Elektrinė neurostimuliacija gali pagerinti atmintį

Smegenų dalies, vadinamos entorinaline (entorhinal) arba uodžiamąja žieve, stimuliacija giliai implantuotais elektrodais nestipriais elektriniais impulsais gali pagerinti pacientų atmintį. Tai parodė eksperimentas su pacientais, kurie laukė operacijos dėl epilepsijos.

 Apie tai rašoma vasario 9-osios “New England Journal of Medicine“ numeryje. Tyrimą atliko tyrinėjų grupė iš Los Anželo. Kai elektrodai buvo implantuoti į smegenų dalį, vadinamą pagumburiu, atminties testų rezultatai nesikeitė.

 Tyrė sergančiuosius epilepsija

 Entorinalinė žievė yra tarsi visos mus supančios aplinkos vartai – per juos į mūsų smegenų dalį, vadinamą hippocampus (Amono rago vingis), patenka visa regimoji ir sensorinė informacija, - teigia vienas iš naujausios studijos tyrinėtojų Itzhakas Fried.

 Mokslininkai mano, kad šie preliminarūs rezultatai gali būti labai naudingi stiprinant erdvinę atmintį pacientams, sergantiems demencija. Ypač tai galėtų būti naudinga esant ankstyvoms Alzheimerio ligos stadijoms, kai liga dar nėra toli pažengusi, taip pat pacientams po insultų ar smegenų traumos.

Jie taip pat įspėja, kad dar per anksti daryti apibendrinančias išvadas, nes iš viso buvo tirta tik vienuolika pacientų. Be to, jie sirgo epilepsija, ir nėra aišku, ar panašūs rezultatai būtų pasiekti pacientams, sergantiems kitomis ligomis.

 Mokslininkai tyrė savanorius pacientus, kuriems dėl sunkiai valdomų epilepsijos priepuolių į smegenis buvo implantuoti elektrodai. Visi pacientai laukė smegenų operacijos.

 I.  Fried ir kolegos davė užduotį tyrimo dalyviams žaisti vaizdo žaidimus. Jų esmė buvo darbas taksi vairuotoju, kuris turėjo nuvežti keleivius į įvairias virtualias paskirties vietas. Žaidimas buvo kartojamas kelis kartus ir stebėta, kaip žaidėjai greitai įsidėmi trumpiausius maršrutus iki paskirties vietos.

 Tyrinėtojai pastebėjo, kad kai buvo stimuliuojama entorinalinė žievė, žaidėjai greičiau atpažindavo maršruto pagrindinius taškus ir greičiau naviguodavo. Jie net sugebėdavo „kirsti kampus“.

Gilioji smegenų stimuliacija pastaruoju metu pradėti sėkmingai taikyti gydant Parkinsono ligą, depresiją.

Besivystanti medicinos sritis

 Klaipėdos universitetinės ligoninės gydytojas neurochirurgas Kęstutis Jacikevičius „Vakarų Lietuvos medicinai“ paaiškino, kad neurostimuliacinės metodikos vis plačiau pradėtos taikyti

neurochirurgijoje pastaraisiais metais ir tai yra labai sparčiai besivystanti medicinos sritis. Jų esmė – tam tikros smegenų sritys ar kitos nervų sistemos struktūros stimuliuojamos elektros impulsais.

 „Elektros impulsus generuoja specialus poodyje implantuotas stimuliatorius. Pirmiausiai stimuliacinės technologijos buvo pradėtos taikyti gydant stiprų skausmą (1965 m.), vėliau - medikamentiniam gydymui nepasiduodančią epilepsiją bei Parkinsono ligą. Šiuo metu tai įrodytas daugelio ligų, nepasiduodančių konservatyviam gydymui, gydymo metodas. Lietuvoje Kauno neurochirurgai yra atlikę kelias operacijas Parkinsono liga sergantiems pacientams. Tačiau šių metodikų platesnį naudojimą riboja didelė neurostimuliatorių kaina“, - pasakojo neurochirurgas.

 Kokią reikšmę galėtų turėti minimos studijos rezultatai? Pokalbininkas atkreipė dėmesį, jog teigiamas neurostimuliacijos poveikis atminčiai pastebėtas gana seniai, tačiau platesnius tyrimus ir jos pritaikymą riboja etinės problemos.

 „Galbūt ateityje tai padės kuriant naujus demencijos gydymo metodus. Europos akademija (www.ea-aw.de) laikosi nuomonės, kad šiuo metu giliųjų smegenų struktūrų stimuliacija neturėtų būti naudojama psichinių funkcijų gerinimui“, - sakė K. Jacikevičius.

 vlmedicina.lt

 Šaltinis

 Suthana N, et al "Memory enhancement and deep-brain stimulation of the entorhinal area" N Engl J Med 2012; 366: 502-510.