Egidijus Meiženis. Lošimų bendrovės jaunimui neria lošimų kilpą

Šiuo metu Lietuvoje nepilnamečiams asmenims draudžiama lošti. Ar lošimo organizatoriai imasi tinkamų veiksmų, kad būtų laikomasi šio įstatymo? Tikriausiai visi lošimo verslo atstovai vieningai sušuktų – „Taip!“.

Vieno televizijos kanalo žurnalistams dar šių metų pradžioje surengus žurnalistinį tyrimą apie tai, ar į lošimų automatų salonus gali patekti nepilnamečiai, paaiškėjo, kad realybė kiek kitokia, nei tvirtina lošimų salonų savininkai. Valandą trukusio eksperimento metu šešiolikametis vaikinas be jokio vargo buvo įleistas į 5 lošimų salonus. Kalbinti verslo atstovai vienu balsu teigė, kad tokio tipo pažeidimų beveik nebūna, o asmens dokumentus turi pateikti visi be išimties.

Deja, nepilnamečiai gali netrukdomai lošti „B“ kategorijos lošimų automatų salonuose ir lažybų punktuose. Viena to priežasčių - ūkio subjektų kontrole užsiimančių institucijų susilpninimas įgyvendinant Ūkio ministerijos Verslo priežiūros reformą, dėl kurios kontroliuojančios institucijos verčiamos tapti veikiau verslo konsultantu, nei realios kontrolės vykdytoju. Kita problema ta, kad administracinių teisės pažeidimų imitavimas Lietuvos teisės aktuose net neapibrėžiamas, todėl policijos pareigūnai negali įgyvendinti pažeidimų imitavimo įtraukiant nepilnamečius asmenis.

Verslo atstovų teigimu, lošimų salonuose dirbantis personalas yra apmokomas, jam taip pat gali būti taikoma bausmė, jei lošimo salone atsiduria nepilnametis, tačiau pabrėžia mažų atlyginimų problemą ir didelę darbuotojų kaitą. Sunku suprasti, kodėl per 2014 metus 136 mln. litų pelno generuojantys „B“ kategorijos lošimų automatų salonų ir lažybų punktų savininkai pateikia tai kaip rimtus argumentus.

Mano supratimu, išeitis labai paprasta. Lošimų namai, nesugebantys užtikrinti įstatymų laikymosi, turi sustabdyti savo veiklą, kaip ir kavinės, kurios nesugeba užtikrinti higieninių reikalavimų laikymosi. Šiandien susidaro vaizdas, kad „B“ kategorijos lošimo automatų salonai ir lažybų punktai jaučiasi nebaudžiami. Jų prioritetas tik vienas - pelno siekimas, nesvarbu, kokiais būdais. Jie žino, kad asmenys pradėję anksčiau lošti, yra didesnėje rizikos grupėje tapti priklausomais nuo lošimų. Nepilnamečiai ir jaunimas iki 21 metų amžiaus turi silpnesnę savikontrolės skalę nei vyresnio amžiaus pradedantys lošėjai. Dėl to lošimų organizatoriai suinteresuoti nepilnamečių įtraukimu.

Dar 2014 m. birželio mėn. Seime užregistruotas LR Azartinių lošimų įstatymo pataisų projektas, kuriame numatoma galimybė lošėjams savanoriškai apsiriboti nuo lošimų, neįleidžiant jų į lošimo namus. Įteisinus šias pataisas, taip pat būtų įteisintas reikalavimas tikrinti visų klientų tapatybę, o tinkamas tokios įstatymo nuostatos įgyvendinimas užkirstų kelią lošti asmenims iki 18 metų. Deja, pastarajai priemonei verslo atstovai nepritaria, sakydami, kad tokia priemonė sunkiai įgyvendinama ir labai brangi. Minėtas projektas nėra sudėtingas ir sunkiai įgyvendinamas procesas. Daugelyje Europos šalių ši praktika jau yra naudojama. Kalbant apie išlaidas, tai lyginant su „B“ kategorijos lošimo automatų salonų ir lažybų punktų 2014 m. 136 mln. pajamomis, šios išlaidos nesudarys daugiau nei 2% metinių pajamų. Pradinės išlaidos įgyvendinant projektą bus didesnės, vėliau jos sumažės ir nesieks net 1 procento. Juk versle yra ne tik pajamos, bet ir išlaidos.

Didelę dalį pajamų lošimo organizatoriai gauna būtent iš žmonių, turinčių problemų su azartiniais lošimais, tarp kurių yra ir nepilnamečių. Šiandien minėtas įstatymo projektas jau metus yra užstrigęs Seimo Biudžeto ir finansų komitete. Priežastis ta, kad šioms pataisoms stipriai priešinasi lošimo verslo atstovai, kurių interesus dažnai atstovauja buvęs komiteto pirmininkas, o dabar pavaduotojas - Bronius Bradauskas. Tuo tarpu 2015 m. balandžio 16 d. B. Bradauskas Seime pateikė pasiūlymą įteisinti nuotolinius lošimus internetu ir, gavus Seimo pritarimą, jau po mėnesio, t.y. gegužės 22 d., projektas buvo priimtas Seimo posėdyje.

Nuo 2016 m. sausio 1 d. įteisinus nuotolinius lošimus, azartiniai lošimai paplis dar labiau. Šio tipo lošimai pavojingesni nei kiti tuo, kad asmuo internete lošia iš virtualių pinigų, todėl lošėjas sunkiau suvokia jų realią vertę, be to, poreikį lošti galima patenkinti neišeinant iš namų. Augantį problemos mastą liudiją ir tai, kad vis daugiau asmenų, ypač jaunesnio amžiaus, kreipiasi pagalbos į gydymo įstaigas, Lošimo priežiūros tarnybą arba į Anoniminių lošėjų savitarpio pagalbos grupes. Lošimų priežiūros tarnybos duomenimis, iš jaunesnių nei 20 m. jaunuolių iki 2013 m. gauti 47 prašymai neleisti lošti, o vien per 2014 m. gauti 64 prašymai. Tokių prašymų būtų daugiau, jei  programoje dalyvautų visos lošimo bendrovės ir tinkamai laikytųsi susitarimo.

Lietuvos Respublikos Seimas turėtų panaikinti dabartines azartinių lošimų įstatymo spragas, kad lošimų bendrovės nebegalėtų pažeidinėti įstatymų ir likti nebaudžiamos.

Egidijus Meiženis yra psichologas, Nacionalinės tabako ir alkoholio kontrolės koalicijos narys