Penktadienis, 2024.07.12
Reklama

Didesnė vėžio rizika tarp gėjų ir lesbiečių – seksualinių ir psichologinių veiksnių pasekmė?(1)

Jonas Korsakas, Ligita Sinušienė | 2012-07-27 00:00:28

Homoseksualams vėžys kelia dukart didesnę grėsmę nei heteroseksualiems asmenims. Prie tokios išvados priėjo amerikiečių mokslininkai, ne vienerius metus tyrę vyrus ir moteris. Specialistų teigimu, tai lemia ne tik netradicinę seksualinę orientaciją turinčių žmonių gyvenimo būdas, bet ir psichologinės priežastys.

Net ir psichologinės priežastys kelia grėsmę susirgti vėžiu
Žinia apie homoseksualių vyrų didesnę riziką susirgti vėžiu medikų nestebina. © Fotolia.com

Rodikliai skyrėsi du ar net daugiau kartų

Iki šiol epidemiologiniuose tyrimuose nebuvo analizuojamos homoseksualių asmenų populiacijos, todėl medicininių duomenų apie šias ligonių grupes nebuvo. JAV mokslininkų grupė išanalizavo išgyvenamumo sergant vėžiu ir gyvenimo kokybės įveikus ligą duomenis, suskirstę pacientus pagal seksualinę orientaciją.

Autoriai tyrė Kalifornijos sveikatos studijos duomenis, kurie buvo surinkti apklausų metodu 2001, 2003 ir 2005 metais. Buvo tiriamas sergamumas vėžiu vyrų ir moterų grupėse suskirsčius tiriamuosius pagal seksualinę orientaciją, išgyvenamumas sergant vėžiu ir pačių pacientų pateikti gyvenimo kokybės bei sveikatos rodikliai.

Moterų grupėje vėžio rizikos ir seksualinės orientacijos ryšys nenustatytas, tačiau išgyvenusios vėžį lesbietės ir biseksualios moterys kur kas dažniau nei heteroseksualios (atitinkamai 2 ir 2,3 karto) skundėsi bloga ir labai bloga sveikata. Homoseksualiems vyrams nustatyta beveik dvigubai (1,9 karto) didesnė vėžio rizika nei heteroseksualiems vyrams, tačiau gyvenimo kokybės ir sveikatos rodikliai išgyvenus vėžį vyrų grupėje nesiskyrė.

Dažnai vėžys prasideda nuo viruso

Gydytojas onkologas Pranas Šniuolis apie tokius tyrimus nebuvo girdėjęs, bet žinia apie homoseksualių vyrų didesnę riziką susirgti vėžiu jo nenustebino: „Homoseksualai gyvena neįprastą gyvenimą, užsikrečia įvairiais virusais, o daugelio vėžio atmainų pradžia – virusas. Pavyzdžiui, kad ir žmogaus papilomos virusas, kuriuo ir moterys gali užsikrėsti, o paskui suserga gimdos kaklelio vėžiu. Todėl dabar yra net sukurta vakcina šiai ligai užkirsti kelią“, - kalbėjo gydytojas.

Pasak jo, homoseksualūs vyrai neretai suserga analinės srities kondilomomis, o vėliau išauga tiesiosios žarnos ar analinės srities vėžio rizika. „Homoseksualai dažnai būna užsikrėtę ŽIV,  turi silpnesnį imunitetą, tad ir jų sveikata labiau pažeidžiama“, – sakė onkologas.

Kaip gydytojas mano, kodėl lesbietės, išgyvenusios vėžį, dažniau skundžiasi bloga sveikata nei heteroseksualios moterys? „Netradicinės orientacijos pacientai dažnai yra turėję psichologinių traumų dar vaikystėje (mergaitės – nuo tėčių, berniukai – nuo mamų), nors yra ir nežinomos    homoseksualumo priežastys,  kalbama ir apie genetines, – kalbėjo P. Šniuolis. – O silpnesnės psichinės sveikatos pacientai sunkiau susitvarko ir su įvairiais kitais sunkumais. Psichologiškai stiprūs pacientai stipriau kovoja ir su vėžiu. Netgi yra savaiminio pasveikimo atvejų, kai žmogus labai nori pasveikti“.

P. Šniuolio manymu, homoseksualų psichinę sveikatą neigiamai veikia ir visuomenės požiūris į juos, tad tai silpnina ir bendrai visą sveikatą. „Jei visuomenė juos užjaustų, toleruotų, tai ir su rimtomis ligomis, kaip vėžys, jiems sektųsi lengviau kovoti, – įsitikinęs portalo konsultantas. – Aišku, jie ir turėtų dažniau būti tikrinami (proktologų, ginekologų), kad gydymas prasidėtų laiku, o tada galima pasiekti ir geresnių rezultatų“.

Gėjai žino ir tikisi pagalbos

Vladimiras Simonko
"Tyrimų rezultatai parodo, kokia mūsų bendruomenė yra pažeidžiama", - sakė Lietuvos gėjų lygos pirmininkas Vladimiras Simonko. Asmeninio archyvo nuotr.

Lietuvos gėjų lygos pirmininkas Vladimiras Simonko apie tokių ar panašių tyrimų rezultatus buvo girdėjęs. „Neturiu medicininio išsilavinimo, tad man sunku komentuoti tyrimų rezultatus, bet tai tik parodo, kokia mūsų bendruomenė yra pažeidžiama, – kalbėjo V. Simonko. – Tai sąlygoja  tam tikras mūsų gyvenimo būdas, kuris yra diktuojamas mūsų prigimties ir seksualinės orientacijos. Tad yra ir pasekmės. Tačiau jei analizuotume tam tikrų įvairių visuomenės sričių ryšius, atrastume ir daugiau pažeidžiamų tam tikrų žmonių grupių“.

Ar nereikalingos tam tikros prevencinės programos, atsižvelgiančios būtent į seksualinių mažumų sveikatos rizikas? „Tokius klausimus mes nuolat keliame. Kovo mėnesį pasibaigė mūsų įgyvendinta Lesbiečių, biseksualių ir translyčių moterų sveikatos programa, kurią vykdyti kvietėme pusantro šimto šalies gydymo įstaigų. Mes kėlėme klausimą, kad kai kuriais atvejais moterims tenka atskleisti savo orientaciją, bet ne visi gydytojai pasirengę būti jautrūs. Atsimenu, dar prieš penkerius metus moterys pasakodavo, kad ginekologė atsakydavo: „Mes lesbiečių negydome“. Gal dabar taip ir nebėra, bet gydymo įstaigų reakcija į mūsų projektą atskleidė, kad nors gydytojai ir yra išsilavinę, bet tolerancijos mūsų atžvilgiu tai dar negarantuoja. Buvo tokių įstaigų, kurios labai džiaugėsi mūsų veikla ir prašė atsiųsti dar daugiau bukletų, bet buvo ir tokių, kurios mūsų veiksmus priėmė kaip įžeidimą ir kaltinimą netolerancija. Jie mums atsakė, kad net neprašo pacientų atskleisti savo orientaciją. Bet tai labai blogai! Nes šios moterys turi didesnę riziką susirgti tam tikromis ligomis“.

Iš didesnių grėsmių lesbietėms ir biseksualioms moterims sąrašo V. Simonko paminėjo ne tik onkologines (krūties, gimdos, vėžį), bet ir širdies, psichikos ligas, mitybos sutrikimus bei kitas. „Labai gerbiu gydytojus už jų atsidavimą rūpintis kitų žmonių sveikata, bet kai tokie seimūnai kaip Čigriejienė ir Matulas – medikai ir ginekologai – viešai kalba apie translyčius asmenis, kad jie gali sau važiuoti į užsienį ir „nusikirpti ar prisisiūti ką nori“, tai mane verčia labai smarkiai suabejoti jų kompetencija“, – savo mintis išsakė Lietuvos gėjų lyderis.

Vis dėlto V. Simonko nepataria netradicinės seksualinės orientacijos asmenims atvirauti su medikais, jei šie nerodo jautrumo. „Kartais reikia labai nedaug – kad ir skrajutės, skelbiančios, kad šioje gydymo įstaigoje galima pasikalbėti ir apie homoseksualumą“, – sakė portalo pašnekovas.

Reiktų dar įrodyti

Ką apie didesnę onkologinių susirgimų riziką tarp homoseksualų mano V. Simonko paminėtas Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas A. Matulas? „Vienas tyrimas dar nieko nereiškia. Dar reiktų atkreipti dėmesį, kaip jis buvo atliktas, – kalbėjo gydytojas ir politikas. – Čia tas pats kaip su medumi: kai kam reikia apginti daktaro disertaciją, tad jis parašo mokslinį darbą apie tai, kad medus kenkia, kitam irgi reikia laipsnio – parašo apie medaus naudą sveikatai. O šiuo atveju, jei atliko medicininį tyrimą, tai viskas gerai, bet dar nereikia rezultatų priimti kaip taisyklės. Tuo labiau kad tyrimas buvo atliktas apklausos būdu“.

A. Matulas įsitikinęs, kad minimi tyrimai – „geras pagrindas tolesniems moksliniams tyrinėjimams“.

O ar turint tokius duomenis nevertėtų atkreipti daugiau dėmesio į homoseksualų ir lesbiečių sveikatą bei taikyti, pavyzdžiui, tam tikras prevencines programas? „Manau, kad to taikyti neįmanoma ir tikrai nederėtų šios grupės žmonėms taikyti išimtis jiems sergant ar juos gydant, kompensuojant vaistus ar panašiai, – tvirtino Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas. – Tuo labiau kad tai neįrodomi dalykai.“

Tyrimas netikslus?

Pranas Šniuolis
Prano Šniuolio manymu, homoseksualų ir lesbiečių psichinę sveikatą neigiamai veikia ir visuomenės požiūris į juos. Algirdo Kubaičio nuotr.

Vilniaus universiteto Onkologijos instituto Radiologijos, branduolinės medicinos ir konsultacijų centro vadovė doc. dr. Simona Rūta Letautienė atkreipė dėmesį ir į kitus minimo tyrimo niuansus: „Buvo tirti bei analizuoti ir kiti požymiai: tiriamųjų diferenciacija pagal rasę, amžių, socialinę padėtį, uždirbamas pajamas, išsilavinimą ir kita. Taip pat buvo išskirtos atskiros vėžio rūšys, kas ypač svarbu apie padidėjusią riziką susirgti tam tikros srities vėžiu – pavyzdžiui, jau seniai įrodyta, kad homoseksualinę orientaciją turintiems vyrams didesnė rizika susirgti analinės srities vėžiu (dėl infekcijų, dirginimo, kt.). Čia kalbama ne apie „vėžį“ apskritai, o apie riziką susirgti tam tikros srities vėžiu, kaip ir rūkantiems žmonėms dažnesnis plaučių, gerklų vėžys, moterims, turinčioms daug lytinių partnerių, didesnė rizika susirgti gimdos kaklelio vėžiu, dažnai nudegantiems saulėje didesnė tikimybė susirgti melanoma ir panašiai. Nuo seno žinoma, kad vienuolės gerokai dažniau serga krūties vėžiu ir jis dažnai turi blogesnę prognozę, greičiausiai dėl moters hormoninio fono, kuris priklauso ir nuo menstruacinio ciklo, ir nuo lytinių santykių, nuo nėštumo, maitinimo, vartojamų kontraceptikų ir panašiai“.

Daktarės nuomone, profilaktinių tyrimų rekomendacijos kol kas neturi būti modifikuojamos, remiantis vieno tyrimo duomenimis. „Tyrimo metodologijoje nurodyta, jog tirta tiesiog kohorta asmenų, tiriamosios grupės labai nevienodos. Pavyzdžiui, heteroseksualių moterų buvo 69 078, o lesbiečių – tik 918, biseksualių – 1116. Dėl labai nevienodų grupių rezultatai negali būti adekvačiai interpretuojami, - pabrėžė R. Letautienė. - Taip pat nepateiktas klausimynas, kuo remiantis buvo nurodoma gyvenimo kokybė ir sveikatos rodikliai. Jų skirtumai gali būti susiję ir su psichologinėmis, ir socialinėmis problemomis. Ką reiškia „sveikatos rodikliai“? Be to, visi klausimynai, kuriais galima būtų patikimai remtis, turi būti sertifikuoti, bet šiuo atveju apie tai nėra jokių nuorodų“.

Gydytoja aiškino, kad bet kokios rekomendacijos ir algoritmai onkologinių ligų profilaktikoje, diagnostikoje ir gydyme nustatomi pasaulinių organizacijų, atlikus įrodymais pagrįstus tyrimus. „Šioje srityje kol kas tokių rezultatų neskelbiama. O šiaip analogiški tyrimai jau seniai yra atliekami, tiesiog kaip statistinių-epidemiologinių tyrimų dalis; daugelyje statistinių apžvalgų galite rasti, kaip priklauso sergamumas vėžiu ar išgyvenamumas nuo išsilavinimo, vartojamo maisto, dietos, žalingų įpročių, o šioje studijoje dar išskirta seksualinė orientacija“, - sakė R. Letautienė.

Jonas Korsakas

Ligita Sinušienė

ligita@vlmedicina.lt

Šaltinis

Cancer. 2011 May 9, U Boehmer, X Miao, A Ozonoff

Įvertinkite straipsni:
Jūs dar nebalsavote
skaityti komentarus (1)
Rašyti komentarą
Pasidalinti su draugais

Susiję straipsniai

NAUJAUSI STRAIPSNIAI
Psichoterapeutas paaiškino, kodėl kūnas žmogų kartais apgaudinėja
Nors lietuviškai esame įpratę sakyti „sveikame kūne – sveika siela", iš tikrųjų senovės Romos laikus me...
Intymioji higiena. Ar galima maudytis per menstruacijas?
Mėnesinės – ne priežastis nei atsisakyti atostogų, nei maudynių jų metu. Gydytoja atsako į 10 dažniausių klausimų...
Sutriko mėnesinių ciklas? Dažna to priežastis – policistinių kiaušidžių sindromas
Mėnesinių ciklo sutrikimai yra viena dažniausių problemų, dėl kurios jaunos moterys kreipiasi į gydytoją ginekologą. Tam...
Maisto produktai, kurie karštomis dienomis padės atkurti elektrolitų balansą
Jei raumenis traukia mėšlungis, prakaitas karštą dieną graužia akis ir žliaugia upeliais, o po sunkesnių treniruočių ant...
Vaikų sveikata: laikysenos ir regos problemos nėra pačios didžiausios
Jau tapo ganėtinai įprasta didžiausiomis vaikų sveikatos problemomis laikyti prastėjančią laikyseną ir regą ir dėl to ka...
Populiarios žymos
Ligos ir sveikata Man rūpiŠirdis ir kraujotakaPlaučiai ir kvėpavimas Virškinimo sistemaEndokrininė sistemaSmegenys, nervų sistemaŠlapimo organai ir inkstaiStuburas, kaulai, sąnariaiRaumenys ir sausgyslėsLytiniai organaiOda, plaukai ir nagaiLimfmazgiai, kraujas ir imunitetas KrūtysAkysAusys, nosis ir gerklėBurna ir dantysPsichikos ligos
 
Simptomai ir ligosAlergijaVėžys ir kraujo ligos Peršalimas ir gripasTemperatūraKūno tirpimasSkauda šonąSvorio kontrolė, valgymo sutrikimaiPriklausomybėMiego sutrikimaiNuovargis ir silpnumasInfekcinės ligos
 
PsichologijaSveika vaikystėŽvilgsnis į praeitįSveika senatvė
Sveikata be vaistų Gydymas augalaisAlternatyvios terapijosSveika mitybaSveikas ir gražus kūnasVegetarų virtuvėJogaSveika dvasiaSėkmės istorijos
Renginiai
Konsultuoja specialistas
Sveikatos apsauga
Nuomonė
ReklamaApie musLigų klasifikatoriusKontaktaiPrivatumo Politika
2015-20 © UAB “Vlmedicina”. Visos teises saugomos | sprendimas webmod: Svetainių kūrimas
Į viršų