Sekmadienis, 2024.05.26
Reklama

Gydytojos patarimai vasarotojams. Galime poilsiauti be nelaimingų atsitikimų

Rita Judzentavičienė | 2015-06-29 14:31:54

Vasara – atostogų, poilsio, malonaus laisvalaikio metas, tačiau vasarotojai, ypač būdami gamtoje, susiduria su įvairiais pavojais. Reikia rūpintis savimi, būti budriems ir išvengti nelaimės ten, kur jos galima išvengti. Kritinėse situacijose nukentėjusiam pirmiausia turi padėti šalia esantis žmogus. Tai galite būti jūs ir žinių, kaip elgtis vienu ar kitu atveju, gali labai prireikti. Daugelis iš mūsų esame girdėję, kaip reikia gaivinti žmogų, ką daryti, bet šitas žinias reikia pasikartoti dar ir dar kartą, kad reikalui esant jos pačios išplauktų lyg iš pasąmonės ir padėtų išgelbėti gal net žmogaus gyvybę.

Rita Judzentavičienė
Vilniaus Centro poliklinikos Lukiškių PASPC vedėja gydytoja Rita Judzentavičienė. Asmeninio archyvo nuotr.

Didysis baubas – erkės

Šio laikmečio baubas – erkės. Matyt, visi žino, kad prevenciškai galima skiepytis nuo erkinio encefalito. Galime laisvai pasirinkti, ar skiepytis, nors pas mus atvykstantiems užsieniečiams skiepas nuo erkinio encefalito yra rekomenduotinas.

Į gamtą reikia eiti pasiruošus, atitinkamai apsirengus, turėti apsaugos priemonių - repelentų. Tinka ir gvazdikėlių eterinis aliejus, ir mėtelių eterinis aliejus – jų kvapai atbaido erkes. Jei erkė jau įsisiurbė, reikia pasistengti ją pašalinti suimant ir traukiant į save. Nereikia nei sukti, nei kažkaip kreipti, nei tepti. Jei erkės visiškai pašalinti nepavyko, t.y.liko galvutė, nenusiminkite, ji jau negyva ir nereikia jos kaip nors krapštyti, ji pasišalins kaip svetimkūnis. Išėmus erkę, įsisiurbimo vietą reikia nuplauti vandeniu, dezinfekuoti ir stebėti iki 2 savaičių, ar neatsirado paraudimas ar dėmė, kurie plečiasi. Jei taip atsitiko, reikia kreiptis į medikus. Nuo Laimo ligos skiepų nėra, o praėjus mėnesiui po erkės įkandimo galima pasiskiepyti nuo erkinio encefalito, jei to nepadarėte anksčiau.

Grįžus iš gamtos reikia nusirengus gerai išpurtyti drabužius, kruopščiai apžiūrėti visą savo kūną, kūno raukšles: pažastis, kirkšnis, lytinius organus, išsišukuoti plaukus ir apžiūrėti galvą, už ausų.

Vabzdžių įgėlimai, įkandimai

Vis dažniau uodų ir įvairių vabzdžių įgėlimai žmogui sukelia alergines organizmo reakcijas: tinimus, paraudimus, bėrimus ir pan. Pasikeitė ne tik vabzdžiai, uodai, kurie mus gelia, bet pasikeitė ir aplinka, kurioje mes gyvename, maistas, kurį valgome, oras, kuriuo kvėpuojame, o kartu pasikeitė ir mūsų reakcija į vabzdžių įgėlimus. Alergiškų žmonių vis daugėja.

Jei žmogus kada nors gyvenime dėl vabzdžių įkandimo, įgėlimo (bitės, vapsvos) turėjo problemų – jį ištiko ūmi alerginė reakcija su stipriu tinimu, alerginiu dilgėliniu bėrimu, dusuliu ar kvėpavimo trikimu, jam reikia būti labai budriam. Vykstant į gamtą reikia turėti pasiruošus paketėlį būtinosios pagalbos medikamentų, kad žmonės, kurie tuo metu bus šalia, galėtų padėti suteikti pirmąją pagalbą vietoje, ištikus anafilaksiniam šokui ar ūmiai sunkiai alerginei reakcijai. Pagalba turi būti suteikta kuo skubiau, maždaug per 10 minučių. Tokiam atvejui, pasitarus su savo gydytoju, reiktų turėti bet kokios formos švirkščiamo adrenalino, kurį reiktų sušvirkšti į raumenis.

Įgėlus bitei, įgėlimo vietoje lieka geluonis. Pavojingas įgėlimas į liežuvį, todėl gerkite iš šviesių, permatomų indų, kad matytumėte, kas indo viduje. Geluonį reiktų išimti kokiu nors buku daiktu – braukti bukuoju peilio galu ar plastikinės korteles kraštu ir jį pašalinti. Tada įgėlimo vietą šaldyti, palaikyti 10–15 minučių. Jei turite priešalerginių vaistų, išgerkite ir kuo greičiau kreipkitės į medikus.

Šilumos smūgis

Šilumos smūgis arba saulės smūgis dažnai ištinka žmogų, kai jis karštyje dirba ar sportuoja. Jam pakyla temperatūra, gali atsirasti šaltkrėtis, pykinimas, vėmimas, žmogus gali netgi netekti sąmonės. Pirmiausia reikia nugabenti žmogų į vėsesnę vietą ar nešti į pavėsį, duoti šalto gėrimo, vėsinti šaltais pavilgais, atlaisvinti drabužius, kviesti pagalbą, o jei žmogus neteko sąmonės - pradėti gaivinti.

Užspringimai

Kaip atskirti, kad žmogus užspringo? Reikia žinoti, kad ištikus širdies priepuoliui, žmogus išblykšta, o užspringus – pamėlsta. Dažniausiai springstama maistu. Matoma, kad jis valgė ir užsikosėjo, griebėsi už gerklės, pamėlo, dūsta, negali nieko pasakyti, griūna. Reikia pasistengti svetimkūnį iš gerklės pašalinti: stojame žmogui už nugaros, apglėbiame jį, dedam kumštį virš bambos, dedam plaštaką ant kumščio ir atliekam 5 paspaudimus, spausdami virš bambos ir truputėlį aukštyn, sudarydami didesnį slėgį plaučiuose, kad galėtume pašalinti svetimkūnį. Jei dar nepavyko, suduodam 5 kartus tarp menčių ir, jei reikia, vėl viską kartojam. Jei vis tik nepavyksta, reikia kviesti pagalbą, o netekus sąmonės, pradėti gaivinti.

Nudegimai

Svarbu prisiminti, kad vidurdienis yra nepalankiausias metas kaitintis saulėje. Saulė ne visada yra gerai. Ne veltui anksčiau žmonės nuo saulės slėpdavosi, ilsėdavosi pavėsinėse, moterys į pasivaikščiojimus eidavo prisidengusios skėčiais nuo saulės. O mes turėdami tokią gražią baltą odą dabar sugalvojom ją nurudinti, „išpurvinti“. Įvertinkime tiesioginių saulės spindulių žalą žmogui ir suprasime, kad poilsis ir saulėtu oru gali būti saugus.

Nudegimai nuo saulės dabar nėra dažni, nes net tie, kurie kaitinasi saulėje, naudoja specialias apsaugos priemones. Dažniau nukenčia mėgstantys pasnausti saulutėje. Jiems prireikia medikų pagalbos. Nudegusias vietas reikia vėsinti vandeniu, tai sumažina ir skausmą.

Ypatingo dėmesio reikia vaikams. Poilsiaujant prie jūros ar ežero paplūdimyje mažus vaikus reikėtų aprengti rūbeliais ilgomis rankovėmis, nes jų odelė daug jautresnė saulės spinduliams. Su mažais vaikais geriausia eiti pasivaikščioti ryte iki 11 valandos arba popietę, po 15 valandos. Miegoti užtenka pavėsyje – taip vaikas gauna pakankamai saulės, kad gamintųsi vitaminas D. Ir vaikus reikia tepti apsauginiais kremukais su 30-50 SPF.

Apsinuodijimai maistu

Vasara nereti apsinuodijimai įvairiu maistu, tai pat ir grybais. Negaliu atsistebėti, kodėl žmonės, gerai nepažindami grybo, dedasi jį į savo krepšį. Neskirdamas blyškiosios musmirės nuo ūmėdės, visai nerink tų ūmėdžių. Juk turime kito maisto, mes juk nebadaujame. O viena musmirė, parsinešta grybų krepšyje, gali pražudyti ir tave, ir tavo artimuosius. Jei jau atsirado pirmieji apsinuodijimo grybais požymiai, dar namuose reikia sukelti vėmimą, gerti daug vandens ir kuo skubiau kreiptis į medikus.

Vasara labai pavojingi greitai gendantys produktai, tokių nereikia neštis į gamtą. Tai pieno produktai, žuvis, mėsos patiekalai, nepakankamai termiškai apdorotas maistas. Būnant gamtoje reikia gerti daug skysčių, geriausia vandens. Venkite sulčių - tai ne gėrimas, o maistas ir dar privilioja visokius vabzdžius. Vanduo visada gerai – ir atsigerti, ir, jei reikia, žaizdą nuplauti, ir atsivėsinti. Tinka į gamtą neštis daržoves, vaisius, sausus maisto produktus. Pasiimkite maisto tiek, kiek galite suvalgyti, suvartokite jį iš karto, nepalikite vėlesniam laikui.

Maudynės

Ypatingo budrumo reikia esant prie vandens telkinių. Patarimas jauniems žmonėms – nepamirškite apie savo pačių saugumą, išgėrę nelipkite į vandenį, neplaukite už leistinų ribų ar esant netinkamam orui. Labai saugokite vaikus. Vaikas – čia yra, čia jo nėra. Todėl bet kokio amžiaus vaikui reikalingas ypatingas dėmesys. Pasirūpinkite ir elkitės apdairiai su pripučiamais čiužiniais, ratais, nepalikite vienų vaikų vandenyje. Jei pastebėjote skęstantį žmogų ir mokate plaukti, gelbėkite jį. Jei nemokate plaukti, kuo skubiau kvieskite pagalbą. Krante gali tekti pradėti gaivinimą.

Įvertinkite straipsni:
Jūs dar nebalsavote
Kategorijos: Įvairios naujienos
skaityti komentarus (0)
Rašyti komentarą
Pasidalinti su draugais

Susiję straipsniai

NAUJAUSI STRAIPSNIAI
Gydytojas dietologas įvardijo daržovę, kuri prailgins gyvenimą
Šių dienų sveikos gyvensenos dėmesio centre –  ilgaamžiškumo siekiamybė, apimant tinkamos mitybos,...
Paskirtas naujas Santaros klinikų vadovas
Konkursą Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų direktoriaus pareigoms eiti laimėjo trejus metus kitas vadovau...
Kaip rūpintis jautria veido oda vasarą: pravers 5 taisyklės
Vasarą keičiasi mūsų įpročiai, o tai gali turėti tiesioginės įtakos odos būklei. Saulės vonios, sūrus jūros vanduo, temp...
Vaistinėlė vasarai gamtoje: ką privalome turėti kartu su savimi?
Džiuginanti šiluma ragina atitrūkti nuo miesto šurmulio ir įvairias pramogas bei poilsį perkelti į gamtą. Nors laisvalai...
Kepenų suriebėjimo pasekmės – 2 mln. mirčių kasmet: kaip to išvengti?
Nors kepenys yra savaime atsinaujinantis organas, būtent kepenų ligos kasmet nusineša apie 2 milijonus gyvybių pasaulyje...
Populiarios žymos
Ligos ir sveikata Man rūpiŠirdis ir kraujotakaPlaučiai ir kvėpavimas Virškinimo sistemaEndokrininė sistemaSmegenys, nervų sistemaŠlapimo organai ir inkstaiStuburas, kaulai, sąnariaiRaumenys ir sausgyslėsLytiniai organaiOda, plaukai ir nagaiLimfmazgiai, kraujas ir imunitetas KrūtysAkysAusys, nosis ir gerklėBurna ir dantysPsichikos ligos
 
Simptomai ir ligosAlergijaVėžys ir kraujo ligos Peršalimas ir gripasTemperatūraKūno tirpimasSkauda šonąSvorio kontrolė, valgymo sutrikimaiPriklausomybėMiego sutrikimaiNuovargis ir silpnumasInfekcinės ligos
 
PsichologijaSveika vaikystėŽvilgsnis į praeitįSveika senatvė
Sveikata be vaistų Gydymas augalaisAlternatyvios terapijosSveika mitybaSveikas ir gražus kūnasVegetarų virtuvėJogaSveika dvasiaSėkmės istorijos
Renginiai
Konsultuoja specialistas
Sveikatos apsauga
Nuomonė
ReklamaApie musLigų klasifikatoriusKontaktaiPrivatumo Politika
2015-20 © UAB “Vlmedicina”. Visos teises saugomos | sprendimas webmod: Svetainių kūrimas
Į viršų