Įminta dar viena vaisingumo mįslė

Vaisingumas yra kruopščiai reguliuojamas procesas. Olandų ir Jungtinės Karalystės mokslininkai nustatė, kad iki implantacijos gimdoje vyksta griežta embriono „kokybės kontrolė“. Netinkamas embrionas atmetamas, įvyksta savaiminis persileidimas.

2005 metais japonai ant spermatozoido paviršiaus atrado proteiną, su kurio pagalba atpažįstama kiaušialąstė bei tirpdoma jos sienelė. Proteinas buvo pavadintas japonų šventyklos Izumo vardu.

Neseniai Jungtinės Karalystės mokslininkai nustatė jo antrininką kiaušialąstės paviršiuje ir pavadino jį romėnų vaisingumo deivės Juno vardu. Manoma, kad receptorių Izumo ir Juno sąveika yra pirmasis žingsnis susidarant naujai, genetiškai unikaliai gyvybei.

Buvo įminta ilgametė biologijos mįslė, kaip lytinės ląstelės atpažįsta viena kitą, dėl kokių priežasčių jų „jungtuvės“ kartais neįvyksta ir kodėl kiaušialąstę apvaisina tik vienas spermatozoidas.

Eksperimentai su pelėmis parodė, kad pelės, neturinčios lytinių ląstelių proteinų, yra nevaisingos. Sąveika tarp dviejų proteinų yra labai trumpa ir silpna, nes jau po 40 minučių proteinai ant lytinių ląstelių paviršiaus faktiškai nenustatomi. Apvaisinta kiaušialąstė skubiai nusimeta gausius Juno nuo savo paviršiaus, todėl garantuojamas jos susiliejimas tik su vienu spermatozoidu. Įvykus sąveikai su keliais spermijais, dėl perteklinės genetinės medžiagos – chromosomų ląstelė žūsta.

Tikimasi, kad nauji duomenys pasitarnaus atrandant naujus nevaisingumo gydymo metodus bei efektyvius kontraceptikus.

Plačiau:

Juno is the egg Izumo receptoran disessential for mammalian fertilization; Enrica Bianchi, Brendan Doe, David Gouldingand Gavin J. Wright; Nature 16 April 2014; DOI:10.1371/journal.pone.0094936; Abstract.