Hipertenzija ir diabetas didina glaukomos riziką(1)

Šiuo metu nuo glaukomos pasaulyje kenčia apie 60 mln. žmonių. PSO prognozuoja, kad 2020 m. šis skaičius išaugs iki 80 mln. sergančiųjų. Apie dešimtadalį jų gali netekti regėjimo. Lietuvos statistikos duomenys taip pat nedžiugina – kasmet glaukoma naujai diagnozuojama 10 tūkst. suaugusiųjų ir 300 vaikų.

 Mokslininkai iš Mičigano pristatė tyrimą, kuriame skelbia, kad vien diabetas gali padidinti atviro kampo glaukomos riziką 35 proc., hipertenzija – 17 proc., o žmonėms, kurie serga diabetu bei hipertenzija, atviro kampo glaukomos išsivystymo rizika siekia net 48 proc. Tačiau tyrimas parodė, kad pacientai, kuriems diagnozuota hiperlipidemija, glaukomos išsivystymo rizika sumažėja 5 proc.

Reklama

Tokia tyrimo išvada padaryta išanalizavus daugiau nei 2 mln.  JAV gyventojų, vyresnių nei 40 metų, kurie bent kartą lankėsi pas okulistą nuo 2001 iki 2007 metų. Buvo siekiama nustatyti ryšį tarp atviro kampo glaukomos ir tokių metabolinio sindromo veiksnių kaip nutukimas, hipertenzija, diabetas, hiperlipidemija.

Iš ankstesnių studijų žinoma, kad diabetas ir hipertenzija didina diabetinės retinopatijos (būklė, kai pažeidžiamos tinklainės kraujagyslės) riziką.

Šis tyrimas rodo, jog sergantiems diabetu, turintiems aukštą kraujospūdį pacientams dėl galimos glaukomos turi būti skiriama daugiau dėmesio. Pacientai turi būti informuojami apie rizikos veiksnius, siekiant kaip įmanoma anksčiau užkirsti kelią glaukomai ar aklumui.

Kaip nustatoma glaukoma

Klaipėdos universitetinėje ligoninėje dirbanti gydytpja oftalmologė Jurgita Popovienė pimena, kad glaukoma kitaip vadinama tyliuoju matymo vagimi, nes ilgą laiką nesukelia jokių negalavimų, todėl dažnai nustatoma pavėluotai.

Pirmiausia, kad glaukoma būtų diagnozuota laiku, pacientas turi apsilankyti pas gydytoją oftalmologą konsultacijai (ne pas optometristą optikoje, ne pas slaugytoją pasimatuoti akispūdžio), kurios metu bus atlikta išsami akių apžiūra.  Su plyšinės lempos pagalba gydytojas įvertins akies anatominius ypatumus, specialia linze apžiūrės akies priekinės kameros kampą (struktūrą, per kurią iš akies nuteka didžioji dalis akies skysčio), akies dugną (optinio nervo disko būklę, kraujagysles, kitus tinklainės pokyčius).  Esant įtarimų, paskirs reikalingus instrumentinius tyrimus – akispūdžio matavimą (tonometriją), ragenos storio išmatavimą (pachimetriją), akipločio ištyrimą (perimetriją), regos nervo ir tinklainės sluoksnių analizę (optinę koherentinę tomografiją). Įvertinęs gautus duomenis, paciento nusiskundimus, gretutines ligas, gydytojas oftalmologas nustato, ar pacientas jau serga, ar tik reikalingas sekimas, t. y. pakartotiniai tyrimai po tam tikro individualiai parinkto laiko.

„Akispūdis - tik vienas iš tyrimo metodų, padedančių įtarti glaukomą. Ji gali vystytis ir esant normaliam akispūdžiui, todėl reikalinga išsami gydytojo – oftalmologo konsultacija. Akispūdis kaip ir kraujospūdis kinta paros metu: sveikoje akyje šie svyravimai sudaro apie 4 mmHg, ryte gulint akispūdis būna aukštesnis negu vakare ar stovint. Glaukomos atveju akispūdžio paros svyravimai gali būti net didesni kaip 10mmHg. Pastaraisiais metais mokslininkai deda daug pastangų, kaip sukonstruoti prietaisą, kuriuo pacientams būtų galima

įvertinti akispūdį visos paros metu. Šiais metais Ženevoje vykusiame Europos Oftalmologų suvažiavime toks prietaisas, kuriuo mokslininkai gali sekti akispūdį visą ar kelias paras, buvo  pristatytas“, - informavo J. Popovienė.

Glaukomų rizikos veiksniai

Kokie kiti (be diabeto, hipertenzijos ir hiperlipidemijos) glaukomos rizikos veiksniai? 

Glaukomų rizikos veiksniai, - informavo gydytoja oftalmologė, - būna  kontroliuojami ir nekontroliuojami.

Kontroliuojami – tai aukštas akispūdis ir lėtinės ligos: cukrinis diabetas, arterinė hipertenzija, sisteminis kraujagyslių spazmo sindromas, kuris pasireiškia sergant migrena, autoimuninėmis ligomis (reumatoidiniu artritu, sistemine raudonąja vilklige, psoriaze,  ūminiu skydliaukės veiklos sutrikimu, išsėtine skleroze ir kt), kraujo ligomis.

Aukštas akispūdis – tai vienas pagrindinių rizikos veiksnių glaukominiams regos nervo pakitimams atsirasti. Tiems, kurių akispūdis 21-25mmHg, penkis kartus dažniau diagnozuojama glaukoma nei tiems, kurių akispūdis neviršija 21mmHg. Kai akispūdis 35mmHg ir aukštesnis, net 50 proc. pacientų randami regimojo nervo pažeidimai.

Nekontroliuojami rizikos veiksniai: amžius, paveldimumas, rasė, refrakcija.

Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, glaukomų paplitimas tarp vyresnių kaip 40 metų amžiaus asmenų sudaro 1 proc, vyresnių kaip 50 metų – 2 proc., per 60 metų  amžiaus  - 3 proc., todėl po 40 metų bent kartą metuose reikėtų apsilanktyti pas gydytoją oftalmologą.  Pakartotinę apžiūrą gydytojas oftalomogas paskirs individualiai įvertinęs gautus tyrimų rezultatus.

 „Paveldimumas patvirtintas 70-80proc., jei šeimoje yra sergančiųjų glaukoma. Nustatyta 17 genų, „atsakingų‘‘ už glaukomos atsiradimą. Tamsiaodžiai glaukoma serga 3-6 kartus dažniau.  Trumparegystė, didesnė nei 4 dioptrijos, susijusi su dažnesne glaukoma. Regos nervo įvertinimas šiems pacientams yra sudėtingas, nes anatominiai trumparegių akies pakitimai gali būti panašūs į glaukominius pakitimus“, - paaiškino J. Popovienė.

vlmedicina.lt

Šaltinis:

Newman-Casey PA, Talwar N, Nan B, Musch DC, Stein JD. The Relationship Between Components of Metabolic Syndrome and Open-Angle Glaucoma. Ophthalmology, 2011.