Gyvoji organų donorystė: inkstą gali dovanoti artimi giminaičiai
Lietuvoje, kaip ir kitose Europos bei pasaulio šalyse, yra taikomos dvi inksto transplantacijų rūšys: iš mirusio donoro, kai žmogui Reanimacijos ir intensyvios terapijos skyriuje yra konstatuojama smegenų mirtis ir jis dar būdamas gyvas išreiškė valią po mirties dovanoti organus žmonėms arba sutikimą donorystei duoda jo artimieji, ir iš gyvo donoro, kai inkstą gali dovanoti giminaičiai: mama, tėvas, močiutė, senelis, brolis, sesuo, teta ar dėdė. Jeigu imunologinis suderinamumas geras, donoru tapti gali vyras ar žmona. Nuo 2011 metų pabaigos Lietuvoje jau atliekamos gyvo donoro inksto transplantacijos ir netapačios kraujo grupės.
Inkstai – šlapimo sistemos porinis organas, viena pagrindinių inkstų funkcijų – šalinti medžiagų apykaitos produktus ir reguliuoti skysčių sudėtį organizme.
Kodėl susergama inkstų ligomis?
Inkstų ligomis dažniau serga nutukę žmonės bei rūkaliai. Inkstų funkcijos nepakankamumą sukelia sunkios širdies ligos, negydoma hipertenzija, diabetas bei kitos lėtinės infekcinės, ilgai besitęsiančios uždegiminės ligos, inkstų ligos gali būti paveldimos.
Kai žmonės suserga inkstų ligomis ir savi inkstai nebesugeba apvalyti organizmo nuo medžiagų apykaitos produktų, pašalinti vandens pertekliaus, palaikyti normalios organizmo šarmų ir rūgščių, elektrolitų pusiausvyros, tokių ligonių optimalus gydymo būdas yra inksto transplantacija.
Kartais taip nutinka, kad ligoniui tenka atlikti ne vieną, o dvi transplantacijas (retransplantacija). Tai nėra dažna, tačiau ir Lietuvoje gyvena žmonės su antrą kartą transplantuota širdimi, kepenimis ir ne vienas su inkstais.
Siūlome perskaityti istoriją, kai vaikino gyvenimo kokybę du kartus „gerino“ jo šeimos nariai – prieš 17 metų inkstą padovanojo tėtis, o dabar – sesuo.
Jane Batty – 39 metų moteris, kuri ištiesė pagalbos ranką broliui, padovanodama jam inkstą. Ji - bėgimo maratono čempionė, pasiryžusi dovanoti inkstą sergančiam broliui. „Žmonės sako, kad organų donorystė tai procesas, kuris reikalauja daug drąsos, bet aš taip nemanau“, – sako moteris. „Tai prasmingas dalykas, kurį galėjau padaryti dėl brolio, nes gyventi visavertį gyvenimą žmogus gali ir su vienu inkstu“.
John`ui šiuo metu yra 51 metai, jis yra vedęs ir turi du vaikus. Vaikystėje jam sutriko inkstų veikla, vėliau diagnozuotas inkstų funkcijos nepakankamumas. Jis buvo įtrauktas į inkstų transplantacijos laukiančiųjų sąrašą, turėjo tris kartus per savaitę po septynias valandas praleisti ligoninėje, dializės skyriuje.
Dabar John`as prisimena kaip prieš 17 metų tėtis jam pasiūlė padovanoti savo inkstą: „Tai buvo nuostabus žingsnis, bet man buvo labai neramu, kad po operacijos jis nesusirgtų, bet tėtis labai norėjo man padėti ir transplantacija įvyko“. Gydytojai prieš operaciją vaikiną įspėjo, kad inkstas nefunkcionuos ilgai, nes tėtis buvo 64 metų amžiaus. Ilgainiui vaikinas pajuto, kad jam trūksta energijos, kankina galvos skausmai, kojas traukia mėšlungis. Tai buvo ženklai, kad tėčio dovanotą inkstą reikia pakeisti kitu. Tada vaikinas pakartotinai buvo įtrauktas į inkstų transplantacijų laukiančiųjų sąrašą, ir sesuo nusprendė padovanoti jam donorinį organą.
Po transplantacijos Jane Batty prisimena tą momentą, kai išvydo brolį: „Jo veidas atrodė toks žvalus. Tai buvo labai jaudinanti akimirka, ir aš žinojau, kad pasielgiau teisingai“.
John`ui labai pasisekė, nes kiekvienais metais Jungtinėje Karalystėje organų transplantacijų laukia apie 10 000 žmonių.
Nacionalinis transplantacijos biuras
Susiję straipsniai
