Lietuvos sveikuolių sąjungos prezidentui Dainiui Kepeniui rugpjūčio 18 d. sukako 60 metų. Šia proga jį sveikino daugybė organizacijų, draugų ir bičiulių iš Lietuvos bei užsienio.
Lietuvos tautinio olimpinio komiteto prezidentas Artūras Poviliūnas D. Kepeniui įteikė Lietuvos tautinio olimpinio komiteto Garbės ženklą.
Ilgametis Lietuvos sveikuolių sąjungos prezidentas D. Kepenis yra LTOK „Sportas visiems“ komisijos pirmininkas. Įteikdamas Garbės ženklą A. Poviliūnas sakė, kad D. Kepenis per LTOK gyvavimo laikotarpį įnešė ženklų indėlį į masinio sporto, fizinės kultūros propagavimą, olimpinių vertybių puoselėjimą visuomenėje, sveikatingumo kultūros populiarinimą, buvo vienas iš LTOK įkūrimo iniciatorių.
D. Kepenio propaguojamos fizinės kultūros tikslas ne medaliai, bet fizinis aktyvumas, judėjimas dėl žmogaus sveikatos ir geros savijautos. Tenka pripažinti, kad nemažai sportininkų, siekdami rekordų, tampa tik komercinėmis prekėmis ir savo sveikatą susigadiną, ilgaamžiškumu nepasižymi. Taikydamas fizinį aktyvuma, sportą visiems žmonėms ne dėl medalių, o dėl sveikatos D. Kepenis gali pasigirti ir aukštais rezultatais: yra dalyvavęs ne viename tarptautiniame bėgimo maratone. Taip pat buvo garsaus bėgiko sveikuolio Petro Silkino treneriu. Kretingiškis P. Silkinas yra du kartus (1998 ir 2000 metais) Australijoje tapęs pasaulio 1000 mylių bėgimo čempionu ir dešimties iki šiol galiojančių rekordų autoriumi. Šiems bėgimams P. Silkinas ruošėsi pas D. Kepenį bėgdamas pirtyje, kad prisitaikytų prie Australijos karščių. D. Kepenis vadovavo ir P. Silkino bėgimui aplink Europą, kurio metų maratonininkas įveikė 13 tūkst. 386 km.
Klaipėdoje gimęs D. Kepenis Vilniuje dirbo Valstybinio sporto komiteto kūno kultūros valdybos viršininku, bet, prasidėjus tautinio atgimimo sąjūdžio vėjams, grįžo į pajūrį ir įkūrė Palangos sveikatos mokyklą. Dabar po visą Lietuvą keliauja dalindamasis sveikatinimo žiniomis ir praktiškai mokindamas, kaip reikia gyventi sveikai. Suprantama, kad D. Kepenio didžiausi pasiekimai yra Lietuvoje diegiant sveikatingumo kultūrą, beje, gaila, kad valstybinė sveikatos apsaugos sistema labiau linko rūpintis ne sveikų žmonių ugdymu, o brangiai kainuojančiu gydymu, farmacijos verslu. Tačiau gal šį situacija pradės keistis, nes Seimas 2013 m. paskelbė Sveikatingumo metais. Tikriausiai tai pati tinkamiausia dovana ir jubiliejų atšventusiam D. Kepeniui: reali viltis, kad valstybei reikia kuo daugiau sveikų žmonių ir ji nori tokius ugdyti kartu su visa sveikuomene.
Juozas Dapšauskas