Donorinio organo paskirstymas ir parinkimas laukiantiems transplantacijos

Visuomenė akylai seka didelio atgarsio sulaukusį įvykį tansplantacijos srityje. Donorystės ir tansplantacijos procesas – sudėtingas, todėl norime paaiškinti jo „taisykles“.

Proceso pradžia

Organų donorystės ir transplantacijos procese dalyvauja didelė įvairių specialistų komanda. Darbas prasideda ligoninės reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyriuose. Čia pagal nustatytus kriterijus yra diagnozuojama smegenų mirtis. Tuomet šio skyriaus gydytojas apie potencialų donorą praneša į Nacionalinį transplantacijos biurą budinčiam koordinatoriui, kuris „Žmogaus audinių, ląstelių ir organų donorų bei recipientų registre“ tikrina, ar šis žmogus yra pasirašęs sutikimą po mirties tapti organų donoru ar ne. Jei sutikimas nėra registruotas, donorystės klausimą sprendžia mirusio žmogaus artimieji. Jei donorystei pritariama, tuomet pradedamas donoro organų paruošimo etapas.

Donoro išlaikymas

Reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyriuje, gavus artimųjų sutikimą, prasideda donoro paruošimo ir išlaikymo darbai. Mirus smegenims, organizme prasideda „griūtis“, nes nustoja veikti pagrindinis gyvybinius procesus reguliuojantis variklis – smegenys. Todėl, norint išlaikyti organus tinkamus transplantacijai, reikia mirusį „pacientą gydyti“: atlikti dirbtinę plaučių ventiliaciją, sekti šlapimo skyrimąsi, reguliuoti cukraus kiekį organizme, lašinti šiltus skysčius, palaikančius kūno temperatūrą. Pagal patvirtintus donoro išlaikymo etapus, atliekami donoro virusologiniai ir imunologiniai tyrimai.

 Koordinatoriaus darbas

Koordinatorius – tai tarsi jungtis tarp gydytojų iš reanimacijos skyriaus, tyrimų laboratorijų bei gydytojų, kurie atliks transplantacijas, pervežimo komandų. Jie vieni kitų nepažįsta, tačiau jų tarpusavio ryšys yra labai reikšmingas ir svarbus – tam, kad koordinavimo procesas būtų sklandus, objektyvus ir greitas. Nacionaliniame transplantacijos biure prie SAM dirba 8 koordinatoriai, kurie dirba 365 dienas per metus ir budi 24 valandas per parą. Nacionalinis transplantacijos biuras prie SAM transplantacijų neatlieka ir pacientų nemato. Tačiau jis turi duomenis apie kiekvieną pacientą, kuris transplantacijos laukia. Atsiradus donoriniam organui, atitinkamai pagal nustatytus kriterijus (kiekvienam organui skirtingi), yra sustatoma laukiančiųjų eilė. Apie pacientus pranešama transplantacijų centrams. Pagal tyrimų rezultatus ir nustatytus kriterijus parenkami laukiantys recipientai, kuriems yra teikiamas pirmumas. Tuomet apie donorą yra informuojama transplantologų komanda, iškviečiami gydytojai ir organizuojama chirurgų kelionė į donorinę ligoninę eksplantuoti (išimti) organų.

Organų parinkimo kriterijai yra skirtingi kiekvienam organui. Donoro kepenų parinkimas yra atliekamas pagal ligos sunkumą ir laukiančiųjų eilėje laikotarpį. Kepenų transplantacijai svarbi kraujo grupė, Rh faktorius, ūgis, svoris. Kepenims yra taikoma MELD vertinimo skalė, t.y. ligos sunkumas vertinamas balais. Pagal šiuos rodiklius ir parenkamas recipientas.

Jei ligonis yra ypač sunkios būklės, gavus pranešimą, jis yra įtraukiamas į skubių recipientų sąrašą. Įtraukimo į skubių recipientų sąrašą kriterijai kiekvienam organui taip pat yra skirtingi. Kepenų tansplantacijos laukiantys recipientai į šį sąrašą yra įrašomi, kai diagnozuojamas ūminis kepenų

funkcijos nepakankamumas, greitai progresuojantis lėtinis kepenų funkcijos nepakankamumas (kai gydoma stacionare) ir kepenų trauma. Šiemet Nacionaliniam transplantacijos biurui apie skubius recipientus buvo pranešta 23 kartus (Kauno klinikos pranešė apie 11 skubių recipientų, iš jų – 1 kepenų, VUL SK pranešė apie 12 skubios transplantacijos laukiančius pacientus, iš jų – 3 kepenų).

Bendradarbiavimas su kitomis šalimis

Kai yra gaunamas sutikimas donorystei, stengiamasi visus organus panaudoti transplantacijai – kad būtų išgelbėta kuo daugiau gyvybių, o kilnus žmonių poelgis gerbiamas.

Atsitikus taip, kad pagal medicininius rodiklius organas netinka Lietuvos „Žmogaus audinių, ląstelių ir organų donorų bei recipientų registre“ esančiam ligoniui, tas organas nėra užkasamas į žemę – koordinatoriai susisiekia su Eurotransplanto organizacija ir kitomis šalimis – vyksta organų mainai. Šiais metais buvo išsiųstos 3 kepenys, 2 širdys, 1 inkstas. Prireikus skubios tansplantacijos pacientui, kreipiamės į kitų šalių tansplantacijos centrus, recipientui prašydami donorinio organo. Eurotransplantas – organizacija, atsakinga už donorų organų paskirstymą Austrijoje, Belgijoje, Kroatijoje, Vokietijoje, Liuksemburge, Nyderlanduose bei Slovėnijoje. Lietuva yra pasirašiusi bendradarbiavimo sutartį siu šia organizacija. Jiems yra perduodami ir tie organai, kurių mūsų medikai nesiryžta transplantuoti dėl ne ypač geros jų būklės. Transplantacijos srityje labiau pažengusios šalys šiuos organus transplantuoja.

Kiekvienas neigiamas įvykis medicinos pasaulyje, nebūtinai tansplantacijos srityje, stabdo donorystės procesą. Nacionalinio transplantacijos biuro specialistai viliasi, kad šis įvykis transplantacijos laukiantiems pacientams neatims galimybės sulaukti donorinio organo.

Nacionalinis transplantacijos biuras