Emigracija: iš odontologijos kabineto – į naujagimių slaugytojas(3)
Ar Lietuvos slaugytojus slegiančios problemos pažįstamos šios specialybės atstovams, dirbantiems Jungtinėje Karalystėje? Apie tai sutiko papasakoti Karališkosios Londono (The Royal London) ligoninės Naujagimių intensyviosios terapijos skyriaus slaugytoja Asta Laukaitytė.
Kaip lietuvaitė atsidūrė Jungtinėje Karalystėje?
Mokslus baigiau Prienų „Žiburio“ gimnazijoje. Po vidurinės nebuvau tikra, kur noriu mokytis, tai nusprendžiau iš karto niekur neskubėti ir nestoti į bet kurią profesiją. O kadangi brolis gyveno Londone, tai su mama sutarėme, kad išvyksiu, pabūsiu kelis mėnesius ir tada grįšiu studijuoti. Tuoj po vidurinės, 2002 metais, išvažiavau.
Po kelių mėnesių Jungtinėje Karalystėje gavau pasiūlymą baigti mokymus ir pradėti dirbti odontologo asistente. Grįžimą atidėjau. Mokiausi Anglijoje: iš pradžių tobulinau savo kalbėjimo įgūdžius vakarais, po to baigiau dviejų savaičių odontologo asistentės savaitgalinius kursus, kol galiausiai apsisprendžiau stoti į universitetą ir baigti slaugytojos mokslus.
Mokslus, reikalingus registracijai, baigiau pernai vasarą. Šiuo metu dirbu visu etatu ir baigiu bakalaurą.
Ar teko dirbti odontologo padėjėja?
Odontologiniame kabinete atidirbau truputį daugiau nei dvejus metus. Po to pervedė mane į registratūrą, galiausiai, kai išėjo vadybininkė, teko porą mėnesių ir jos darbą dirbti. Bet nusprendžiau keisti darbą, nes turėjau anglų kalbos kursus vakarais prie namų, o tarp namų ir darbo apie valandą kelio metro, tai nelabai suspėdavau. Kitas odontologinis kabinetas, kuriame dirbau, buvo privatus. Atidirbau daugiau nei dvejus metus. Išėjau, nes pradėjau slaugytojos mokslus.
Kai lankiau slaugytojos kursą, laisvadieniais trejus metus dirbau odontologo asistente per agenturą. Čia tai populiaru: pvz., jei kas nors suserga ar išvažiuoja atostogų, paskambina į agentūrą ir gauna asistentę dienai, savaitei, keliems mėnesiams, kaip kam reikia. Tai tada teko pamatyti visokių dantistų, ypač tarp tų, kurių paslaugos valstybės finansuojamos. Kartais, būdavo, norisi bėgti, kai pamatai, kaip dirba, nes ten viskas dėl kiekybės – nuo jos prikaluso atlyginimas. Tad kokybė kartais būdavo apgailėtina. Prisižiūrėjusi tokio gydymo, pati lankausi tik pas tokius dantistus, kurių darbą mačiusi ir kuriais pasitikiu.
Nors darbas nebuvo sunkus, jis man pradėjo atsibosti. O ir visada planavau stoti į universitetą. Tad atėjo laikas pokyčiams.
Koks jūsų darbo krūvis Karališkosios Londono ligoninės Naujagimių intensyviosios terapijos skyriuje?
Dirbame 150 valandų per 4 savaites, tai yra 37,5 valandos per savaitę. Dirbame pamainomis po 12, 5 valandas (1 val. pertraukai). Todėl dažniausiai tris savaites tenka dirbti po tris pamainas, vieną savaitę – keturias pamainas. Pagal reglamentą, slaugytojai turi tekti vienodai dieninių ir naktinių budėjimų, bet į tai griežtai nėra žiūrima. Dažniausiai paskiriama budėti tada, kai labiausiai tuo metu reikia.
Ar galite kai kuriuos sprendimus priimti savarankiškai, be gydytojo įsikišimo?
Galime. Iš keturių Naujagimių intensyviosios terapijos skyriaus palatų viena yra slaugytojų vadovaujama („nurse led“). Joje daugumą sprendimų priima slaugytojos, o gydytojai ateina kartą per dieną ir tada, kai yra kviečiami.
Slaugytojos yra skirstomos į skirtingus lygius („bands“), atsižvelgiant į jų išsilavinimą, patirtį, specializaciją ir t. t. Kuo aukštesnis lygis - tuo daugiau galių slaugytoja turi priimant sprendimus, nes pagal lygį skirstomos pareigos. Kiekviena pamaina turi paskirtą vadovaujančią slaugytoją („nurse in charge“). Be jos žinios niekas nevyksta. Dar yra paskirtos slaugytojos vadovauti atskiroms palatoms. Kitos slaugytojos, kurios dirba toje palatoje, iškilus klausimų pirmiausia kreipiasi į ją.
Ar jūsų atlyginimas priklauso nuo darbo stažo, išsilavinimo ir pan?
Dirbantiesiems valstybinėse sveikatos priežiūros įstaigose atlyginimas skaičiuojamas atsižvelgiant į minėtą lygį ir patirtį.
Naujai kvalifikuota slaugytoja skiriama į 5-ą lygį ir tas lygis kyla kas 6 mėnesius nuo darbo pradžios. Bet kad pereitum, pvz., į 6 lygį, turi atitikti tam tikrus reikalavimus, kurie skirtingi kiekvienam darbui. Dažniausiai tai reikalavimas baigti tam tikrus kursus, turėti tam tikros patirties ir pan.
Dirbantiems Londone prie atlyginimo metinės sumos pridedama tam tikra suma (apie 5000 svarų per metus), nes pragyvenimas brangesnis nei kitur.
Ar Jungtinėje Karalystėje trūksta slaugytojų?
Šiuo metu slaugytojų darbai yra karpomi, nes Parlamentas mažina finansavimą. Tad pasakyti, ar šiuo metu slaugytojų trūksta, sunku. Mano specialybės tai kol kas neliečia, nes naujagimių intensyvioji terapija yra gana jauna profesija ir naujagimių slaugytojų trūksta visame pasaulyje.
Kuo Jums patinka Anglijos sveikatos priežiūros sistema? Kuo nepatinka, kas, jūsų nuomone, galėtų būti geriau organizuota?
Patinka tuo, kad galima visa reikalingą gydymą gauti nemokamai, taip pat, jog nereikia nelegaliai susimokėti gydytojui ir kitam medicinos personalui, kad atliktų savo darbą, nėra diskriminacijos.
Nepatinka tai, kad daug kur yra didelės eilės, kurias dabar bandoma mažinti, skirtingoms ligoms nustatyti skirtingi maksimalaus laiko nuo pirmosios kreipimosi į gydytoją dienos iki pradedamo gydymo limitai. Beje, dauguma žmonių nežino, kaip sveikatos sistema čia veikia, tad užuot kreipęsi į šeimos gydytoją, kai kosti ir pakyla temperatūra, jie išsikviečia greitąją ir atvažiuoja į priimamąjį, kur jų problema nėra prioritetas, nes jų gyvybei pavojus negresia. Tada skundžiamasi, kad ilgai tenka laukti. Dėl to švaistomos lėšos - greitosios išsikvietimas, kad nuvežtų į priimamąjį, kainuoja apie 400 svarų, o dar lėšos gydymui, papildomo personalo atlyginimams...
Dabar žada mažinti biudžetą, tad neįsivaizduoju, kuo tai baigsis. Jau dabar nemažai slaugytojų neteko darbo arba buvo pervestos į kitus dabus, nes ju etatus teko panaikinti.
Ar neketinate grįžti dirbti į Lietuvą? Kodėl?
Kol kas į Lietuvą grįžti negalvoju, o ir būtų sunkoka ten pradėti dirbti, nes tektų perprasti kitokią sveikatos sistemą, priprasti prie kitokios aparatūros, kitokių taisyklių. O ir pasiklausius Lietuvoje dirbančių slaugytojų istorijų truputėlį baisu būtų.
Ačiū už pokalbį.
Kalbino Genovaitė Privedienė
Susiję straipsniai
