Dideli darbo krūviai - provincijos medikų kasdienybė

Jau ne pirmus metus pokalbiuose apie medicinos sritį pabrėžiamos tos pačios, iki šiol neišspręstos problemos: per maži medikų atlyginimai, dideli darbo krūviai, jaunų specialistų trūkumas, ypač provincijoje. Šiuos trūkumus paminėjo ir portalo VLMEDICINA.LT kalbinti pašnekovai - Skuodo pirminės sveikatos priežiūros centro šeimos gydytoja Dalia Mažeikienė bei Salantų pirminės sveikatos priežiūros centro vyriausiasis gydytojas Tomas Skliuderis. Tiesa, šių medikų tvirtinimu, paslaugų kokybė jų poliklinikose nenusileidžia didžiųjų miestų gydymo įstaigoms.

Reklama

Teigiamų pokyčių nepastebi

Skuodo pirminės sveikatos priežiūros centro šeimos gydytoja Dalia Mažeikienė sakė, jog pacientų jai pakanka, šiuo metu pas ją prisirašę per 1700 gyventojų.

„Krūviai kasdien yra dideli – priimu 30–40, o žiemą – net apie 60 žmonių per dieną. Mūsų rajone yra daug senyvo amžiaus gyventojų, kurie dažnai serga, tad daug dirba ir kiti šeimos gydytojai“, - kalbėjo medikė.

Tačiau darbo užmokestis, - sakė ji, - nėra didelis. Norint gauti didesnį atlyginimą, tenka papildomai dirbti ligoninėje.

„Jeigu minimalią algą ketina padidinti iki 1500 litų, tai dešimt metų prasimokius medicinos gauti du tūkstančius litų… Žinoma, kad reikėtų padidinti algas, deja, tai ne nuo mūsų priklauso, o nuo valdžios“, - apgailestavo D. Mažeikienė.

Dėl ateities ji taip pat išreiškė susirūpinimą, nes kol kas nepastebi teigiamų pokyčių, viskas tik blogėja: darbo krūviai didėja, gydytojai sensta, o jaunų dirbti neateina, daugėja „popierių“ pildymo.

„Tikriausiai bus įvesta elektroninė sistema ir duomenis reikės suvedinėti į elektroninės formos korteles, tad padaugės darbo. Taip pat kažkada nebuvo registracijos lapų, kuriuos dabar tenka pildyti“, - nuogąstavo medikė.

Į valdiškas įstaigas nesiveržia 

O kaip gydytoja vertina sveikatos apsaugos ministro Vytenio Andriukaičio vykdomas reformas?

Pasak D. Mažeikienės, iš dalies ministras teisus – antrinio lygio specialistai triūsia po pusę etato privačioje ir valstybinėje įstaigose, todėl pastarosiose susidaro eilės, o norėdami greičiau patekti pas mediką, žmonės kreipiasi į privačius sveikatos centrus. O viešosiose sveikatos priežiūros įstaigose gydytojai dirbti nenori – maži atlyginimai.

Paklausta, ar pakanka paslaugų jų sveikatos centre, medikė patikino, kad gyventojai netgi sulaukia daugiau pagalbos, nei priklauso. Turi reikiamą įrangą, procedūrinį kabinetą, tad lašelinę sulašinti ar suleisti vaistų nėra problemų. Nevengia, jeigu reikia, pasiųsti ir pas specialistą į kito miesto gydymo įstaigą.

Tiesa, ji neslėpė, kad kaimo gyventojams yra nepatogu atvykti pas juos, jei neturi savo transporto, tad atvykėliai iš kaimo priimami tą pačią dieną, išskyrus tuos atvejus, kai gydytojas yra išvykęs. Tolimiausias kaimas nuo sveikatos centro nutolęs apie 30 km.

Trūksta jaunų specialistų

Ne ką mažesni darbo krūviai šeimos gydytojams yra ir Salantų pirminės sveikatos priežiūros centre (PSPC). Pasak šios įstaigos vyriausiojo gydytojo Tomo Skliuderio, jų įstaigoje vienas šeimos gydytojas turi 1700 asmenų sąrašą, jis pats - 1200.

„Nors teoriškai turėtume priimti mažiau, bet per dieną apžiūrime 20–30, o kai kada ir daugiau pacientų“, - sakė T. Skliuderis, vadovaujantis ir Salantų palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninei.

Medikas neslėpė, kad ir šiuo metu PSPC jau treti metai ieško šeimos gydytojo, nes prieš tai buvusį išlydėjo į pensiją. Deja, iki šiol nerado, kas susiviliotų šiuo pasiūlymu. „Gal nelabai jauniems patrauklu, kad čia yra periferija“, - svarstė pašnekovas.

Jo teigimu, krūviai dirbantiems vienu etatu šeimos gydytojams yra dideli. Turi ne tik teikti medicinos paslaugas, bet ir pildyti dokumentus – daug biurokratijos, kompiuterinės formos reikalauja išmanymo, o norint suvesti duomenis, prireikia laiko suvokti, kaip tai padaryti, tad sumažėja laiko tiesioginiam darbui, bet papildomai neuždirba.

Užsiminus apie medikų atlyginimus, atsakė, jog palyginus su mūsų šalies vidurkiu, yra neblogi. „Ar pakankamas sveikatos srities finansavimas? Sudėtinga atsakyti teisingai į šį klausimą - pinigų yra tiek, kiek yra. Pagal paslaugas, kurias apmoka teritorinė ligonių kasa, esame viešoji įstaiga - ne pelno organizacija, tad nesvarbu, kokios bus įplaukos, neviršysime steigėjo nustatyto darbo užmokesčio fondo. Palyginus su Lietuvos vidutiniu darbo užmokesčiu, atlyginimas yra pakankamas, bet lyginant su kitomis šalimis, mūsų įstaigos paslaugos ne prastesnės, nei užsienyje, o apmokėjimas mažesnis“, - pasakojo T. Skliuderis.

„Priversti suteikti geresnę pagalbą“

Tačiau šeimos gydytojas tvirtino, kad centrui netrūksta medicinos prietaisų, nes priešingu atveju negalėtų teikti sveikatos paslaugų. Tiesa, reikėtų naujesnės įrangos, labiausiai – kraujo bei šlapimo analizatorių, strerilizatorių laboratoriniams tyrimams, fizioterapijos paslaugoms teikti, odontologinės įrangos.

Pasak įstaigos vadovo, jų pacientams suteikiamos ne prastesnės paslaugos, nei didmiesčių gydymo įstaigose. „Dėl to, kad esame periferijoje - nuo rajono centro nutolę 30 kilometrų, esame priversti suteikti geresnę pagalbą, žmogui padėti išspręsti sveikatos problemą tą pačią dieną, nenorime apkrauti ir specialistų kolegų“, - paaiškino pašnekovas.

Tiesa, jis neneigė, kad diagnostikos galimybės pirminiame lygyje yra ribotos, negali visko aprėpti, todėl siunčia gyventojus ir konsultuotis pas gastroenterologą, kardiologą ar kitą specialistą.