Sekmadienis, 2020.11.29
Reklama

Dr. Albinas Stankus: "Visi, kurie tyrinėja smegenų veiklą, gyvenimą baigia tikėdami Dievą“

Ligita Sinušienė | 2012-03-02 23:55:58

„Medikai nuo pirmos dienos mokomi atskirti ligonį nuo sveiko žmogaus: studijuojama ligų diagnostika, epidemiologija ir t. t., tad gydytojas ir išmoksta diagnozuoti ligą - tai yra atskirti sveiką žmogų nuo ligonio. O psichofiziologija atskiria sveiką nuo sveikesnio“, - sako vienas iš keturių Lietuvos psichofiziologų Klaipėdos universiteto docentas dr.  Albinas Stankus.

A. Stankaus teigimu, išjungę sąmonę žmonės gali atlikti daugybę neįtikimų veiksmų. © Fotolia.com

Sveikatos pamokos sargdina?

Gydytojo neuropatologo A. Stankaus teigimu, pas gydytojus ateinantys sveiki žmonės, kuriuos kamuoja tam tikri negalavimai, nesulaukia pagalbos. „Nesuradę konkrečios diagnozės medikai sako: „Ko tu atėjai? Tau nieko nėra“. Psichofiziologija tokiais atvejais pripažįsta, kad žmogus neserga, bet turi negalavimų. Juk argi nebūna, kad suskausta galvą ar koją, bet daktarai iš karto ieško diagnozės. O liga dar neprasidėjo, somatizacijos procesai dar neįvyko, ląstelėse pokyčių dar nėra, tik organizmas įsiaudrinęs – tolygu kaip pelė, pamačiusi gyvatę“.

Psichofiziologas negaili kritikos ir įvairiausioms sveikatos valandėlėms, transliuojamoms įvairių televizijos kanalų. „Tiesiog klykte klykiama: „Bijok to! Nevalgyk to, nes susirgsi!“ Tokia gąsdinanti informacija tik skatina ligas, nes sukelia gynimosi reakciją, - aiškina mokslininkas. – Nuostata turi būti pozityvi. Kodėl reikia gąsdinti? Psichofiziologija įrodinėja, kad mintis yra materiali. Juk pakanka ką nors jaudinančio pagalvoti, ir širdis tuoj staigiau suplaka – organizmo reakcija yra apčiuopiama, įvyksta realūs procesai. Vadinasi, ir dirgiklis yra materialus, nors tai tik mintis“.

Trys žmonijos pradai

„Psichofiziologija į žmogų žiūri iš biologinės pozicijos, lygina, kas sutampa su gyvūnu pasauliu“, - sako A. Stankus. Mokęsis pas žymų Maskvos psichofiziologą Eugenijų Sokolovą remiasi jo aiškinimu, kas skatina žmonijos progresą – visų pirma, naujumo siekimas: „Visi gyvūnai siekia ko nors naujo, be abejo – ir žmogus. Iš šio prado išsivystė pažinimas, mokslas, todėl buvo pastatyti fabrikai, sukurtos įvairiausios technologijos. Antrasis žmonijos pradas – grožio siekimas. Visi gyvūnai poravimosi metu gražinasi. Tai reikalinga gyvybei išsaugoti, iš šio prado išsivystė menai. Trečiasis pradas – tiesos, teisingumo siekimas. Todėl atsirado įvairūs ritualai, buvo sukurti įstatymai, kad niekas nebūtų nuskriaustas“.

Pašnekovas sako, kad atsižvelgdami į savo vaikų labiausiai dominuojantį pradą tėvai privalo padėti jiems pasirinkti savo gyvenimo kelią. „Pavyzdžiui, manyje labiausiai išvystytas naujumo siekimo pradas, todėl ir esu mokslininkas. Tačiau man svarbus ir teisingumo siekimas – todėl pasukau ir į politiką“, - asmeninį pavyzdį pateikia psichofiziologas.

Padeda parengti specialiuosius būrius

Kam reikalinga psichofiziologija, kam ji pasitarnauja? Viena iš psichofiziologijos šakų – melo detekcija, kai specialia aparatūra yra nustatoma, ar žmogus meluoja. Paprašytas paaiškinti, kaip tai vyksta, A. Stankus pasakoja: „Tiriamam žmogui pateikiami indeferenciniai ir neindeferenciniai klausimai tokia forma, kad reikalauja konkretaus atsakymo „taip“ arba „ne“. Pavyzdžiui, kalbama apie tai, koks oras, ir staiga: „Radome peilį prie tvoros“. Jei tas peilis apklausiamojo žmogaus, aparatūra parodys reakciją, o jei klausimas jam nuskamba tarytum apie orą, jo reakcija bus vienoda.“

„Vakarų Lietuvos medicinos“ pašnekovas įsitikinęs, kad daug plačiau taikoma melo detekcija, ne vien tiriant kriminalines bylas, leistų išvengti Lietuvoje taip paplitusių „švogerystės“ ryšių: „Tai visuomenę išlaikytų pilietišką, nes visi žinotų, kad bet kokia korupcija tuoj pat išryškės“.

Psichofiziologas turbūt ir be melo detektoriaus pastebi, kai žmogus meluoja? „Visi pastebi, - pasigirsta nuoširdus atsakymas. – Tai išduoda ir žvilgsnis, ir pasikeitusi veido spalva, dažniausiai tai liudija prakaituojantys delnai, kuriuose išsidėsčiusios prakaito liaukos“.

Albinas Stankus. Asmeninio archyvo nuotr.

Psichofiziologijos mokslas tiesiogiai susietas su kosmonautų, specialiųjų būrių parengimu – sako pokalbininkas. „Lietuvai atsiskyrus nuo Sovietų Sąjungos ir įkūrus savo kariuomenę, jai būtina įrengti psichofiziologijos laboratoriją. Tačiau man teko išgirsti tokių paaiškinimų, kad tai nereikalinga, gydytojai ištirs kandidatus, ar jie sveiki. Tačiau juk ir taip aišku, kad jie sveiki, bet reikia sveikiausių! Jeigu žmogui skirta būti raštininku, tegu juo ir būna. Štai nukrito Brazilijoje lėktuvas ir žuvo 280 nekaltų žmonių. Kodėl tai įvyko? Nes lėktuvo vadas po pakilimo paliko jaunimą ir nuėjo miegoti. Lėktuve įvyko gedimas, įgula per vėlai kreipėsi į vadą, ir visi žuvo. O kodėl jis nuėjo miegoti? Pavargęs buvo? Tad ką jis darė naktį? Nelaimė įvyko dėl nieko. Aš matau, kad viskas turėtų būti kitaip. Manau, kad žmogus, kurio rankose - atsakomybė už kitų saugumą, negali pats spręsti, kada jis pavargo. Jis turi būti stebimas specialiais prietaisais. Taip dirbama su specialiaisiais Vašingtono būriais: ant kiekvieno įgulos nario nugarų surašyti numeriai, stebimas visų širdies darbas, ir atsižvelgiant į tai jiems pateikiami nurodymai. Pavyzdžiui: „Aštuonioliktas, eik į dešinę, nes tavo širdies veikla sutriko“. Juk tokius specialistus parengti kainuoja milijonus, o profesionaliai stebimas jų darbas ir organizmo reakcijos padeda atlikti svarbias užduotis, likviduoti teroristus ir panašiai“, - sako mokslininkas.

Sąmonė verčia abejoti

Kuo psichofiziologija skiriasi nuo psichologijos? Mokslininkas aiškina, kad pastaroji, kaip ir psichofiziologija, tiria, pavyzdžiui, stresus, bet nesigilina į somatinius procesus. „E. Sokolovo teorija teigia, kad kiekvienas žmogus nevienodai reaguoja į skirtingus dirgiklius, tačiau jei jo dirgiklių ribos yra peržengiamos, kiekvienam tai sukelia gynimosi reakciją: susiaurėja akių vyzdžiai, kyla spazmai smegenyse. Toks žmogus priima neteisingus sprendimus, nebegirdi, kas jam sakoma. Silpnų nervų žmonės reaguoja greičiau ir intensyviau, gali net apalpti“, - aiškina psichofiziologas.

Miegas – kitas psichofiziologijos objektas. A. Stankus tvirtina, kad visi vaistai nuo nemigos suardo miego struktūrą. „Kiekvienas žmogus sapnuoja, jei miegama labai kietai – net 4-5 kartus per naktį, bet atsimenamas tik vienas sapnas. Be sapnavimo žmogus negali gyventi – sutrinka psichika. Jei žmogus pažadinamas sapno metu, visa diena jam būna sugadinta“, - sako mokslininkas. Jo teigimu, kai kurie žmonės paprasčiausiai neatsimena savo sapnų.

Tačiau mokslininkas neslepia apmaudo, kad Lietuvoje psichofiziologija nėra itin vertinama. Jo manymu, net profesionalūs sportininkai privalo turėti savo psichofiziologą ar bent jau psichologą, bet nesuvokiant tokio specialisto poreikio pasikliaujama vien savo fizine ištverme ir sportiniais gabumais. „Kai iš profesionalių sportininkų lūpų kartais tenka išgirsti, kad jam nepasisekė, manęs tai neįtikina. Kaip profesionalą galėjo ištikti nesėkmė? Tiesiog pamirštami svarbiausi dalykai. Stebėjau, kaip kinų sportininkai kelia štangas. Prieš einant prie jų kiekvieno lūpos tikslingai juda – vyrai sukalba savo maldelę. Jie yra apmokyti atjungti savo sąmonę ir ją užgožia, todėl nueina ir pakelia sunkiausius svarmenis. Ir visi kinai elgiasi kaip vienas. O lietuviai? Aš pats, aš pats! Deja, sąmonė žmogui sukelia abejonių, todėl kai kurie dalykai jam ir yra neįmanomi. O tie, kurie bėgioja namų stogų briaunomis, šokinėja nuo stogo ant stogo, tai padaro tik todėl, kad atjungia sąmonę“.

Veikiame varomi tikėjimo

Pokalbis pakrypsta prie dvasinių temų, kurioms mokslininkas randa psichofiziologinių paaiškinimų. Klausantis A. Stankaus susidaro įspūdis, kad jo atstovaujamoje mokslo šakoje galima rasti kone visus atsakymus. „O kas yra tikėjimas? Kai vidinė žmogaus prognozė sutampa su jo noru. Mes viską prognozuojame ir nieko nedarome, jei tuo netikime. Pavyzdžiui, jei reikia nusipirkti duonos, einu į „Maximą“, nors ir nežinau, ar parduotuvė dirba. Tačiau jei einu, vadinasi, tikiu. Tikėjimas – nedaloma tavo elgsenos dalis, - kalba psichofiziologas, – nors žmogus mano, kad tikėjimas susijęs tik su Dievu“.

Pasidaro smalsu, ar pašnekovas tiki ne vien tik mokslu. „Visi, kurie tyrinėja smegenų veiklą, gyvenimą baigia tikėdami Dievą“, - kaip savaime suprantamą dalyką paaiškina mokslininkas.

Ligita Sinušienė

ligita@vlmedicina.lt

Įvertinkite straipsni:
Jūs dar nebalsavote
skaityti komentarus (0)
Rašyti komentarą
Pasidalinti su draugais

Susiję straipsniai

Ligos ir sveikata Man rūpiŠirdis ir kraujotakaPlaučiai ir kvėpavimas Virškinimo sistemaEndokrininė sistemaSmegenys, nervų sistemaŠlapimo organai ir inkstaiStuburas, kaulai, sąnariaiRaumenys ir sausgyslėsLytiniai organaiOda, plaukai ir nagaiLimfmazgiai, kraujas ir imunitetas KrūtysAkysAusys, nosis ir gerklėBurna ir dantysPsichikos ligos
 
Simptomai ir ligosAlergijaVėžys ir kraujo ligos Peršalimas ir gripasTemperatūraKūno tirpimasSkauda šonąSvorio kontrolė, valgymo sutrikimaiPriklausomybėMiego sutrikimaiNuovargis ir silpnumasInfekcinės ligos
 
PsichologijaSveika vaikystėŽvilgsnis į praeitįSveika senatvė
Sveikata be vaistų Gydymas augalaisAlternatyvios terapijosSveika mitybaSveikas ir gražus kūnasVegetarų virtuvėJogaSveika dvasiaSėkmės istorijos
Renginiai
Konsultuoja specialistas
Sveikatos apsauga
Nuomonė
ReklamaApie musLigų klasifikatoriusKontaktai
2015-20 © UAB “Vlmedicina”. Visos teises saugomos | sprendimas webmod: Svetainių kūrimas
Į viršų