Gydymo įstaigos ir vaistinės grąžina netinkamai panaudotas PSDF lėšas

Lietuvos asmens sveikatos priežiūros įstaigos ir vaistinės į Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžetą grąžina 2012 m. netinkamai panaudotus 908 tūkst. litų šio biudžeto lėšų, kurios buvo joms skirtos už gyventojams suteiktas įvairias sveikatos priežiūros paslaugas ir išduotus kompensuojamuosius vaistus.

Tokį PSDF biudžetui padarytos žalos dydį patvirtino Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK), išanalizavusi 2012 metais teritorinių ligonių kasų atliktas kontrolės procedūras, kurių metu buvo užfiksuoti PSDF lėšų naudojimo tikslingumo ir teisėtumo pažeidimai. Šią analizę VLK tradiciškai atlieka kasmet, siekdama užtikrinti, kad PSDF lėšos būtų naudojamos kuo efektyviau, tikslingiau ir skaidriau.

Jau minėta, kad žalos dydis PSDF biudžetui 2012 m. sudarė 908 tūkst. litų, t. y. beveik 200 tūkst. litų (arba 11,8 proc.) daugiau nei ankstesniais metais, tačiau mažiau nei 2008 m., 2009 m. ir 2010 metais. 2008 m. žala PSDF biudžetui siekė 2,1 mln. litų, 2009 m. – 2,6 mln. litų, 2010 m. – 1,9 mln. litų, o 2011 m. – 748 tūkst. litų.

VLK direktoriaus Algio Sasnausko teigimu, nepaisant to, kad pastaraisiais metais teritorinių ligonių kasų specialistai atlieka daugiau kontrolės procedūrų, tikrindami, kaip asmens sveikatos priežiūros įstaigos ir vaistinės panaudoja joms skiriamas PSDF biudžeto lėšas, matyti, kad PSDF biudžetui padaromos žalos dydis mažėja.

„Pastaraisiais metais teritorinių ligonių kasų specialistai daug dėmesio skiria sveikatos priežiūros įstaigų konsultavimui ir pažeidimų prevencijai, todėl vis daugiau įstaigų laikosi nustatytų reikalavimų ir žalos dydis PSDF biudžetui nedidėja. Teritorinės ligonių kasos ir kitais metais tęs patikrinimus, ypatingą dėmesį skirs rizikingiausioms sritims, tobulins kontrolės tvarką ir glaudžiai bendradarbiaus su kitomis priežiūros institucijomis“, – tvirtino A. Sasnauskas.

VLK vadovas A. Sasnauskas teigia, kad pernai daugiausia žalos PSDF biudžetui buvo padaryta nesilaikant stacionarinių paslaugų, konsultacijų, brangiųjų tyrimų ir procedūrų teikimo ir apmokėjimo reikalavimų, išrašant ir išduodant kompensuojamuosius vaistus, skiriant ortopedijos technines priemones, įgyvendinant prevencines programas, teikiant pirmines ambulatorines, dienos chirurgijos paslaugas.

„Pavyzdžiui, stacionarinių paslaugų srityje daugiausia pažeidimų nustatoma dėl neteisingo suteiktų paslaugų priskyrimo brangesnėms arba jų neatitikties specialiųjų paslaugų teikimo reikalavimams. Tuo tarpu atlikus patikras vaistinėse dėl kompensuojamųjų vaistų ir medicinos pagalbos priemonių išdavimo ir pardavimo buvo nustatyta, kad kartais vaistininkai kompensuojamuosius vaistus išduoda pagal negaliojančius ar neteisingai išrašytus receptus, nesilaiko kitų kompensuojamųjų vaistų išdavimo reikalavimų. Būta atvejų, kai stacionare gydomiems pacientams buvo išrašyti kompensuojamieji vaistai, nors juos skirti galima ne visais atvejais. Tikrinant brangiųjų tyrimų ir procedūrų skyrimą, buvo užfiksuota daug netoleruotinų atvejų, kai į mokėjimo dokumentus įtraukiamos ne tik stacionare gydomiems pacientams suteiktos paslaugos, bet ir ambulatorinėmis sąlygomis atlikti brangieji tyrimai. To neturėtų būti“, – pasakoja A. Sasnauskas.

Didžiausią žalą ir daugiausia pažeidimų panaudojant PSFD biudžeto lėšas nustatė Kauno teritorinė ligonių kasa (TLK) savo aptarnaujamos teritorijos gydymo įstaigose ir vaistinėse. Kauno TLK nustatyta žala sudaro 561 tūkst. litų, kuriuos šią žalą padariusios gydymo įstaigos ir vaistinės artimiausiu metu turės grąžinti į biudžetą. Vilniaus TLK nustatė 174 tūkst. Lt žalą, Panevėžio TLK – 92 tūkst. Lt žalą, Klaipėdos TLK – 48 tūkst. Lt žalą, o Šiaulių TLK – 34 tūkst. Lt žalą.

2012 m. buvo atlikta gerokai daugiau neplaninių patikrų, palyginti su 2008–2011 m. laikotarpiu. Jos buvo vykdomos gavus atsakingų valstybės institucijų, pavyzdžiui, Seimo, Sveikatos apsaugos ministerijos ir pan., pavedimus.

vlmedicina.lt