Dažnas persivalgymas: kada verta sunerimti

Nors gali atrodyti, kad dažnai persivalgantis žmogus yra tiesiog valios neturintis smaližius ar apsirijėlis, dažnas persivalgymas – tai valgymo sutrikimas, kurį reikia gydyti. Savaime suprantama, dauguma žmonių kartkartėmis persivalgo, ypač per šventes ar giminės susitikimus. Tad kada verta sunerimti?

Reklama

Kaip ir klinikinė depresija bei generalizuotas nerimo sutrikimas, dažnas persivalgymas yra psichinė liga. Ji pasižymi dažnu dideliu maisto kiekio suvartojimu per trumpą laiką, pojūčiu, kad negali sustoti ir kontroliuoti, kiek suvalgo, valgymas nejaučiant alkio jausmo ir dažnai – pasislėpus. Žmogus, kenčiantis nuo dažno persivalgymo, dažniausiai jaučia gėdą ir pasibjaurėjimą savimi, nuolat žada sau sustoti, turėti daugiau valios, tačiau potraukis persivalgyti yra stipresnis už jo valią.

Simptomai

Dauguma žmonių, kenčiančių nuo dažno persivalgymo, turi antsvorio, tačiau gali būti ir normalaus svorio. Svarbiausi dažno persivalgymo požymiai yra šie:

didelio maisto kiekio suvalgymas per gana trumpą laiką;

jausmas, kad nekontroliuoji savo mitybos elgesio;

valgymas net kai jautiesi sotus arba nealkanas;

dažnas valgymas vienumoje ar pasislėpus;

prislėgtumo, pasibjaurėjimo savimi, gėdos, kaltės jausmai, susiję su valgymu;

dažnas dietų laikymasis.

Nors persivalgymo sutrikimas panašus į bulimiją, dažnų persivalgymų kamuojamas žmogus nesistengia pašalinti suvalgyto maisto vėmimu, liuosuojamaisiais vaistais ar pertekliniu sportavimu.

Priežastys

Tikslios dažno persivalgymo sutrikimo priežastys nežinomos. Tačiau žinoma, kad tam įtakos turi genetika, biologiniai bei psichologiniai veiksniai, ilgalaikis dietų laikymasis.

Štai keletas rizikos veiksnių, kurie sudaro sąlygas rastis ir vystytis dažnam persivalgymui:

panašaus pobūdžio sutrikimai artimoje aplinkoje, ypač šeimoje. Susirgti ne tik dažnu persivalgymu, bet ir kitais valgymo sutrikimais rizika yra didesnė, jei jūsų tėvai ar giminaičiai serga ar sirgo kuriuo nors valgymo sutrikimu;

psichologiniai veiksniai. Dauguma žmonių, sergančių dažnu persivalgymu, save priima neigiamai, nuvertina savo gebėjimus bei pasiekimus. Stresas, neigiamas požiūris į savo kūną bei nuobodulys skatina dažnai persivalgyti;

dietų laikymasis. Dauguma dažnai persivalgančių žmonių ne vieną kartą yra laikęsi dietos, kai kurie net vaikystėje. Dietos laikymasis, suvartojamų kalorijų ribojimas neretai sukelia norą persivalgyti, ypač jei jūsų savivertė žema ir / ar kenčiate nuo depresijos simptomų.

Komplikacijos

Jei kenčiate nuo dažno persivalgymo, rizikuojate savo psichine bei fizine sveikata. Keletas dažniausių šio sutrikimo komplikacijų:

nuolatinis nepasitenkinimas savimi ir savo gyvenimu;

su tuo susiję sunkumai darbe, asmeniniame gyvenime bei nevisaverčiai socialiniai santykiai;

socialinė izoliacija;

nutukimas ir su juo susiję negalavimai: sąnarių skausmas, širdies ligos, antrojo tipo diabetas, gastroezofaginio refliukso liga, tam tikri kvėpavimo sutrikimai, inkstų nepakankamumas.

Kaip sau padėti

Dauguma dažno persivalgymo sutrikimo kamuojamų žmonių jaučiasi, o ir yra vieniši, slepia savo ligą. Jei jūsų persivalgymai įsisenėję, geriausia kreiptis į specialistus. Gydymo įstaigas, kuriose dirba šios srities specialistai, taip pat išsamesnių gydytojų, psichologų komentarų rasite tiesiog įvedę į google paieškos laukelį žodžius „persivalgymo sutrikimas“ ar „valgymo sutrikimai“.

Svarbu nepamiršti ir to, kad net darydami kasdienius iš pažiūros mažus žingsnelius galite patys padėti sau sveikiau gyventi ir išvengti nuolatinio persivalgymo.

Žemiau pateikiamai patarimai, į kuriuos verta atkreipti dėmesį ir kuriais verta vadovautis einant sveikimo keliu.

Planuokite, kada ir ką valgysite. Jei turite šeimą, toks planavimas – puikus pasirinkimas ir finansiškai, kai vieną vakarą skiriate bent preliminariai sudaryti savaitės valgiaraštį ir superkate tam reikalingus produktus. Taip planuodami racionaliau apskaičiuojate tiek šeimos biudžetą, atsižvelgiate į svarbiausius mitybos principus, nesivadovaujate momentinėmis emocijomis.

Net jei darbe per pietų pertrauką su kolegomis visuomet einate kur nors papietauti, galite puikiausiai bent apytiksliai laikytis suplanuoto raciono. Na, o jei darbe turite tradiciją pietus atsinešti patys, didelių sunkumų neturėtų kilti.

Jei ruošiatės eiti į vakarėlį ar šventinių pietų, prieš tai nepraleiskite įprastų valgymų, o ir šventėje nepamirškite, kad atėjote pabendrauti, o ne pavalgyti, ir valgykite pagal galimybes tiek, kiek suvalgytumėte įprastomis aplinkybėmis.

Leiskite sau suvalgyti tai, ko labai norite. Kad ir kaip svarbu valgyti sveiką ir visavertį maistą, nevertėtų iš savo raciono visiškai išbraukti to, kas, jūsų manymu, yra „blogai“. Jei nuolat jausite poreikį tam tikram konkrečiam produktui ir sau jo neleisite, šis noras virs nekontroliuojamu troškimu, kuris galiausiai baigsis persivalgymu. Tad jei labai norite saldainio ar keksiuko, geriau jau suvalgykite saldainį ar keksiuką – tikrai nėra nieko blogo. Be to, verta nepamiršti, kad tokius dalykus daug smagiau valgyti su draugais.

Kai valgote – valgykite. Įvairūs tyrimai rodo, kad sąmoningas valgymas yra kaip holistinė terapija, duodanti konkrečių rezultatų. Vienas tyrimų atskleidė, kad dažnu persivalgymo sutrikimu sergantys žmonės, ėmę taikyti sąmoningą valgymą, beveik keturiskart rečiau persivalgo per savaitę. Tad kai valgote – valgykite, neblaškykite savęs žiūrėdami televizorių, naršydami internete, skaitydami.

Išsimiegokite. Miego svarba – nekvestionuojama būtinybė. Kokybiškas, pakankamas miegas svarbus žmogui, tad nieko nuostabaus, kad nepakankamas, nekokybiškas miegas tiesiogiai daro įtaką ir dažnam persivalgymui.

Nepraleiskite pusryčių. Valgydami visaverčius pusryčius ne tik gaunate energijos, bet ir gerokai sumažinate persivalgymo riziką. Be to, valgantieji pusryčius mažiau užkandžiauja beverčiu maistu, rečiau siekia saldumynų su priešpietine kava, renkasi sveikesnius pietus. Tad mylėkite save, padėkite sau ir skirkite laiko pusryčiams.

Mankštinkitės taip, kaip jums patinka. Judėjimas, fizinė veikla padeda išvengti persivalgymo. Tačiau dauguma žmonių mano, kad mankštintis ar sportuoti reikia tik siekiant numesti svorio, ir dažniausiai renkasi intensyvias, nemėgstamas treniruotes sporto klube. Paieškokite kitų būdų fiziniam aktyvumui palaikyti – galbūt patiems sau netikėtai susidomėsite kokia nors sporto šaka, pamėgsite bėgioti ar tiesiog imsite skirti laiko pasivaikščiojimams ar rytinei mankštai namuose. Tyrimai rodo, kad žmonės, kurie sportuoja ne tam, kad numestų svorį, pasiekia geresnių ilgalaikių rezultatų, o nuolatinė maloni, priimtina fizinė veikla ypač padeda psichikos sutrikimų turintiems žmonėms.

Nepamirškite atsipalaiduoti ir smagiai leisti laiką. Vien tik dirbdami prisidarysite daugiau žalos, ne vien tik tapsite nuobodžiu žmogumi. Tai tiesiogiai daro įtaką ir persivalgymui. Užsiėmimas malonia veikla, laiko leidimas su artimais draugais, dalyvavimas jums įdomiose socialinėse veiklose – visa tai labai svarbu siekiant pagyti nuo dažno persivalgymo.

Nelaikykite savo persivalgymų paslaptyje. Gėda, einanti drauge su dažnu persivalgymu – vienas stipriausių jausmų. Žmogus jaučiasi lyg keistuolis, nuo kurio nusisuktų visi, jei tik sužinotų jo paslaptį. Tačiau savo aplinkoje kiekvienas tikrai turime artimą žmogų – draugą ar šeimos narį, kurie jus labai palaikytų, jei tik žinotų, su kokiais sunkumais susiduriate, norėtų – ir tikriausiai galėtų – jums padėti. Išdrįskite sau padėti.

Pagal healthyplace.com, mayoclinic.org, bustle.com parengė Diana Gancevskaitė