Antradienis, 2024.03.19
Reklama

Daugėja neatlygintinų kraujo donorų

Alvyda Bajarūnaitė, Artūras Matusas | 2016-01-06 09:12:22

Prieš trejus metus tik 25 proc. Nacionaliniame kraujo centre donorais tapusių žmonių tai darė neatlygintinai, o 2015 m. tokių jau buvo 75 proc., LRT RADIJUI tvirtina centro direktorė Joana Bikulčienė. Ji priduria, kad, bandant apsispręsti, ar duoti kraujo, nereikėtų kreipti dėmesio į savo kraujo grupės dažnumą.

Kraujas
© Algirdo Kubaičio (VLMEDICINA.LT) asociatyvioji nuotr.

– Ar šventinėmis dienomis reikia daugiau kraujo?

– Būna įvairiai. Pernai reikėjo daugiau kraujo. Šiais metais sausio 1 d. reikėjo dvigubai mažiau kraujo. Visoje Lietuvoje įprastai ligoninėms pateikiama ne mažiau kaip 250 vienetų kraujo maišelių. Mes aptarnaujame 73 Lietuvos ligonines. Tai yra visos Lietuvos poreikis. Santariškių klinikos turi savo kraujo centrą. Tikrai labai daug Lietuvoje reikia kraujo.

– Galima sakyti, kad šventės buvo ramesnės?

– Per šventes buvo mažiau planinių operacijų. Daugiausia kraujo buvo atiduota Lazdynų ligoninei. Tai greitosios pagalbos funkcijas atliekanti ligoninė, į kurią turbūt buvo vežami visi sužeistieji, jei tokių buvo. Ten buvo didžiausias poreikis. Vilniuje iš 120 vienetų daugiau kaip 60 buvo atiduota būtent šiai ligoninei. Matome, kad ten šventinės dienos buvo karščiausios.

– Kokios grupės kraujas reikalingiausias?

– Reikalingiausias visada yra tos grupės kraujas, kurią turi daugiausia šalyje gyvenančių žmonių. Kartais žmonės sako – mano kraujo grupė labai dažna, todėl neisiu, nes jos nereikia. Tačiau juk ir ligonių, turinčių tokią kraujo grupę, daugiausia. Per pirmąsias naujų metų dienas daugiausia išdalinome nulinės rezus teigiamos grupės kraujo. Į kraujo centrus kviečiu ateiti visų kraujo grupių turėtojus, ypač – šios kraujo grupės savininkus.

– Žmonės mano, kad dažniausiai trūksta retesnės, pavyzdžiui, AB rezus neigiamos, kraujo grupės kraujo. Ar iš tiesų taip yra?

– Dažniausiai tokių labai retų kraujo grupių donorus pažįstame, žinome jų pavardes. Jei būna labai didelis poreikis, juos pakviečiame. Nereikia galvoti apie tai, kad kraujo grupė labai reta ar labai dažna. Kraujo reikia visada. Jei tuo metu tos grupės kraujo turime pakankamai, galime pasakyti – šiuo metu šios kraujo grupės kraujo turime, gal galite ateiti kitą dieną. Tai, kad kraujo turime šiuo metu, nereiškia, jog rytoj bus taip pat.

Beje, nuo sausio pabaigos turėsime mobiliąją aplikaciją „Mano kraujas“ (kol kas nesiūlau parsisiųsti, nes šią programą dar testuojame.) Kiekvienas donoras galės savo mobiliajame telefone turėti programėlę, prie kurios prisijungęs matys, kiek kartų davė kraujo, kiek kartų jam liko iki garbės donoro, kuriose vietose rengiamos donorystės akcijos, [...] kokios grupės kraujo trūksta. Taip pat donoras galės pakviesti savo draugus per „Facebook`ą“ ar kitus socialinius tinklus. Manau, kad bus dar lengviau matyti, ko, kada, kur reikia, ir registruotis.

– LRT RADIJO klausytoja domisi, ar ji dar gali tapti kraujo donore, jeigu jai yra 84 metai?

– Labai dėkojame, kad ji vis dar domisi donoryste. Lietuvoje duoti kraują įstatymai leidžia 18–65 metų žmonėms. Kai kuriose užsienio šalyse amžius nėra ribojimas, tiesiog kiekvieną kartą gydytojas nusprendžia, ar žmogus gali duoti kraujo, ar ne. Tačiau prie kraujo donorystės galima prisidėti kitaip, pavyzdžiui, galima skleisti donorystės idėją kaimynams, vaikams, anūkams.

– Turbūt prisidėti prie kraujo donorystės žmonės nori dėl dviejų priežasčių. Viena jų – savanoriška, bendruomeninė, visuomeninė idėja, norint, kad mano lašelis kraujo kažkam padėtų. Taip pat yra žmonių, kurie žino, kad kraujo donorystė yra sveika ir pačiam donorui.

– Geriausia, kai šios dvi žinios pateikiamos vienoje. Iš tikrųjų kyla nuostabus jausmas žinant, kad tai gelbėja gyvybes ir padeda pasveikti. Tikrai būna tokių situacijų, kad išgelbėjama gyvybė, bet kraujo donorui tai irgi sveika – patikrinama jo sveikata, kraujas ištiriamas dėl krauju plintančių ligų: hepatito B, hepatito C, ŽIV, sifilio.

Taip pat prieš kraujo davimą pamatuojamas hemoglobino kiekis. Tokiu būdu pažiūrima, ar donoras tikrai gali tuo metu duoti kraujo. Jis gali būti visiškai sveikas, bet nusilpęs po ligos. Taip pat reikia užpildyti klausimyną, kad būtų galima atidžiau patikrinti. Pagal klausimyną gydytojas sprendžia: gal, pavyzdžiui, praėjo per mažai laiko po operacijos, gal žmogus neseniai pasidarė tatuiruotę. Tuomet donorystė kuriam laikui atidedama. Kiekvieną kartą gydytojas sprendžia individualiai, ar žmogus gali duoti kraujo, ar ne.

Kartais juokais sakoma – jeigu kraujo duosite porą kartų per metus, nuolat būsite tikrinamas, kaip keičiasi sveikata. Be to, šiais metais bandysime naujovę. Paprastai dalijame atminimo dovanėles. Tai nėra atlyginimas – įteikiame, pavyzdžiui, bilietus į kiną, šratinuką, kad žmogus atsimintų, jog davė kraujo. Kaip dovanėlę žmonėms pasiūlysime pasidaryti bendrą ar kokį kitokį kraujo tyrimą. Tiesiog žmogus galės išsitirti.

– Kokį poveikį, esant kraujo donoru, daro kraujo netekimas?

– Kraujas atsigamina. Tik sveikas žmogus gali būti donoru, o sveikam žmogui kraujas visiškai atsigamina per mėnesį. Poveikis toks: pradeda gamintis naujos, jaunos kraujo ląstelės, kurios suaktyvina viso organizmo veiklą ir tarsi atnaujina visą organizmą. Tai visai neblogai.

– Ar būna tokių situacijų, kai pacientas nesulaukia jam reikalingo kraujo ir panaudojama kita kraujo grupė?

– Galima naudoti nulinės rezus neigiamos grupės kraują. Ši grupė tinka visiems. [...] Atsakingi ligoninių asmenys bendrauja su mūsų ekspedicija, todėl, jei žinome, kad yra ypač sunkus ligonis, kraują vežame ir iš kitų miestų. [...] Kraujo atvežame tiek, kiek reikia, ir tada kviečiame žmones ateiti.

Kai sakome – ateikite duoti kraujo, tai nereiškia, kad šaldytuvas tuščias, tai reiškia, kad yra labai daug užsakymų ir tiesiog reikia papildyti atsargas. Jau surinktas kraujas išvežamas kartais konkrečiam žmogui, o kartais net nežinome, kiek tų žmonių yra. Jeigu apie 300 kraujo maišelių panaudojama kasdien, vadinasi, yra labai daug žmonių, kuriems to reikia. Vienam galbūt užtenka dviejų maišelių, kitam gal bus supilta 20.

– Kaip žmonės reaguoja į prašymus duoti kraujo? Ar pajuntate, kad atsiranda daugiau donorų?

– Pajuntame. Gruodžio 30 d. Vilniaus centrinėje universalinėje parduotuvėje (VCUP) į mūsų kraujo surinkimo punktą atėjo 94 žmonės. (Iš tiesų atėjo daugiau kaip 100 žmonių, bet kai kas negalėjo duoti kraujo dėl prastos sveikatos, žemo hemoglobino.) 94 žmonės – labai daug mažame punktelyje. Žmonės labai geri. [...] Tiesiog kartais apie tai reikia priminti. Visi turi savo reikalų, yra užsiėmę.

– Jei žmogus susiruošė pirmą kartą duoti kraujo, kaip jam reikia pasiruošti? Kokiais dokumentais pasirūpinti?

– Jam reikia pasiimti asmens tapatybę patvirtinanti dokumentą. Jam reikia būti šiek tiek pavalgiusiam, tačiau nereikia persistengti. Kartais žmonės sumaišo: poliklinikoje, kai reikia atlikti kraujo tyrimus, prašoma nevalgyti prieš procedūrą, todėl ir pas mus ateina nevalgę. Tuomet maitiname šokoladu, sausainiais, duodame, ką turime. Kartais registratorė ir savo sumuštinį atiduoda. Reikia truputį užkąsti, nebijoti, pasiimti geros nuotaikos.

– Kodėl verta tapti neatlygintinu kraujo donoru?

– Pirmiausia noriu apibendrinti: 2015 m. buvo atlikta net 71 tūkst. donacijų [...]. Įsivaizduokite, kiek reikėjo kraujo. Nacionaliniame kraujo centre 75 proc. donorų buvo kraujo paaukojo neatlygintinai. Prieš dvejus metus, pradėdami 2014 m., turėjome tik 25 proc. tokių žmonių. Tiesiog matome, kaip žmonės keičiasi.

– O kiek mokama tiems, kurie yra neatlygintini kraujo donorai?

– 12 eurų. Tokia suma, gaunama du ar tris kartus per metus, nėra ta, kuri išgelbėtų biudžetą. Nedalijame pašalpų. Neatlygintinu kraujo donoru būti labai gera. Pirmiausia, tu gali padovanoti gyvenimo vertės dovaną. Nors tai skamba labai iškilmingai, net jei neturi nieko, ta dovanėlė bus labai reikalinga ir labai laukiama. [...] Atėjus duoti kraujo, papasakosime viską, ką reikia žinoti kraujo donorui. Be to, visiems besidomintiems Nacionaliniame kraujo centre rengiame ekskursijas.

www.lrt.lt

Įvertinkite straipsni:
Jūs dar nebalsavote
Kategorijos: Įvairios naujienos
skaityti komentarus (0)
Rašyti komentarą
Pasidalinti su draugais

Susiję straipsniai

NAUJAUSI STRAIPSNIAI
Nemiga gali byloti apie galybę sveikatos sutrikimų: į ką atkreipti dėmesį
Visi esame susidūrę su nuovargiu ir žinome, kad ilgainiui jis mažina produktyvumą, blogina trumpalaikę atmintį, trukdo s...
Gydytoja psichiatrė:  kodėl vyresniame amžiuje vienatvė išgyvenama itin skaudžiai
Žmogus – sociali būtybė, kuriai bendravimas yra nepakeičiamai reikalingas. Kita vertus, nemaža dalis žmonių visišk...
Lietuvoje dažniausiai apsinuodijama alkoholiu, vaistais ir narkotinėmis medžiagomis
Šiuo metu pasaulyje yra vartojama apie 60 000 cheminių medžiagų ir preparatų, iš kurių apie 6 000 medžiagų turi labai pl...
5 dažniausios regėjimo problemos – kaip jas spręsti?
Žmogaus akis – sudėtingas organas, kuris iš aplinkos priima daugiausiai informacijos. Akių dėka žmogus ne tik mato...
Svarbiausi kokybiško poilsio komponentai: čiužinys, antčiužinis ir patalynė
Visi puikiai žinome, kad kokybiškas poilsis nakties metu užtikrina gerą nuotaiką, darbingumą ir bendrą savijautą. Vis dė...
Populiarios žymos
Ligos ir sveikata Man rūpiŠirdis ir kraujotakaPlaučiai ir kvėpavimas Virškinimo sistemaEndokrininė sistemaSmegenys, nervų sistemaŠlapimo organai ir inkstaiStuburas, kaulai, sąnariaiRaumenys ir sausgyslėsLytiniai organaiOda, plaukai ir nagaiLimfmazgiai, kraujas ir imunitetas KrūtysAkysAusys, nosis ir gerklėBurna ir dantysPsichikos ligos
 
Simptomai ir ligosAlergijaVėžys ir kraujo ligos Peršalimas ir gripasTemperatūraKūno tirpimasSkauda šonąSvorio kontrolė, valgymo sutrikimaiPriklausomybėMiego sutrikimaiNuovargis ir silpnumasInfekcinės ligos
 
PsichologijaSveika vaikystėŽvilgsnis į praeitįSveika senatvė
Sveikata be vaistų Gydymas augalaisAlternatyvios terapijosSveika mitybaSveikas ir gražus kūnasVegetarų virtuvėJogaSveika dvasiaSėkmės istorijos
Renginiai
Konsultuoja specialistas
Sveikatos apsauga
Nuomonė
ReklamaApie musLigų klasifikatoriusKontaktaiPrivatumo Politika
2015-20 © UAB “Vlmedicina”. Visos teises saugomos | sprendimas webmod: Svetainių kūrimas
Į viršų