Graužikai platina žmogaus gyvybei pavojingas ligas

Kiekvienais metais pasaulyje užregistruojama apie 11 milijonų žmonių, sergančių trichinelioze. Pagal statistinius duomenis, per pastaruosius metus Lietuvoje jau užregistruoti 2 šios kirmelinės ligos protrūkiai. Šiais metais mūsų šalyje iki vasario mėnesio registruoti 7 jersiniozės atvejai. Pagrindiniai šių ligų platintojai – graužikai.

Graužikus naikinti būtina ir ūkiuose

Artėjant šaltajam sezonui, pelės, žiurkės iš laukų ir miškų bėga slėptis į tvartus, taip pernešdamos trichineliozę nuo laukinių gyvūnų naminiams ir atvirkščiai.

Jonavos visuomenės sveikatos biuro Visuomenės sveikatos stiprinimo specialistė Rūta Pugačiauskienė perspėja, kad būtent dėl šios priežasties ūkiuose būtina reguliariai naikinti graužikus.

Reklama

„Pelės, žiurkės, patekusios į pašarus, gali užkrėsti kiaules ar kitus gyvūnus. Lietuvoje pagrindinis trichineliozės šaltinis yra infekuota trichinelėmis kiauliena, dažniausiai privačiuose šeimyniniuose ūkiuose užauginta ir netikrinta dėl trichineliozės. Tokie židiniai būna gana išplitę ir apima nemažą užsikrėtusių žmonių skaičių, nes dažnai, ypač prieš šventes, skerdiena padalinama giminėms, pavaišinami draugai ir kaimynai“, – pasakoja Jonavos visuomenės sveikatos biuro specialistė.

Graužikų antplūdžiai

UAB „Dezinfa“ vadovė Magarita Kutkaitė apgailestauja, kad didelė dalis ūkininkų vis dar nekreipia dėmesio į tvartuose, fermose bėgiojančius graužikus.

„Rekomenduojame ūkininkams itin didelį dėmesį atkreipti į graužikų problemą, kadangi ūkiuose auginami gyvūnai gali turėti ir tiesioginį kontaktą su pelėmis ar žiurkėmis, pernešančiomis žmogaus gyvybei pavojingų ligų sukėlėjus. Vienos iš pagrindinių kovos priemonių – patalpų sandarinimas ir spąstai, galima palikti ir nuodus saugiose, specialiai nuodams pritaikytose dėžutėse“, – patarimais dalinasi ekspertė.

Įmonės biologas tikina, kad šilta žiema nesukėlė rimtesnių sunkumų graužikų išgyvenimui, pasitaiko atvejų, kai kurios graužikų rūšys net atsiveda papildomas jauniklių vadas.

„Besniegė žiema suteikia graužikams galimybę lengvai judėti, ankstyvas pavasaris yra toks metas, kada išsenka ir taip negausūs, natūralūs graužikų maisto ištekliai, todėl pelės ir žiurkės dabar intensyviai ieško maisto, pragrauždamos skyles sienose, ieškodamos bent menkiausio tarpelio tarp grindinių ir kt. Į mūsų biurą skambina iš visos Lietuvos – graužikai pastebimi net miestų centrinėse aikštėse“, – pasakoja kenkėjų kontrolės ekspertas.

Užsikrėsti galima įvairiais būdais

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro Švietimo ir komunikacijos skyriaus specialistė Joana Tamkevičiūtė perpsėja, kad graužikai platina ne tik trichineliozę, bet ir kitas ligas.

„Graužikai formuoja gamtinius užkrečiamųjų ligų židinius – platina įvairias zoonozes: leptospirozę, jersiniozę, listeriozę, bruceliozę, tuliaremiją, salmoneliozę, erkinį encefalitą, Laimo ligą, pasiutligę, himenolepidozę (Hymenolepis diminuta) ir kt.“, – žiniomis dalinasi specialistė.

Paklausta, kokiais būdais šiomis ligomis dažniausiai užsikrečiama, Joana Tamkevičiūtė pasakoja, kad ligos žmogui gali būti tiesiogiai perduotos liečiant graužikus, kontaktuojant su jų seilėmis, ekskrementais, jiems įkandus ar įdrėskus (pvz., jersiniozė, leptospirozė ir kt.).

Netiesiogiai graužikų platinamos ligos gali būti perduotos per erkes, blusas, uodus ir kitus nariuotakojus, kurie maitinasi infekuotų graužikų krauju ar jų išskyromis, išmatomis (erkinis encefalitas, Laimo liga, himenolepidozė ir kt.).

„Pagrindinis jersiniozės (Yersinia genties bakterijų) rezervuaras yra graužikai, laukiniai ir naminiai gyvūnai (dažniausiai kiaulės, katės, šunys, arkliai, triušiai). Žmonės dažniausiai užsikrečia nuo gyvūnų išmatomis užteršto maisto ar vandens. Gamtoje jersinijos egzistuoja kaip graužikų parazitai. Žmonės tiesiogiai nuo graužikų neužsikrečia, tačiau kontakto būdu gali užsikrėsti nuo prižiūrimų sergančių naminių gyvulių. Leptospiros į žmogaus organizmą patenka per pažeistą odą ar sveikas gleivines: tiesioginio sąlyčio su infekuotais gyvuliais, jų šlapimu ar kitais kūno skysčiais metu; liečiant infekuotų gyvulių audinius, organus; vartojant infekuotus maisto produktus ir vandenį“, – pasakoja Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro Švietimo ir komunikacijos skyriaus specialistė.

Joana Tamkevičiūtė pabrėžia, kad žmogus nuo žmogaus leptospiroze užsikrečia labai retai (lytiniu būdu, kūdikis nuo motinos per placentą, per motinos pieną ir perpilant kraują). Žmonės dažniausiai užsikrečia besimaudydami, gerdami ar buities reikmėms naudodami atvirų vandens telkinių vandenį, užterštą leptospiras nešiojančių graužikų ar naminių gyvulių šlapimu. Rečiau užsikrečiama šienaujant drėgnose pievose, medžiojant, žvejojant. Dažnai žmogus užsikrečia prižiūrėdamas naminius gyvulius, juos skersdamas, apdorodamas skerdieną.