Du klausimai, kurie leidžia nuspėti senjorų sveikatą

Nesugebėjimas užlipti laiptais yra vienas rimtų signalų, kad pagyvenusio žmogaus sveikata prastėja.

Reklama

Fizinis aktyvumas – svarbi sveiko senėjimo sąlyga

Pagyvenusio žmogaus judrumas yra vienas jautriausių sveiko senėjimo indikatorių, todėl šeimos gydytojai turi atkreipti dėmesį į tuos senjorus, kurių judrumas mažėja.

Amerikiečių mokslininkai apibendrino visas 1985-2012 metais vykdytas studijas, kurios tyrė judrumo ir amžiaus ryšį, o duomenis paskelbė „Journal of the American Medical Association“.

Apžvalga patvirtino hipotezę, kad nuolatinis fizinis aktyvumas ir mankšta pagyvenusiems žmonėms yra gyvybiškai svarbi sveiko senėjimo sąlyga. Judrumo sumažėjimas yra vienas pirmųjų ir pačių ankstyviausių signalų, kad žmogaus fizinė būklė prastėja, o galimybės gyventi be priežiūros ir nepriklausomam - senka.

Norint įvertinti senjorų sveikatos prognozę, teigiama, pakanka užduoti tik du klausimus:

1. Ar jūsų sveikata ir bendra fizinė būklė leidžia nueiti ketvirtį mylios (apie 400 m) ir lengvai užlipti 10 laiptelių į viršų?

2. Ar dėl sveikatos problemų ir bendros fizinės būklės lipimą laiptais ir ėjimą stengiatės pakeisti kitais būdais?

Šeimos gydytojas, teisingai pateikęs klausimus, gali gauti daug informacijos apie pagyvenusio paciento judrumo galimybes. Jei pacientas turi judėjimo problemų, gydytojo pareiga - teikti rekomendacijas, kokiu būdu padidinti fizinį aktyvumą.

Didėjant senstančiai populiacijai būtina kuo anksčiau imtis priemonių, kurios padėtų senjorams pratęsti kokybišką ir nepriklausomą saulėlydį. O pagrindinius trukdžius - fizinio aktyvumo stoką, nutukimą ir rūkymą laiku padėti įveikti suteikiant kvalifikuotą paramą.

Judrumo ir sveikatos ryšys

„Yra labai daug logikos tose mokslininkų išvadose, ir tikrai nereikia brangiausių tyrimų, kad sužinotum žmogaus sveikatos būklę, nes nuo tos būklės priklauso judrumas“, - pateiktoms išvadoms pritaria šeimos gydytoja Rita Seniūnaitė.

Ji „Vakarų Lietuvos medicinai“ paaiškino, kad nueitas atstumas ir lipimas laiptais rodo žmogaus širdies ir plaučių sistemos būklę. Dėl širdies nepakankamumo, kokios jis bebūtų kilmės, kenčia fizinis akytumas. Kardiovaskulinei sistemai bei judrumui daro įtaką ir bronchų ligos, kaip astma ir lėtinė obstrukcinė plaučių liga. Judrumą mažina ir cukrinis diabetas – žmogus negali nueiti didesnio atstumo dėl neuropatinių skausmų kojose. Sunkiau judėti tampa ir esant sąnarių ar stuburo problemoms.

Kita vertus, yra kategorija žmonių, kurie gali judėti, tačiau nejuda ir tuo savo sveikatai daro meškos paslaugą. „Jie šokdina vaikus, anūkus, terorizuoja antrą pusę, ir kuo dažniau guli, tuo jiems labiau auga svoris, stingsta sąnariai. Tai tarsi vampyriukai, jiems atrodo, kad kažkas kitas kaltas dėl jų problemų ir turi jas spręsti“, - tokį žmonių paveikslą nupiešė šeimos gydytoja.

Ji pataria savo pacientams net ir sergant judėti – nors po kelis žingsnius, vis pailsint, bet judėti. „Sakau – jei gulsite į lovą, taip ir liksite gulėti. Reikia eiti, eiti ir eiti“, - kalba pokalbininkė. O jaunimui, kuris nuo mašinos vairo sėda prie kompiuterio, ji pataria pavyzdį imti iš tų senjorų, kurie ir sulaukę garbaus amžiaus sportuoja bei mankštinasi.

Šaltinis

The American Academy of Family Physicians outlines good health habits at age 60 and beyond, University of Alabama, Birmingham, news release, September 17, 2013