Trečiadienis, 2024.06.19
Reklama

E-sveikata: priimti geriau nei atsisakyti(1)

Ingrida Jaselskytė | 2012-04-02 00:10:17

Dar 1991 m. Lietuvoje atsiradus internetui, šiandien juo naudojasi daugiau nei 58 proc. Lietuvos gyventojų. Informacinės, telekomunikacinės technologijos vaidina vis svarbesnį vaidmenį ne tik kasdieniame gyvenime, bet ir sveikatos apsaugos srityje. Europos Sąjungoje siekiama sukurti „Europos e. sveikatos priežiūros erdvę“. Šiuo tikslu derinami veiksmai, skatinama susijusių politikos krypčių bei suinteresuotųjų šalių sąveika ir taip siekiama rasti geresnius sprendimus.

Informacinės technologijos vaidina vis svarbesnį vaidmenį sveikatos apsaugos srityje. Algirdo Kubaičio nuotr.

Konkretūs uždaviniai yra sukurti standartizuotą elektroninę įrašų apie sveikatos būklę sistemą, skatinant informacijos mainus ir standartizaciją, įsteigti informacinius sveikatos priežiūros tinklus, siejančius sveikatos priežiūros paslaugų teikimo vietas, kad būtų galima koordinuotai reaguoti į grėsmes sveikatai, užtikrinti internetines sveikatos priežiūros paslaugas

Tarptautinio tinklo “Regioninė e-sveikata” iniciatyva buvo pradėtas projektas „Informacinės ir telekomunikacinės technologijos medicinoje – senėjančios visuomenės socialinių gebėjimų gerinimas taikant e-sveikatos metodus“. Šis projektas vienija 19 partnerių iš aštuonių valstybių ir yra iš dalies remiamas pagal 2007 – 2013 metų ES Baltijos jūros regiono tarpvalstybinio bendradarbiavimo programą. Per trejus metus šiose šalyse siekiama vieno tikslo – didinti sveikatos profesionalų, politikų ir gyventojų informacinių, telekomunikacinių technologijų, skirtų sveikatai, pripažinimą. Šio pripažinimo, kaip ir bet kurio kito, galima sulaukti tik parodant naudą ar sukurtą produktą, palengvinantį darbus sveikatos priežiūros srityje.

Projekto partnerių regionuose, kuriuose bus vykdomas bandomasis tyrimas, siekiama suteikti galimybę lėtiniu širdies nepakankamumu sergantiems pacientams naudotis savistabos sistema, palengvinsiančia ne tik medikų darbą su pacientu, bet ir padėsiančia patiems pacientams rūpintis savo sveikata. Taip skatinamas ne tik sveikatos profesionalų, bet ir pacientų tobulėjimas e-sveikatos srityje ir nuolatinis mokymasis. Tokios sistemos taip pat leis mokyti lėtinėmis ligomis sergančius pacientus talpinti savo sveikatos duomenis daugiakalbiame internetiniame portale. Jei pacientui prireiks pagalbos kitoje šalyje, prie šio portalo galės prisijungti užsienio gydytojai, nes visa pagrindinė informacija (pvz., diagnozės, vartojami vaistai ar atliktos operacijos) bus automatiškai večiama į norimą užsienio kalbą.  Nors bandomajame tyrime dalyvaus lėtiniu širdies nepakankamumu sergantys pacientai, šio tyrimo struktūrą būtų galima pritaikyti ir sergantiesiems kitomis lėtinėmis ligomis ateityje.

Sunkumai vykdant e-sveikatos projektus

Ne paslaptis, kad ilgalaikiai ir grandioziniai elektroninės sveikatos (e-sveikatos) projektai ne visuomet geba duoti visuomenei aiškų rezultatą. Visuomenėje tenka išgirsti, kaip neefektyviai buvo panaudotos lėšos ar kad buvo žadėta sukurti produktą, bet to produkto nėra. Tačiau tai dar nereiškia, kad turime atsiriboti nuo šių reikmių vystymo ir sėdėti sudėję rankas toliau piktindamiesi, kad niekas nieko nedaro ir kad mes patys tam nepritariame. Argi ne užburtas ratas? Tai netgi paradoksalu, kad laukiame pokyčių, tačiau nepritariame jų vystymui. Pabandykime įsivaizduoti galimybę susisiekti su sveikatos profesionalu neišeinant iš namų, gauti jo konsultaciją, prasitęsti ar gauti receptą reikalingiems vaistams, jei vokietis ir lietuvis gydytojai  tarpusavyje laisvai galėtų keistis informacija apie gydomą Vokietijoje ar kitoje šalyje pacientą. Elektronine sveikata vadinamos informacinės ir ryšių technologijos  gali būti naudojamos padedant užtikrinti ir gerinti ligų prevenciją, stiprinti sveikatą, padėti tiksliau diagnozuoti ligas, paskirti tinkamą gydymą, stebėjimą, padėti išvengti klaidų, susijusių su vaistų šalutiniu poveikiu, ir padėti susireguliuoti gyvenimo būdą. Reikia suprasti, kad nėra tokio projekto, per kurio vykdymo laikotarpį visa tai būtų galima įgyvendinti iškart.

Siekiant įgyvendinti projektą, reikia ne tik daugybės lėšų, tačiau ir laiko „pamatams“ pastatyti. Į klausimą, kodėl tai ilgai užtrunka, galime atsakyti pažvelgę į 1 pav.

1 pav. Elektroninių sveikatos įrašų vystymo barjerai e-sveikatoje (Šaltinis: https://www.worldofhealthit.org/speakerpresentations/documents/1-Iakovidis-PS2.pdf)

 Susiduriant su visais šiais sunkumais - netolygiu šalių išsivystymo, ekonominiu, technologijų išsivystymo lygiu, skirtingais prioritetais ir politika bei esant skirtingoms kultūroms ir tradicijoms – bendradarbiauti įgyvendinant e-sveikatos projektus tolygiai kiekvienoje šalyje labai sudėtinga.

Elektroninių sveikatos įrašų kūrimą, kaip vieną iš pavyzdžių, pateikia Ilias Iakovidis 2011 m. gegužės mėnesį Budapešte vykusioje konferencijoje „Sveikatos duomenų prieinamumas pacientams“.

2 pav. E-sveikatos įrašų kūrimo ir diegimo vystymasis laike (Šaltinis: https://www.worldofhealthit.org/speakerpresentations/documents/1-Iakovidis-PS2.pdf)

Tokių inovacijų kūrimas gali būti suskaidomas į atskirus procesus. Vystat įvairius e-sveikatos projektus labai svarbu, kad šie procesai vyktų nuosekliai, maksimalaus palankumo ir susietumo atmosferoje, kad politikai, sveikatos profesionalai, už sveikatos priežiūros valdymą atsakingi asmenys suprastų e-sveikatos paslaugų nuoseklaus vystymo svarbą, padėtų sudaryti palankias sąlygas inovacijų diegimui, kad gyventojai kuo plačiau galėtų naudotis šiomis inovacijomis savo ir artimųjų labui ne tik regioniniu, bet ir nacionaliniu lygiu, o savo patirtimi galėtų dalintis ir tarptautiniu lygiu.

 Ingrida Jaselskytė

Interreg projekto "ICT for Health" vadovė

(Lietuvos sveikatos mokslų universitetas)

Įvertinkite straipsni:
Jūs dar nebalsavote
skaityti komentarus (1)
Rašyti komentarą
Pasidalinti su draugais
NAUJAUSI STRAIPSNIAI
Alergijų tyrimų rinką ketina supurtyti vietos verslininkai: įsitraukė mokslininkai ir dirbtinis intelektas
Medicinos laboratorijų įrangos verslu bei papildų gamyba užsiimantys Lietuvos verslininkai žengia į naują nišą – a...
Gertuvės: kokias jas pasirinkti ir kaip prižiūrėti
Karštuoju metų laiku žmonės daug daugiau ir dažniau geria vandenį, su savimi nešiojasi gertuves. Esant itin gausiam gert...
Kokį vandenį gerti per karščius
Itin karštomis dienomis daugelis gaivinasi ledais ar šaltais gėrimais su ledukais. Sveikatai palankios mitybos konsultan...
Klaipėdos universiteto ligoninė pertvarko skubios pagalbos paslaugas
Klaipėdos universiteto ligoninė (KUL) nuosekliai įgyvendina struktūrinius pokyčius, kurie lems kokybiškesnes ir pacienta...
Miastenija – kokia tai liga ir kaip ją atpažinti?
Dažnas žmogus gali pajusti raumenų silpnumą, tačiau kartais tai gali būti pirmieji miastenijos simptomai. Miastenija &nd...
Populiarios žymos
Ligos ir sveikata Man rūpiŠirdis ir kraujotakaPlaučiai ir kvėpavimas Virškinimo sistemaEndokrininė sistemaSmegenys, nervų sistemaŠlapimo organai ir inkstaiStuburas, kaulai, sąnariaiRaumenys ir sausgyslėsLytiniai organaiOda, plaukai ir nagaiLimfmazgiai, kraujas ir imunitetas KrūtysAkysAusys, nosis ir gerklėBurna ir dantysPsichikos ligos
 
Simptomai ir ligosAlergijaVėžys ir kraujo ligos Peršalimas ir gripasTemperatūraKūno tirpimasSkauda šonąSvorio kontrolė, valgymo sutrikimaiPriklausomybėMiego sutrikimaiNuovargis ir silpnumasInfekcinės ligos
 
PsichologijaSveika vaikystėŽvilgsnis į praeitįSveika senatvė
Sveikata be vaistų Gydymas augalaisAlternatyvios terapijosSveika mitybaSveikas ir gražus kūnasVegetarų virtuvėJogaSveika dvasiaSėkmės istorijos
Renginiai
Konsultuoja specialistas
Sveikatos apsauga
Nuomonė
ReklamaApie musLigų klasifikatoriusKontaktaiPrivatumo Politika
2015-20 © UAB “Vlmedicina”. Visos teises saugomos | sprendimas webmod: Svetainių kūrimas
Į viršų