G. Bončkutė-Petronienė: „Svarbiausia – nepasenti psichologiškai“
Pasirodo, be chronoliginio ir biologinio, žmogus turi ir psichologinį amžių. Kas tai? Ir kas tas psichologinis senėjimas ar senatvė? Ar galima to išvengti ar bent jau atitolinti? Kokie žmonės ilgiau, o gal net ir iki gilios senatvės išlieka psichologiškai jauni? Apie tai – pokalbyje su psichologe-psichoterapeute Genovaite Bončkute-Petroniene.
Minėjote, kad daug domitės psichologiniu senėjimu. Kuo ši tema aktuali?
Žmogus nesenėja visą laiką po truputėlį. Mokslininkai išskyrė gyvenimo periodus, kada senėjimas yra itin ryškus. Pirmasis – tai vidurio amžiaus krizė, prasidedanti apie keturiasdešimtuosius metus (tiesa, šiais laikais galbūt truputį vėliau, kaip ir visa kita – žmonės ir vėliau bręsta, ir vėliau susilaukia vaikų.) Kiti du periodai – tai išėjimas į pensiją ir gilioji senatvė (maždaug nuo 80-ties metų), kai organizmo pokyčiai itin išryškėja.
Aš pati esu pirmajame iš minėtų periodų, todėl man tai aktualu asmeniškai. Taip pat turiu daug panašaus amžiaus (apie 45 metų) draugų ir matau, kaip jie jau pradėjo keistis – tiek fiziškai, tiek ir psichologiškai. Daugelis, ypač vyrai, tapo itin pasitikintys savimi, esantys karjeros viršūnėje, tačiau nebeturintys ankstesnio lengvumo, žaismingumo, romantikos. Jie tapo itin suaugę, praradę jauno žmogaus dvasią.
Kas yra tas psichologinis senėjimas, psichologinė senatvė?
Žmogaus amžius yra chronologinis, biologinis ir psichologinis. Tai tarpusavyje gali visiškai nesutapti, nors šiek tiek ir koreliuoja. Pavyzdžiui, biologinis ir psichologinis – jei žmogus jaučiasi širdy jaunas ir laimingas, paprastai jo kūnas taip pat nebūna visai ‚subyrėjęs“. Nors kartais pasitaiko ir priešingai. Tada sakoma: „Dvasios galiūnas – kūno mizerija.“
Taigi tas neatitikimas tarp to, kaip tu jautiesi ir kiek metų pragyvenai, ir yra psichologinis amžius. Tai yra būtent jautimasis. Nes kai kurie žmonės gali labai gerai, jaunai atrodyti, tačiau jei viduje žmogus jaučiasi tuščias, nieko nenorintis, niekuo nesidomintis, pavargęs – psichologiškai jis jaučiasi senai.
Dar vienas svarbus dalykas šiame kontekste – galima būti senam, bet jaustis vaikiškai. Tai – vadinamasis psichologinis infantilizmas, kuris taip pat – nieko gero. Šiaip ar taip žmogus su amžiumi turėtų ko nors išmokti, įgyti tam tikros išminties, pasitikėjimo savimi, vidinės ramybės, ateinančios iš daugelio dalykų žinojimo. Tad jei žmogus tapdamas vyresnis to nepasiekė, vis dar reaguoja vaikiškai (nors galbūt vaikiškumas ir yra savotiškai žavus), jis iš tiesų yra bejėgis. Taigi jei tau 50 metų, o tu vis dar jautiesi bejėgis, tau apskritai nelabai tikėtina tapti suaugusiam. Tokie žmonės jaučiasi itin nelaimingi sendami, nes jie dar nespėjo suaugti, o jau paseno, niekada taip ir nepabuvę stiprūs.
Taigi, kai sakoma, kad žmogus psichologiškai yra jaunas, turima omenyje, jog jis stiprus, suaugęs – galbūt toks, koks buvo trisdešimties ir panašus išlikęs visą laiką. Beje, retas žmogus, paklaustas, kokio amžiaus jis yra širdyje, atsakys, jog jaučiasi vyresnis nei iš tiesų. Visi teigia besijaučiantys jaunesni, nes būti senam mūsų kultūroje nėra vertybė, o egzistuoja jaunystės kultas. Kita vertus, vyresni už mus visada mums atrodo senesni. Pavyzdžiui, šešiasdešimtmetis save laiko visai nesenu, lygindamasis su savo tėvais.
Jaustis psichologiškai jaunam reiškia norėti kažko naujo, būti aktyviam, socialiam, energingam. Pasirodo, socialūs žmonės gyvena ilgiau nei kiti, netgi nei kūrybingi, nes jaučiasi laimingesni. Taip pat labai svarbus dalykas – noras susidraugauti su naujais žmonėmis. Išties pirmasis psichologinės senatvės požymis, nepaisant to, kad žmogus dar daug kuo domisi, – nebegebėjimas giliau į širdį įsileisti naujo žmogaus.
Bet taip nutikti gali ir visai anksti?
Taip, net ir būnant kokių 35-erių.
Dar vienas psichologinės jaunystės bruožas – gebėjimas svajoti, turėti ambicijų nuveikti ką nors didesnio ir nesijausti jau viską padariusiam. Taip pat svarbus psichologinės jaunystės indikatorius – ar žmogui patinka dabartinė mada ir laikmetis. Juk būna, kad žmonės sako, jog geriausia muzika buvo tik jų jaunystėje, o dabar ji bjauri ir pan. Psichologiškai jaunas žmogus taip pat tikisi, kad gyvenimas jam dar žada malonių dalykų.
Patologinis psichologinis senėjimas yra susijęs su piktėjimu, apatija, nerimastingumu, baimingumu, tuščiomis, besikartojančiomis kalbomis ir egocentrizmu – žmogui įdomus tik jis pats.
Įdomu tai, kad kuo vėliau žmogus pradeda viską daryti, tuo ilgiau jis jaučiasi jaunas. (Palyginkime keturiasdešimtmetę mamytę su ta, kuri vaiko susilaukė 20-ties.) Taigi, kuo žmogus daugiau nuveikęs, tuo jis jaučiasi vyresnis, ir jei jis negeba susikurti naujų tikslų, gali greičiau pasenti, o tie „vėluotojai“ neretai jaučiasi jaunesni.
Viena vertus, keturiasdešimtmetė suaugusio vaiko mama gali jaustis sena, bet, kita vertus, galbūt ji kaip tik gali pradėti tarytum naują gyvenimą, padaryti tai, ko negalėjo, augindama vaikus?
Žinoma, tačiau būna, kad žmonės, kurie daug nuveikia, sustoja ir jiems sunku vėl iš naujo „startuoti“ susikuriant sau naujų tikslų. Pastarieji tikslai negali būti sugalvoti dirbtinai – tu turi norėti, o jei nieko nebenori, jautiesi viską nuveikęs – sėdi ir sensti.
Taip pat negerai, kai žmogaus gyvenime tarsi nėra ryškių pokyčių. Jis visą laiką gyvena toje pačioje vietoje, dirba tą patį darbą, turi tuos pačius draugus ir pan. – tada jis nepajunta, kaip staiga pasensta, tik ūmai susigriebia, kur pradingo tie metai. Taigi, intensyvesnis gyvenimas su daugiau pokyčių, psichologinę senatvę nutolina – žmogus daugiau pastebi gyvenimo. Vadinasi, norint nepasenti, reikia ne tik nesustoti, bet ir susivokti, jog laikas bėga ir tu vis dėlto sensti.
Pokalbio pradžioje minėjote savo solidžiuosius, daug pasiekusius ir pernelyg „suaugusius“ bendraamžius. Ar tai jau psichologinė senatvė?
Tai dar ne psichologinė senatvė, tačiau rizikingas momentas. Rizikinga sustoti todėl, kad gali pradėti „važiuoti“ žemyn. Kai žmogus nebeturi tikslo, neturi troškimų, galimas dalykas, jis pradės senti.
Dar vienas dalykas – šiame amžiuje žmogus pradeda prasčiau atrodyti, „išlenda“ pirmosios ligos, taip pat vaikai tampa dideli. Tu gali jaustis jaunas, tačiau jaunesni į tave kreipiasi „jūs“, „ponia“, tad akivaizdžiai jauti, kaip jie atskiria tave nuo savęs.
Iš tiesų žmones labai išgąsdina pirmieji senatvės požymiai, ir mintis, jog sensti, gali veikti kaip papildoma krizė. Raukšlės tau primena, jog gyvensi ne amžinai, ir tai savaime sukelia depresiją. Taigi, pati mintis apie senatvę sendina.
Kad žmogui prasidėjo vidurio amžiaus krizė, galima suprasti iš to, jog pasikeičia jo laiko skaičiavimas. Iki tam tikro laiko žmogus skaičiuoja, kiek jam metų, o nuo tam tikro momento, jis staiga susimąsto: o kiek man jų dar liko? Būtent, ne kiek praėjo, o kiek liko. Kai taip nutinka, reiškia, žmogus jau pakliuvo į vidurio amžiaus krizę. Paprastai tai „trinkteli“ apie 40-metį, tačiau būna žmonių, kuriems tai nutinka ir vėliau.
Šiame amžiuje žmogus ne tik tampa nebe toks reikalingas savo paaugusiems vaikams, tačiau neretai atšąla ir santykiai poroje. (Juk tuo metu kaip tik pastebimas skyrybų pikas.) Tad jei esi nebereikalingas vaikams ir nebėra meilės, tai labai sendina, ir tada žmogus pasijunta vienišas.
Trečias dalykas – tokio amžiaus žmogus jau nebemoka norėti. Jis tapęs solidus, viską mokantis – tarsi darbinė mašina, kuri, nors jau pinigų ir pakanka, „aria“ toliau, kai atrodo, jog dabar pats laikas pailsėti ir pasidžiaugti gyvenimu. Tačiau žmogus taip įpratęs dirbti, jog nebegali sustoti. Šiame amžiaus tarpsnyje paprastai perkamos sodybos, ir tada vėl dešimčiai metų ‚įsidarbinama“ ir visiškai prarandama galimybė kažko norėti. Žmogus toliau gyvena pagal žodį „reikia“, o ne „noriu“. Dėl to šie žmonės ir atrodo tokie suaugę, nes juose labai mažai „gyvo jausmo“.
Tad ką tada daryti, ar galima būnant tokio amžiaus „atjaunėti“ psichologiškai?
Savotiškai „atjaunėja“ tie, kurie randa naują meilę, tačiau galima atgaivinti ir „senąją“. Būna, kad, vaikams palikus namus, tėvus aplanko jausmų atgimimas. Kita galimybė „atjaunėti“ – išdrįsti daryti tai, ką nori, keisti savo darbinę veiklą į labiau norimą. Pasitaiko sėkmingų verslininkų, kurie savo verslus perleidžia kitiems ir pradeda mokytis meditacijų, koučingų, pradeda domėtis dvasiniais dalykais – tarsi prasideda žmogaus atgimimas. Aišku, dar galima suspėti į „paskutinį traukinį“ ir kažką iš esmės pakeisti – pagimdyti dar vieną vaiką, išvažiuoti į kitą šalį, pradėti mokytis ar pan. Taigi – tokie yra būdai, padedantys įveikti vidurio amžiaus krizę. Tačiau, kai apsidairai aplinkui, nedaugeliui tai lengvai pavyksta. Retas 40-ties ar 45-erių žmogus gali drąsiai pasakyti, jog smarkiai sumažino savo darbo krūvį.
Kas vyksta antruoju senėjimo etapu, išėjus į pensiją?
Žmogus, esantis vidurio amžiaus krizėje, vis dar turi nemažai jėgų, jis dar nėra tapęs suirzusiu senuku. O štai išėjęs į pensiją jis iš tiesų gali iš energingo suaugusiojo tapti senu žmogumi. Visų pirma taip yra dėl to, kad išėjimui į pensiją nėra ruošiamasi, tad į ją išėjus tampa nebeaišku, ką daryti toliau, apima depresija. O štai koks nors vakarietis savo išėjimą į pensiją jau būna susiplanavęs prieš kokius dvejus metus. Jis iš anksto ieško naujų veiklų, naujų socialinių ryšių. Taigi jei to išankstinio pasirengimo nėra, žmogus, išėjęs į pensiją, tarsi suakmenėja – jį apninka vienatvė, jis netenka ankstesnio statuso – iš gydytojo, žurnalisto ar pan. tampama tiesiog pensininku. Taip pat kuo toliau, tuo silpnėja ryšiai su vaikais. Suaugę vaikai nebenori, kad tėvai juos reguliuotų, ir jei šie negeba su jais bendrauti kaip suaugę su suaugusiais, bendravimas tampa formalus, tarsi per prievartą. Tada apima dar didesnė vienatvė.
Kadangi išeiti į pensiją nėra ruošiamasi, taip nutikus žmonės dažnai nemoka organizuoti savo laiko. Jie kažką daro, šluostinėja, „trinasi“ po namus, bet jiems tai nesuteikia tokio pat malonumo kaip rimta darbinė veikla, nes čia jau nebe ta dėmesio koncentracija. Tai primena laukimą oro uoste – juk čia nereikia nieko veikti, gali sau sėdėti, ilsėtis. Tačiau ar tai laimė? Žmonės, atėję į darbą, yra įpratę gauti užduotis ir jas atlikdami jaučiasi gerai. Tačiau retas atvejis, kad išėję į pensiją žmonės sugebėtų sau užduoti tiek užduočių, kiek jų būdavo darbe. Štai kodėl pensininkai taip greitai susensta.
Tačiau jie randa „išeitį“ – pradeda vaikščioti pas gydytojus. Tada atsiranda ir užimtumas, ir galimybė pabendrauti su kitais pensininkais bei gydytojais. Dėl to tiek daug senų žmonių sėdi poliklinikose ir „kamuoja“ medikus.
Dar norėčiau pridurti, kad mūsų visuomenėje seno žmogaus vaidmuo yra labai prastas. Jis nėra nei pagarboje, nei dėmesio centre – tarsi nurašytas. Galbūt ši situacija kiek geresnė Azijoje ar musulmonų kraštuose, tačiau pas mus ji tikrai prasta. Ir suprantama, kodėl. Senas žmogus anksčiau buvo vertinamas, nes perduodavo savo patirtį, tačiau šiandien progresas, kompiuterinės technologijos taip greitai kinta, kad būdamas 30-ties tu jau gali būti per senas, norėdamas įsidarbinti su tuo susijusioje srityje. Taip pat nebeaktualus ir finansinis senų žmonių palikimas, nes jauni žmonės uždirba pakankamai, tad tėvų parama jiems tampa nebe tokia svarbi. Nebėra ir tos sistemos, kai seneliai rūpindavosi anūkais. Taigi, senų žmonių reikšmė sumenko ir čia.
Apibendrinant, sendami žmonės daug praranda, bet, atrodo, nieko neįgyja. Jie tampa tarsi nematomi ir tokius juos bandoma padaryti. Taigi pačiam senam žmogui reikia susigalvoti, kaip tapti laimingam ir vertingam, nes niekas iš šalies jam to nesiūlo.
Nepaisant to, kad visuomenė senėja ir joje daugėja senų žmonių...
Taip, tačiau paradoksalu, kad vis labiau klesti jauno žmogaus kultas. Stengiamasi vis jauniau atrodyti. Nors išminties žmogus įgyja tik sendamas, bet tą nelabai kas vertina. Vyrauja įsitikinimas, kad senas žmogus – tai piktas, sukvailėjęs, suvaikėjęs pensininkas.
Mokslininkai išskyrė keturis senų žmonių tipus. Pirmasis – išmintingi, sveiki senukai; antrasis – piktieji; trečiasis – vaikiški, kurie tampa našta visiems; ir ketvirtas – tie, kurie visais būdais stengiasi išlikti jauni, tačiau jau nebe sveikąja prasme. Pastarieji vos ne iki mirties laikosi darbe, neleidžia sau nė pasidžiaugti pensijos privalumais, bando visaip gražintis arba bendrauti tik su jaunais žmonėmis.
Vis dėlto, kalbant apie „piktuosius“ ir „vaikiškuosius“ senukus, ar tai nėra itin susiję su senatviniais fiziniais, smegenų pakitimais, kaip antai, Alzheimerio liga, ir čia jau ne kažin ką pakeisi?
Aišku, fiziologiniai pakitimai turi įtaką, tačiau, kita vertus, piktumas yra labai susijęs su bejėgiškumu. Kai žmogus yra silpnas, jis darosi įtarus – kad jį nori pažeminti, nuskriausti. Piktumui įtaką daro ir vertės praradimas. Tarkime, buvai gydytoja, o dabar tik kažkokia močiutė. Taigi, atrodo, jei pakritikuosi kitą, įgysi savotiškos vertės. Taip pat seni žmonės būna pikti dar ir dėl to, jog tikisi atpildo: štai aš visą gyvenimą dirbau, o dabar jūs man turite duoti. Bet realybė yra tokia, ir visi žino, kad kitaip nebus. Tačiau tu jau nuo pat pensijos pradžios gali imti jaustis „teisus“ ir pykti iki pat gyvenimo galo. Taip pat kai kurie seni žmonės pyksta iš pavydo jauniems, kad šiems esą kur kas lengviau gyventi, negu buvo jiems jaunystėje.
Taigi, vieni senatvėje piktėja, kiti darosi apatiški, treti nerimastingi, ketvirti tampa itin įsijautrinę, įžeidūs – charakterio blogėjimas pasireiškia įvairiais būdais.
Kalbant apie kognityvinius gebėjimus, senstant iš tiesų kai kas keičiasi. Pavyzdžiui, žmogus nebegali manipuliuoti itin dideliais informacijos kiekiais, silpsta mechaninė atmintis, tačiau prasminė atmintis neblogėja. Senas žmogus, jei nori, įsigilina ir supranta taip pat kaip jaunas, tik jam reikia daugiau laiko. Taip pat senstant lėtėja reakcija – štai kodėl informacinių technologijų įmonės nenori priimti vyresnių žmonių.
Tačiau esama keleto dalykų, kurie ir senstant nekinta. Pavyzdžiui, verbaliniai sugebėjimai.
O žodynas galbūt netgi plečiasi?
Iš tiesų iki 70-ties metų žmogaus žinios didėja. Galbūt dėl to ir nelabai pageidaujami jauni politikai. Arba 70-metis gydytojas galbūt ir ne taip greitai galvoja kaip jaunas, tačiau jo patirtis kur kas didesnė.
Taip pat su amžiumi nemažėja ir žmogaus kūrybiškumas. Senstant kognityviniai gebėjimai mažėja arba išlieka beveik nepakitę, priklausomai nuo asmeninės motyvacijos. Dalis pagyvenusių žmonių nebenori mąstyti – jau visko prisiskaičiau, viską žinau – pakaks.
O galbūt tai kaip tik savotiška išmintis?
Ne visai. Tokie žmonės tiesiog nebenori tobulėti, išmokti ko nors naujo. Juos nervina naujosios technologijos, kompiuteriai. Tačiau stabdant savo protinę veiklą, skatinamas senėjimo procesas. O jei vyresnio amžiaus žmogus randa tai, ką dar galėtų išmokti, jis ir nesensta. Dėl to psichologai ir socialiniai darbuotojai seniems žmonėms dabar siūlo tiek prasmingų veiklų. Jos senjorams puikiai sekasi – tiek tapyti, tiek gaminti gurmaniškus patiekalus. Tik bėda, kad senus žmones labai sunku prikalbinti to imtis. Tada juos reikia motyvuoti. Pavyzdžiui, praktiniu aspektu – išmokus kažką daryti pačiam, už tai nereikės mokėti pinigų. Motyvuoti gali ir jaunystės svajonė arba gera, smagi bendraamžių kompanija.
Įprastai senatvė mums labiau susijusi su įvairiais trūkumais. Tačiau vis dėlto gal joje esama ir tam tikrų privalumų?
Su amžiumi žmogus geriau toleruoja vienatvę, yra išmintingesnis.
Vis dėlto kas ta išmintis? Kaip ją būtų galima apibūdinti?
Išmintį galima apibūdinti kaip aukšto lygio patirtinių žinių sistemą, kuria remdamasis žmogus arba pats gali ką nors labai tiksliai nuspręsti, arba labai tikslų patarimą duoti kitam. Be to, tose žiniose esama ir proto, ir gerumo. Jos yra „jausmingos“ bei aprėpia egzistencinius klausimus. Tad jei senas žmogus iš tiesų yra išmintingas, visada atsiras tokių, kurie norės gauti jo patarimą.
Grįžtant prie senatvės privalumų – tai ir ypatingas ramybės jausmas. Teko sutikti aštuoniasdešimtmečių, spinduliuojančių nepaprasta ramybe. Jiems nebereikia niekam nieko įrodinėti. Man paliko gilų įspūdi dokumentinis filmas „Amžinai stilingos“ – apie moteris, vyresnes nei 60-ties. Taigi, viena aštuoniasdešimtmetė ten ištarė frazę, jog tik būdama tokio amžiaus ji iš tiesų pasijuto savimi. Pasirodo, anksčiau ji nebuvo patyrusi tokio laimės, ramybės, susitaikymo su savimi jausmo.
Kai kurie seni žmonės būna ir nepaprastai geri. Jie nori kitam atiduoti ir tą savo varganą „kapeiką“, ir nesiskundžia, nors tikrai turėtų kuo, tačiau prašo, kad verčiau jam papasakotum apie save. Man tokių žmonių taip pat teko sutikti. Ir jei geras, altruistiškas yra keturiasdešimtmetis, tai aštuoniasdešimtmečio gerumas yra dar ypatingesnis, persmelktas išminties ir ramybės.
Mano manymu, dar vienas senatvės privalumas, kad kai kurie seni sveiki žmonės iš tiesų geba būti čia ir dabar. Jie jau negalvoja, kad reikia dar kažkur nubėgti, kažką nuveikti, tačiau tiesiog būna, mėgaujasi, stebi aplinką, geriau pajunta. Taigi, būtent senatvė tam ir gali suteikti sąlygas.
Seni žmonės taip pat turi artimesnį santykį su gamta ir gyvūnais.
Kad senatvė būtų laiminga, labai svarbu, kad žmogus gebėtų atsiriboti nuo fizinio skausmo, diskomforto, išmoktų ramiai ištverti savo negalavimus. Taip pat reikia išmokti susitaikyti su praradimais, iš pradžių – grožio, galios, vėliau – artimų žmonių. Ir jeigu senam žmogui tai nepavyksta, tuomet jis kamuojasi, tačiau priešingu atveju – pasiekia ypatingą dvasinės ramybės būseną.
Kai kurie seni žmonės geba ne užstrigti praeities prisiminimuose ir jos ilgėtis, gailėtis, bet jais džiaugtis, skanauti. Tai vėlgi – senatvės privalumas.
Tačiau kaip visa tai išvystyti, pasiekti?
Iš tiesų jaunesniame amžiuje negalime to pasiekti, išvystyti, nes nesame susidūrę su tokia būtinybe. Kaipgi džiaugtis praeities prisiminimais, jei dabartis yra gera? Kaip išmokti toleruoti skausmą, jei nieko neskauda? Taigi šiuo atžvilgiu seni žmonės yra daug stipresni nei jauni.
Vis dėlto, kad gilioje senatvėje žmogus jaustųsi gerai, jis turi turėti draugų. Jei jų turi 15, penkiems mirus dar lieka dešimt. O senam žmogui į širdį įsileisti naują draugą labai sunku. Taip pat labai svarbu, kad senas žmogus nuolat bendrautų, kalbėtų. Tos močiutės, kurios iš ryto paima telefoną, o jį padeda tik vakare, elgiasi labai teisingai ir ilgai gyvena. Taip pat svarbus artimas ryšys su vaikais, tačiau be priklausomybės. Kad vaikai gyventų arti, būtų prieinami, bet ne po vienu stogu, nes tada prasideda kančios ir karai.
Skaičiau apie vieną eksperimentą. Senelių namuose vienai grupei buvo suteiktos neribotos laisvės – perstumdyti baldus, perdažyti sienas, kviestis svečių, o kitai grupei pasiūlyta visokeriopa medicininė priežiūra bei kita pagalba. Po keleto mėnesių senukų buvo paklausta apie pasitenkinimą gyvenimu. Pirmojoje grupėje patenkinti gyvenimu jautėsi pusė, o antrojoje – trečdalis. Be kita ko, antrosios grupės senukai tapo labai įkyrūs, nuolat kreipdavosi pagalbos. Vadinasi, yra geriau, kai senas žmogus pats turi galimybių, nei juo itin rūpinamasi.
Taip pat senatvėje labai svarbus ir fizinis judėjimas, kuris pagerina netgi sveikimą nuo ligų. Buvo tiriami vėžiu sergantys prancūzai. Pasirodo, tie, kurie turėjo tarnų, sveiko prasčiau. Vadinasi, senatvėje geriau pačiam nusivalyti dulkes, išsišluostyti grindis, nei tai perleisti kitam. Nes net nedidelis judesys yra labai naudingas.
O ar nepasitaiko, kad, priešingai, sendamas žmogus tampa psichologiškai jaunesnis, nei buvo anksčiau?
Manau, kad jei žmogus išsprendžia savo vidines problemas, jis gali tapti psichologiškai jaunesnis. Aš ir pati tą pastebiu, dirbdama su klientais. Žmogus gyvena savo nykų gyvenimą, nieko nenori, o psichoterapijoje pradeda atsigauti, viskuo domėtis ir pan. Taigi, būdamas 30-ties žmogus buvo visiškai apatiškas, o atsigavęs ir būdamas 40-ties jis netgi pradeda geriau atrodyti ir tampa psichologiškai jaunesnis. Psichologinė jaunystė nepriklauso nuo amžiaus, o nuo to, kiek susigaudai savyje ir nori tobulėti. Tad jei tobulėti pradėjai būdamas 60-ties – piešti, rašyti eilėraščius – iš tiesų gali tapti psichologiškai jaunesnis, nei buvai anksčiau.
Tad kada reikėtų susirūpinti savo psichologine jaunyste, kad senatvė neužkluptų netikėtai?
Kuo anksčiau, tuo geriau. Nuo pat ankstyvo senėjimo pradžios – t. y. to momento, kai ėmei skaičiuoti laiką, kiek tau liko gyventi. Taip pat labai svarbu galvoti ir kalbėti apie senatvę – kad tai nebūtų tabu. Be to, pat reikia ir mobilizuotis. Matai, kad kūnas jau sensta, vadinasi, gali pajudėti pirmyn psichologiškai, susimąstyti apie savo sielą, nes kūnas kuo toliau, tuo labiau prastės.
Tačiau galbūt reikėtų stiprinti ir kūną, sportuoti?
Taip. Kita vertus, reikia ir suvokti, kad kūnas vis tiek pasens ir numirs. Taigi, labiau reikia rūpintis psichologine, sielos sveikata, taip pat turėti troškimų, gerų stiprių jausmų savo artimui, susirasti sau iššūkių, mokytis ir tobulėti. Reikia judėti – tiek dvasiškai, tiek emociškai, tiek intelektualiai, nes kol judi, tol esi gyvas, o kai sustoji – pradedi senti.
Susiję straipsniai
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų Retų ligų koordinacinis centras ir LSMU Neurologijos klin
Kas antras Lietuvos gyventojas miršta nuo širdies ir kraujagyslių ligų. Dauguma jų, deja, palieka š
2016 m. vasario 26 d. 12 val. Vilniuje, “Karolinos” viešbutyje, Didžiojoje konferencijų salėje,
Balandžio 2 d. pasauliui minint Tarptautinę Autizmo dieną, asociacija „Kitoks vaikas” organizuoja mokslinę &
Kviečiame dalyvauti Raumenų ir skeleto ultragarsinės diagnostikos draugijos, LSMU, LSMUL Radiologijos klinikos organizuo
Kviečiame į Vilniaus universiteto bei Lietuvos patologų draugijos organizuojamą konferenciją „Ribos ir &scaron
Pasaulinė medicinos technologijų industrija šiandien verta apytikriai 340 milijardų JAV dolerių. Europos Sąjunga
Kviečiame dalyvauti Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Medicinos akademijos Psichiatrijos klinikos ir Lietuvos b
Kviečiame į Lietuvos sveikatos mokslų universiteto, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Akušerijos i
Besidominčius sveikos gyvensenos skatinimo ir rizikos veiksnių korekcijos galimybėmis, maloniai kviečiame registruo
Ann Wigmore fondas pristato antrąją Gyvensenos medicinos konferenciją, kuri vyks 2016 m. kovo 18 d. Kauno klinikose ir k
Kovo 19 d. nuo 20 val. 30 min. vietos laiku milijonai žmonių visame pasaulyje prisijungs prie pilietinės iniciatyvos &bd
Ann Wigmore fondas pristato antrąją Gyvensenos medicinos konferenciją, kuri vyks 2016 m. kovo 18 d. Kauno klinikose ir k
Kviečiame į LSMU, LSMUL Endokrinologijos klinikos, Endokrinologijos instituto, Lietuvos endokrinologų draugijos bei Kaun
Kviečiame dalyvauti Lietuvos ultragarso asociacijos organizuojamoje tarptautinėje mokslinėje - praktinėje konferencijoje
Kviečiame į Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos organizuojamą tarptautinę mok
Gerbiami medikai, Jūs gydote ne tik kūnus, bet ir sielas. Talentas duodamas tam, kad pasaulį užpildytų gėrio ir grožio &
Kviečiame dalyvauti Lietuvos kontraceptologijos draugijos, LSMU Akušerijos ir ginekologijos klinikos, LSMU Endokr
Kviečiame į Vilniaus universiteto, Lietuvos transplantologų asociacijos, Lietuvos nefrologijos, dializės ir transplantac
Kviečiame dalyvauti Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto ir Lietuvos pulmonologų draugijos organizuojamame Treč
Kaip nacionalinėje sveikatos apsaugos sistemoje išgyvendinti korupciją, sustabdyti jaunų gydytojų emigraciją ir a
Respublikinės Šiaulių ligoninės Psichiatrijos klinikos I aukšte balandžio 8 d. 9.30 val. bus atidengtos at
Mes visi žinome kaip svarbu sveikai maitintis, sportuoti, rūpintis savo kūnu. Deja, dažniausiai, nors visa tai ir žinome
Kviečiame dalyvauti Lietuvos ultragarso asociacijos organizuojamuose mokymuose „Ultragarsu kontroliuojamos skydlia
Kviečiame dalyvauti Lietuvos ultragarso asociacijos organizuojamuose mokymuose "Ūmių būklių ultragarsinė diagnostik
Vilniaus visuomenės sveikatos biuras, siekdamas pagelbėti šeimoms, auginančioms neįgalius vaikučius, organizuoja
Asociacija „Demetra“ gegužės 14-ąją prie Baltojo tilto Vilniuje nemokamai ir anonimiškai tirs dėl ŽIV
Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Elgesio medicinos institutas kviečia dalyvauti 10-ajame sveikatinimo renginyje
Vilniaus visuomenės sveikatos biuras vykdo programą, skirtą nėščiųjų ir pagimdžiusių moterų švietimui bei
„Neleisk, kad tymai sugriautų tavo planus. Junkis prie akcijos ir tu“, - skelbia Užkrečiamųjų ligų ir AIDS c
Kviečiame į Lietuvos sveikatos mokslų universiteto medicinos akademijos Onkologijos instituto, Onkologijos ir hematologi
Balandžio mėnesį startavo Vilniaus visuomenės sveikatos biuro organizuojamas atvirų paskaitų ciklas apie emocinę sveikat
Visuomenėje yra įprasta manyti, kad sveikata yra gera savijauta, kai niekuo nesergame ir nesiskundžiame, valgome sveiką
Balandžio mėnesį startavo Vilniaus visuomenės sveikatos biuro organizuojamas atvirų paskaitų ciklas apie emocinę sveikat
Onkohematologinius ligonius vienijanti bendrija „Kraujas“ gegužės mėnesį jau ketvirtą kartą kviečia minėti K
Balandžio mėnesį startavo Vilniaus visuomenės sveikatos biuro organizuojamas atvirų paskaitų ciklas apie emocinę sveikat
Bėgimas – viena iš populiariausių sporto šakų visame pasaulyje, kuria gali užsiimti visi norintys. T
Bėgimas – viena iš populiariausių sporto šakų visame pasaulyje, kuria gali užsiimti visi norintys. T
Bėgimas – viena iš populiariausių sporto šakų visame pasaulyje, kuria gali užsiimti visi norintys. T
Birželio 1 d. 14 val. Šiauliuose, Chaimo Frenkelio viloje (Vilniaus g. 74), prasideda 2-oji jungtinė LSMU Kardiol
Liepos 13 d. Kauno Pažaislio vienuolyno prieigose įsikūręs svetingumo kompleksas „Monte Pacis“ antrus metus
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Elgesio medicinos institutas palangiškius ir kurorto svečius kviečia į ryt
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Elgesio medicinos institutas palangiškius ir kurorto svečius kviečia į ryt
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Elgesio medicinos institutas palangiškius ir kurorto svečius kviečia į ryt
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Elgesio medicinos institutas palangiškius ir kurorto svečius kviečia į ryt
Lietuvos ultragarso asociacija kviečia dalyvauti tarptautinėje mokslinėje - praktinėje konferencijoje “Ultragarsin
Respublikinės Šiaulių ligoninės Psichiatrijos klinikoje (M.K. Čiurlionio g. 12) liepos 15 d. nuo 11.00 val. vyks
VšĮ Ligos paliestųjų psichologinės pagalbos centras kartu su Kauno klinikomis vykdo projektą „Psichinės sve
Vilniaus visuomenės sveikatos biuras vykdo programą, skirtą nėščiųjų ir pagimdžiusių moterų švietimui bei
Vilniaus visuomenės sveikatos biuras vykdo programą, skirtą nėščiųjų ir pagimdžiusių moterų švietimui bei
Vilniaus visuomenės sveikatos biuras vykdo programą, skirtą nėščiųjų ir pagimdžiusių moterų švietimui bei
Vilniaus visuomenės sveikatos biuras kviečia dalyvauti Širdies ir kraujagyslių ligų ir cukrinio diabeto rizikos g
Vilniaus visuomenės sveikatos biuras vykdo programą, skirtą nėščiųjų ir pagimdžiusių moterų švietimui bei
Vilniaus visuomenės sveikatos biuras kviečia dalyvauti Širdies ir kraujagyslių ligų ir cukrinio diabeto rizikos g
Vilniaus visuomenės sveikatos biuras vykdo programą, skirtą nėščiųjų ir pagimdžiusių moterų švietimui bei
Vilniaus visuomenės sveikatos biuras kviečia mamas ir (ar) tėčius, auginančius įvairaus amžiaus vaikus registruotis į &b
Vilniaus visuomenės sveikatos biuras vykdo programą, skirtą nėščiųjų ir pagimdžiusių moterų švietimui bei
Panevėžio miesto savivaldybės Visuomenės sveikatos biuras kviečia į nemokamus rugsėjo mėnesį vyksiančius renginius.
Lietuvos širdies asociacija ir Respublikinės Šiaulių ligoninės Širdies ir kraujagyslių centras rugs
Vilniaus visuomenės sveikatos biuras vykdo programą, skirtą nėščiųjų ir pagimdžiusių moterų švietimui bei
Vilniaus visuomenės sveikatos biuras kviečia dalyvauti Širdies ir kraujagyslių ligų ir cukrinio diabeto rizikos g
Visuomenės sveikatos specialistai akcentuoja, jog kraujotakos sistemos ligas daužniausiai sukelia rizikos veiksniai, kur
Vilniaus visuomenės sveikatos biuras vykdo programą, skirtą nėščiųjų ir pagimdžiusių moterų švietimui bei
Vilniaus visuomenės sveikatos biuras vykdo programą, skirtą nėščiųjų ir pagimdžiusių moterų švietimui bei
Vilniaus visuomenės sveikatos biuras kviečia dalyvauti Širdies ir kraujagyslių ligų ir cukrinio diabeto rizikos g
Vilniaus visuomenės sveikatos biuras kviečia mamas ir (ar) tėčius, auginančius įvairaus amžiaus vaikus registruotis į &b
Vilniaus visuomenės sveikatos biuras kviečia mamas ir (ar) tėčius, auginančius įvairaus amžiaus vaikus registruotis į &b
Panevėžio miesto savivaldybės Visuomenės sveikatos biuras kviečia į nemokamus rugsėjo mėnesį vyksiančius renginius.
Atviros psichiatrijos mėnuo – tai laikotarpis tarp dviejų svarbių psichikos sveikatai tarptautinių dienų – P
Panevėžio miesto savivaldybės Visuomenės sveikatos biuras kviečia į nemokamus rugsėjo mėnesį vyksiančius renginius.
Panevėžio miesto savivaldybės Visuomenės sveikatos biuras kviečia į nemokamus rugsėjo mėnesį vyksiančius renginius.
Panevėžio miesto savivaldybės Visuomenės sveikatos biuras kviečia į nemokamus rugsėjo mėnesį vyksiančius renginius.
Panevėžio miesto savivaldybės Visuomenės sveikatos biuras kviečia į nemokamus rugsėjo mėnesį vyksiančius renginius.
Panevėžio miesto savivaldybės Visuomenės sveikatos biuras kviečia į nemokamus rugsėjo mėnesį vyksiančius renginius.
Panevėžio miesto savivaldybės Visuomenės sveikatos biuras kviečia į nemokamus rugsėjo mėnesį vyksiančius renginius.
Panevėžio miesto savivaldybės Visuomenės sveikatos biuras kviečia į nemokamus rugsėjo mėnesį vyksiančius renginius.
Lietuvos dailininkų sąjunga ir Nacionalinis kraujo centras kviečia dalyvauti socialiniame-meniniame projekte „pral
Lietuvos dailininkų sąjunga ir Nacionalinis kraujo centras kviečia dalyvauti socialiniame-meniniame projekte „pral
Lietuvos dailininkų sąjunga ir Nacionalinis kraujo centras kviečia dalyvauti socialiniame-meniniame projekte „pral
Gruodis – tai laikotarpis, kai norisi kuo daugiau padaryti dėl savo artimųjų, tačiau neturėtumėte pamiršti
Atviros psichiatrijos mėnuo – tai laikotarpis tarp dviejų svarbių psichikos sveikatai tarptautinių dienų – P
Visuomenės sveikatos specialistai akcentuoja, jog kraujotakos sistemos ligas daužniausiai sukelia rizikos veiksniai, kur
Visuomenės sveikatos specialistai akcentuoja, jog kraujotakos sistemos ligas daužniausiai sukelia rizikos veiksniai, kur
Kviečiame dalyvauti Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Infekcinių ligų klinikos ir Lietuvos infektologų draugijos or
Kviečiame dalyvauti Lietuvos pulmonologų draugijos organizuojamuose mokymuose “Bronchinės astmos diagnostikos ir g
Spalio 8-ąją bus minima Organų donorystės diena ir šiai dienai paminėti pirmą kartą Lietuvoje organizuojama sutik
„Aš bėgu už organų donorystę“ – toks užrašas puoš kiekvieno bėgiko, dalyvausianči
Kviečiame dalyvauti Lietuvos pulmonologų draugijos organizuojamuose mokymuose “Bronchinės astmos diagnostikos ir g
Nustatyta, kad penkių mėnesių žmogaus vaisius jau skiria aplinkos garsus. Mamos balsas, širdies plakimas, kvėpavi
Spalio 29-oji – Pasaulinė žvynelinės diena. Jos paskelbimo iniciatorius yra Tarptautinė žvynelinės draugijų federa
41 diena, 1300 kilometrų ir daugiau kaip 20 tūkst. eurų vėžiu sergantiems vaikams. Toks yra „1000 km Širdie
Spalio 26 d. 18 val. Salotų bare “Mano guru” (Vilniaus g. 22/1, Vilnius) vyks dailininko Simo Skrabulio darb
Onkohematologinių ligonių bendrija „Kraujas“ organizuoja ir kviečia onkologinės ligos patirtį turinčius žmon
Onkohematologinių ligonių bendrija „Kraujas“ organizuoja ir kviečia onkologinės ligos patirtį turinčius žmon
Lietuvos asociacija „Gyvastis“ spalio 25-ąją, antradienį, jau trečią kartą inicijuoja akciją, skirtą spalio
Lietuvos asociacija „Gyvastis“ 2016 metų spalio 25-ąją, antradienį, organizuoja Padėkos renginį, skirtą padė
Atėjus rudens sezonui dažnas žmogus mini rudeninę depresiją, mintyse turėdamas prislėgtumo jausmą, kuris aplanko tamsesn
Nustatyta, kad penkių mėnesių žmogaus vaisius jau skiria aplinkos garsus. Mamos balsas, širdies plakimas, kvėpavi
Nustatyta, kad penkių mėnesių žmogaus vaisius jau skiria aplinkos garsus. Mamos balsas, širdies plakimas, kvėpavi
Vilniaus visuomenės sveikatos biuras kviečia darbingo amžiaus žmones paminėti Europos sveikos mitybos dieną kartu. Lapkr
Kviečiame dalyvauti mokslinėje – praktinėje konferencijoje „Pulmonologijos naujienos“, kuri vyks 2016
Poilsio ir sveikatingumo komplekso „Atostogų parkas“ konferencijų salėje „Palanga“ (Venecijos ak
Poilsio ir sveikatingumo komplekso „Atostogų parkas“ konferencijų salėje „Palanga“ (Venecijos ak
Kviečiame dalyvauti mokymuose „Lėtinės obstrukcinės plaučių ligos aktualijos“, kurie vyks š. m. gruod
Respublikinės Šiaulių ligoninės Chirurgijos korpuso (V. Kudirkos g. 99C) didžiojoje salėje gruodžio 9 d. 10.00 va
Gruodis – tai laikotarpis, kai norisi kuo daugiau padaryti dėl savo artimųjų, tačiau neturėtumėte pamiršti
Niekas nesiginčys – geros sveikatos siekia kiekvienas. Todėl Antakalnio poliklinika kviečia į nemokamą paskaitą ap
Kviečiame į mokslinę konferenciją „Naujas ir moksliškai pagrįstas požiūris į kasdienę klinikinę praktiką ak
Kiekvienų metų sausio 1-ąjądieną visi pasaulio "ruoniai" rengia simbolinį susitikimą vandenyje. Kiekvienas ats
Vilniaus visuomenės sveikatos biuras kviečia mamas ir (ar) tėčius, auginančius įvairaus amžiaus vaikus registruotis į TĖ
Vilniaus visuomenės sveikatos biuras kviečia mamas ir (ar) tėčius, auginančius įvairaus amžiaus vaikus registruotis į TĖ
Vilniaus visuomenės sveikatos biuras kviečia mamas ir (ar) tėčius, auginančius įvairaus amžiaus vaikus registruotis į TĖ
Galingiausias jaunųjų gydytojų renginys grįžta:šių metų vasario 3-5 dienomis Birštone vyks įspūdingas jaun
Vilniaus visuomenės sveikatos biuras kviečia visus norinčius sumažinti psichinę bei fizinę įtampą į relaksacijų pratybas
Vilniaus visuomenės sveikatos biuras kviečia visus norinčius sumažinti psichinę bei fizinę įtampą į relaksacijų pratybas
Vilniaus visuomenės sveikatos biuras kviečia visus norinčius sumažinti psichinę bei fizinę įtampą į relaksacijų pratybas
Lietuvos intensyviosios kardiologijos ir skubiosios medicinos asociacija organizuoja tarptautinę mokslinę praktinę konfe
Vilniaus visuomenės sveikatos biuras kviečia visus norinčius sumažinti psichinę bei fizinę įtampą į relaksacijų pratybas
2017 m. vasario 24–26 dienomis Aukštaičių g. 51, Kaune vyks 9-oji sveikatingumo, sveikos gyvensenos ir medi
Maloniai kviečiame dalyvauti Tarptautinei retų ligų dienai skirtoje konferencijoje „Mokslo pažanga – viltis
Lietuvos infektologų draugija, Lietuvos klinikinės toksikologijos draugija, Sveikatos apsaugos ministerijos ESSC apsinuo
Vilniaus visuomenės sveikatos biuras vykdo programą, skirtą nėščiųjų ir pagimdžiusių moterų švietimui bei
Vilniaus visuomenės sveikatos biuras vykdo programą, skirtą nėščiųjų ir pagimdžiusių moterų švietimui bei
Vilniaus visuomenės sveikatos biuras vykdo programą, skirtą nėščiųjų ir pagimdžiusių moterų švietimui bei
Vilniaus visuomenės sveikatos biuras vykdo programą, skirtą nėščiųjų ir pagimdžiusių moterų švietimui bei
Vilniaus visuomenės sveikatos biuras vykdo programą, skirtą nėščiųjų ir pagimdžiusių moterų švietimui bei
Vilniaus visuomenės sveikatos biuras vykdo programą, skirtą nėščiųjų ir pagimdžiusių moterų švietimui bei
Vilniaus visuomenės sveikatos biuras vykdo programą, skirtą nėščiųjų ir pagimdžiusių moterų švietimui bei
Vilniaus visuomenės sveikatos biuras vykdo programą, skirtą nėščiųjų ir pagimdžiusių moterų švietimui bei
Vilniaus visuomenės sveikatos biuras vykdo programą, skirtą nėščiųjų ir pagimdžiusių moterų švietimui bei
Vilniaus visuomenės sveikatos biuras vykdo programą, skirtą nėščiųjų ir pagimdžiusių moterų švietimui bei
Vilniaus visuomenės sveikatos biuras vykdo programą, skirtą nėščiųjų ir pagimdžiusių moterų švietimui bei
Širdies nepakankamumas – plačiai paplitęs ir brangiai kainuojantis susirgimas, reiškiantis didžiulę
Balandžio 21 d. vyks kasmetinė, jau VII organizacinės psichologijos konferencija „Psichologas organizacijoje. Kuo
Onkohematologinių ligonių bendrija „Kraujas“ nuo gegužės mėnesio žmones, turinčius onkologinės ligos patirtį
Onkohematologinių ligonių bendrija „Kraujas“ nuo gegužės mėnesio žmones, turinčius onkologinės ligos patirtį
Apie ką pirmiausia pagalvojate išgirdę žodį „priklausomybė“?Kokia yra riba tarp įpročių, eksperimenta
Onkohematologinių ligonių bendrija „Kraujas“ nuo gegužės mėnesio žmones, turinčius onkologinės ligos patirtį
Onkohematologinių ligonių bendrija „Kraujas“ nuo gegužės mėnesio žmones, turinčius onkologinės ligos patirtį
Gegužės 31 d. 16.00 val. Šv. Pranciškaus onkologijos centre (Savanorių g. 4, Klaipėda) vyks projekto ir kn
Klaipėdos miesto visuomenės sveikatos biuro specialistai drauge su UAB „Vakarų pramogos“, BĮ „Klaipėdo
Šia liga susirgti gali 1 iš 5 vyresnių nei 40 metų amžiaus žmonių. Pasaulyje nuo jos kenčia maždaug 26 mil
Tik 14 proc. europiečių laikosi saulės apsaugos patarimų, nors 91 proc. žino apie gresiantį pavojų. Pristatoma sąm
Šia liga susirgti gali 1 iš 5 vyresnių nei 40 metų amžiaus žmonių. Pasaulyje nuo jos kenčia maždaug 26 mil
Šia liga susirgti gali 1 iš 5 vyresnių nei 40 metų amžiaus žmonių. Pasaulyje nuo jos kenčia maždaug 26 mil
Daugelio kauniečių jau puikiai atpažįstamas ir laukiamas nemokamų treniruočių projektas „Judėk sveikai“ nusp
Gegužės 21 dieną Klaipėdoje startuos tradicinis jubiliejinis – šiemet dešimtasis – Vilties bėg
Aktyvus gyvenimo būdas, sveika mityba, poilsis – geros fizinės sveikatos receptą žino kiekvienas. Tačiau Lietuvoje
Nacionalinio vėžio instituto Didžiojoje salėje birželio 7 d. 14 val. Vilniaus dailės akademijos (VDA) Kostiumo dizaino k
2017 m. birželio mėn. 7-10 d. Vilniuje vyks 14-asis Europos vaikų ir paauglių ginekologijos kongresas EURAPAG 2017.
Trečiadienį, birželio 14 d., 17:30 val. Klaipėdos prekybos centre „Akropolis“ bus iškilmingai atidaro
Kviečiame trims dienoms pabėgti nuo miesto šurmulio ir pailsėti, atgauti jėgas, pasikrauti teigiamos energijos la
Šv. Pranciškaus onkologijos centras (Savanorių g. 4, Klaipėda) 2017 m. birželio 26 d., 13.00 val., pirmadi
Vilniečiai kviečiami dalyvauti iniciatyvoje „Kvėpuok laisvai, gyvenk laimingai”, kurios metu visi norintys g
Vilniečiai kviečiami dalyvauti iniciatyvoje „Kvėpuok laisvai, gyvenk laimingai”, kurios metu visi norintys g
Vilniečiai kviečiami dalyvauti iniciatyvoje „Kvėpuok laisvai, gyvenk laimingai”, kurios metu visi norintys g
Vilniečiai kviečiami dalyvauti iniciatyvoje „Kvėpuok laisvai, gyvenk laimingai”, kurios metu visi norintys g
Rugsėjo mėnesį visame pasaulyje yra minimos piktybinių kraujo ligų žinomumo dienos, kurių tikslas – kuo plačiau sk
Rugsėjo 2 d. 13 valandą Savicko sporto klube („SEB arena, II aukštas) vyks seminaras „Kaip fizinis ak
Rugsėjo 13 d., trečiadienį, 16 val. Lietuvos medicinos bibliotekoje (Kaštonų g. 7, Vilnius) atidaroma paroda &bdq
Keblios situacijos, stresas ir kiti kasdienę rutiną temdantys rūpesčiai – ne priežastis pulti į neviltį. Kiekvienu
Trečiasis Jaunųjų gydytojų asociacijos (JGA) forumas TransForm - jau spalio 13 - 15 d.! Čia nuoširdžia
„Gyvenimas sulėtėja, tarsi sapne“. „Eiti negali, bėgti negali, valgyti negali“. „Sėdi ir l
Vilniaus miesto visuomenės sveikatos biuras prisijungdamas prie Europos judriosios savaitės iniciatyvos kviečia į nemoka
Minėdamas Pasaulinę širdies dieną Panevėžio miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuras kviečia visus panevėž
Lietuvos emocinės paramos tarnybų asociacija (LEPTA) yra nevyriausybinė organizacija, vienijanti Lietuvoje veikiančias t
Respublikinės Šiaulių ligoninės Psichiatrijos klinikos rengiamas Atviros psichiatrijos mėnuo miesto gyventojus kv
Vilniaus visuomenės sveikatos biuras kviečia visus vyresnio amžiaus žmones kartu paminėti Tarptautinę pagyvenusių žmonių
„Apsaugokime mūsų ateitį: meningokokinę infekciją išgyvenusių asmenų portretai“ – subtili, jaut
„Apsaugokime mūsų ateitį: meningokokinę infekciją išgyvenusių asmenų portretai“ – subtili, jaut
„Apsaugokime mūsų ateitį: meningokokinę infekciją išgyvenusių asmenų portretai“ – subtili, jaut
„Apsaugokime mūsų ateitį: meningokokinę infekciją išgyvenusių asmenų portretai“ – subtili, jaut
Lietuvos asociacija „Gyvastis“ 2017 metų spalio 20-ąją, penktadienį, organizuoja Padėkos renginį, skirtą pag
Organų donorai ir jų artimieji verti didžiausios pagarbos ir amžino dėkingumo. Todėl spalį, kai minima Europos ir Pasaul
Gera jaunimo lytinė sveikata – visuomenės, kuri siekia gyvuoti ir klestėti interesas, tai ypač svarbu mūsų &scaron
Respublikinės Šiaulių ligoninės Onkologijos klinikos (Darželio g. 10), Administracijos salėje (2 aukšte) s
Lapkričio 17-ąją dieną minima Pasaulinė neišnešiotų naujagimių diena. Respublikinės Šiaulių ligonin
„Barzdotas lapkritis“ – mėnuo be skutimosi peiliukų. Su šūkiais „Prižiūrėk savo vyri&scar
„Barzdotas lapkritis“ – mėnuo be skutimosi peiliukų. Su šūkiais „Prižiūrėk savo vyri&scar
Vilniuje surengtas sportinio pokerio turnyras, kurio dalis surinktų lėšų skirtos sergantiesiems prostatos vėžiu r
Pirmą kartą Klaipėdoje lapkričio 16 dieną vyks nemokamas renginys "Tu – mano gyvenimo herojus“, skirtas
„Barzdotas lapkritis“ – mėnuo be skutimosi peiliukų. Su šūkiais „Prižiūrėk savo vyri&scar
Vilniuje surengtas sportinio pokerio turnyras, kurio dalis surinktų lėšų skirtos sergantiesiems prostatos vėžiu r
Ketvirtą kartą organizuojamas bėgimas už vyrų sveikatą „Ūsai bėga“ Vilniuje. Miesto centre įvyksiantis bėgim
„Barzdotas lapkritis“ – mėnuo be skutimosi peiliukų. Su šūkiais „Prižiūrėk savo vyri&scar
Vilniaus visuomenės sveikatos biuras drauge su „Sveiku miestu“ kviečia šeimas dalyvauti projekte &bdq
Vilniaus visuomenės sveikatos biuras drauge su „Sveiku miestu“ kviečia šeimas dalyvauti projekte &bdq
Vilniaus visuomenės sveikatos biuras drauge su „Sveiku miestu“ kviečia šeimas dalyvauti projekte &bdq
Vilniaus visuomenės sveikatos biuras drauge su „Sveiku miestu“ kviečia šeimas dalyvauti projekte &bdq
Šį savaitgalį, sausio 20-21 d., Klaipėdos r., Doviluose (Klaipėdos g. 35) vyks Dovilų krašto gyventojų ir
Šį savaitgalį, sausio 20-21 d., Klaipėdos r., Doviluose (Klaipėdos g. 35) vyks Dovilų krašto gyventojų ir
Prasidėję nauji Geltonojo šuns metai nemokamų treniruočių projektui „Judėk sveikai“ atnešė dau
2018 m. vasario 23 d. (penktadienį) 12.30 val. Šv. Pranciškaus onkologijos centre (Savanorių g. 4, Klaipėd
Nepraleiskite progos! Jau kovo 2 – 4 d. „Hacker Games“ kursime sveikatos priežiūros inovacijas. Sudomi
Solidarizuodamasi su visa Europa ir siekdama atkreipti visuomenės dėmesį į sekinantį ir visą gyvenimą trunkantį susirgim
Solidarizuodamasi su visa Europa ir siekdama atkreipti visuomenės dėmesį į sekinantį ir visą gyvenimą trunkantį susirgim
Respublikinės Šiaulių ligoninės Širdies ir kraujagyslių centro specialistai drauge su Lietuvos sveikatos m
Spalio 4 d. 17 val. Inovatyvios medicinos draugija kviečia susitikti Gyvybės mokslų centre, pirmajame šio sezono
Šeštą kartą rengiama konferencija „Kraujo ligos – kaip jas atpažinti ir stebėti“ &scaron
Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinika kartu su Europos Ginekologinės chirurgijos akademija bei su vie
2011 metų rudenį palangiškei Rasai Rojienei buvo nustatyta ketvirtosios stadijos sarkoma, Rasai buvo 27-eri, o li
Melanoma – agresyviausias odos vėžys, užklumpantis vis jaunesnius žmones. Kasmet šia liga Lietuvoje suserga
Lietuvoje per metus diagnozuojama apie 1500 kraujo ligų atvejų. Kokie yra kraujo ligų simptomai? Koks gydymas yra priein
Gegužės 30 d. 15 val. Klaipėdos apskrities viešosios Ievos Simonaitytės bibliotekos Konferencijų salėje vyks Klai
Rugsėjo 19-oji yra Pasaulinė aortos diena. Rugsėjo 20 d. šia proga Vilniuje, Katedros aikštėje bus įrengta
Šį šeštadienį (rugsėjo 21 d.) Smiltynėje (Klaipėdoje) vyks žygis pėsčiomis pajūriu - žinutę apie or
Asociacijos „Gyvastis“ organizuojama iniciatyva organų donorams atminti kasmet sulaukia vis daugiau susidomė
Cukriniu diabetu pasaulyje serga 425 milijonai žmonių – 1 iš 11 planetos gyventojų, ir vienas iš dvi
Gruodžio 19 d., ketvirtadienį, nuo 11 iki 20 val. Vilniuje Pylimo g. 19 esančiame „Caffeine Roasters“ įvyks
Angelų kalvoje rugsėjo 13 d. (se
VUL Santaros klinikų medikai kviečia rugsėjo 19 d. nuo 11 iki 17 val. prie Mo muziejaus (Vilniuje, Pylimo g. 17) į Pasau
Širdys nustoja plakusios ne tik dėl COVID-19 ligos – taip tvirtina kardiologai. Kiek daugiau nei metus visą
Širdys nustoja plakusios ne tik dėl COVID-19 ligos – taip tvirtina kardiologai. Kiek daugiau nei metus visą
Lietuvoje kasmet diagnozuojama daugiau nei 1500 naujų krūties vėžio atvejų, Europos Sąjungoje šia liga suserga ka
Lapkričio 11 d. vyks tradicinė konferencija „Kraujo ligos – kaip jas atpažinti ir stebėti“. Šia