atvejais), prasideda didelis karščiavimas, stiprūs galvos skausmai, vėmimas, gali būti sąmonės, koordinacijos sutrikimų.

Planuojant iškylą gamtoje vertėtų pasirūpinti apsauga nuo erkių. Rekomenduojama įsigyti specialių purškalų, dėvėti šviesius drabužius, ant kurių galima pastebėti ropojančią erkę. Geriausia rinktis prie kūno, ypač prie riešų, kaklo ir čiurnų, prigludusią aprangą. Grįžus iš gamtos, būtina atidžiai apžiūrėti, ar kūnu neropoja erkė, drabužius palikti negyvenamoje patalpoje, iššukuoti plaukus, išsimaudyti po dušu.

Klaipėdos m. visuomenės sveikatos biuro informacija