Gydytojai gydytųsi atsargiau, nei rekomenduoja pacientams

JAV atliktas tyrimas atskleidė stebinančius rezultatus. Analizuota, kaip elgtųsi gydytojai, patys būdami pacientų vietoje ir teikdami patarimus gydymo klausimais. Vidaus ligų gydytojams ir šeimos gydytojams pateikti keli scenarijai, kuriuose inscenizuotas storosios žarnos vėžys ir paukščių gripas. Gydytojai turėjo pateikti atsakymus, kokius patarimus jie tokiu atveju suteiktų pacientams ir kaip elgtųsi patys.

 Gydydamiesi mažiau rizikuotų, nei gydydami

 Apklausiant buvo pateikti keli galimų atsakymų variantai. Vienas patarimas reiškė didesnę nepageidaujamų poveikių ir procedūrų riziką, tačiau didesnę tikimybę pasveikti ar išgyventi. Kitas patarimas buvo susijęs su mažesnės medicininės rizikos intervencija ar gydymu, tačiau šiuo atveju tikimybė pasveikti buvo kiek mažesnė.

 Beveik 40 proc. gydytojų storosios žarnos vėžio atveju sau pasirinko gydymo taktiką, susijusią su mažesne komplikacijų ir nepageidaujamų gydymo poveikių rizika, ir tuo pačiu mažesne tikimybe pasveikti. Tokią pačią taktiką jie rekomendavo tik 25 proc. hipotetinių pacientų. Panašūs rezultatai buvo ir paukščių gripo scenarijaus atveju: beveik 63 proc. gydytojų pasirinko gydymo taktiką, kuri reiškė mažiausią gydymo riziką ir mažesnę tikimybę pasveikti nuo ligos. O  pacientams gydytojai tokią pačią gydymo taktiką siūlė tik 48 proc. atvejų.

 Tyrimas atskleidė, jog gydydami pacientą gydytojai kaip pagrindinį savo tikslą suvokia išgyvenimo pailginimą ir besąlygišką pasveikimą. To vardan pacientams skiriamas kuo intensyvesnis gydymas, mažiau atsižvelgiant į nepageidaujamus poveikius. Patys gydytojai, susidūrę su liga ir jos gydymu, dažnai pervertina riziką ir pavojus, o priimdami sprendimą konkretaus paciento atveju, tiesiog pakeičia savo mąstyseną ir vadovaujasi kitais kriterijais.

Spaudžiami reglamentuotų gydymo algoritmų

Amerikiečių tyrimui pritarė ir uostamiesčio šeimos gydytoja Birutė Jankuvienė, UAB „Birutės šeimos medicinos praktika“ direktorė. „Pacientui  skiriame gydymo būdą, reglamentuotą gydymo algoritmais. O dėl onkologinės ligos ir privalo būti taikomas efektyviausias gydymo būdas, kiek tik leidžia paciento finansinės galimybės. Gripui gydyti algoritmų nėra, tad čia jau didesnės galimybės improvizuoti“, - kalbėjo B. Jankuvienė.

 Tačiau kodėl gydytojai savo pačių gydymui linkę mažiau rizikuoti, nei skirdami gydymą ar medikamentus pacientams? „Už visus kalbėti negaliu, tik už save. Pats gydytojas puikiai pažįsta savo imuninę sistemą ir žino, ką pats gali vartoti ir kaip gydytis. O skirdami gydymą pacientams esame tiesiog įvaryti į kampą – privalome taikyti įstatymų numatytus algoritmus, net neatsižvelgiant į galimą šalutinį tam tikro gydymo ar vaistų poveikį. Tiesiog turime iš dviejų blogybių – ligos ar šalutinio poveikio – rinktis kažkurią vieną. Jeigu kas nors pacientui nutiktų, gydytojui tektų atsakyti teisiškai, nesvarbu, jei ir švelnesnis gydymas buvo skirtas, tausojant ligonio sveikatą“.

vlmedicina.lt

Šaltinis:

 Ubel PA, et al.: Physicians recommend different treatments for patients than they would choose for themselves. Arch Intern Med 2011: 171 (7), 630-4