Biologinis ir kalendorinis žmogaus amžius skiriasi 15 metų

Senstame nevienodai greitai ir intensyviai, todėl yra biologinio ir kalendorinio amžiaus sąvokos. Biologinis (dar vadinamas fiziologinis) žmogaus amžius rodo mūsų organizmo ar jo sudėtinių dalių (vidaus organų, kraujagyslių, odos) ir funkcijų (klausos, regos, mąstymo) būklę, brandą ar susidėvėjimą. Biologinis ir kalendorinis amžius visada nežymiai skiriasi ir priklauso nuo gyvenimo būdo, rūkymo, higienos įpročių, ligų ir kitų faktorių.

Dabartinės kartos sveikata blogesnė nei pirmtakų

Europos kardiologų asociacija žurnale „European Journal of Preventive Cardiology“ išplatino pranešimą, kuriame paviešinti duomenys byloja, jog šiuolaikinio gyventojo biologinis amžius nuo kalendorinio skiriasi mažiausiai 15 metų.

Tokią išvadą mokslininkai padarė įvertinę ilgametės kohortinės studijos, kurioje buvo išanalizuota 6 tūkst. medicininių dokumentų per 25 metus, rezultatus. Studijoje buvo vertinami ir lyginami  20, 30, 40 ir 50 metų amžiaus žmonių sveikatos ir kiti duomenys.

Tyrimas parodė, kad dabartinė karta pasižymi blogesne sveikata nei jos pirmtakai. Dažnesnis aukšto kraujospūdžio, cukrinio diabeto, nutukimo atvejų skaičius, o daliai jaunuolių ypač blogi medžiagų apykaitos rodikliai.

Lyginant su praėjusios kartos to paties amžiaus vyrais, 20 proc. trisdešimtmečių turi antsvorio. 20 metų moterys dažniau nei to paties amžiaus jų mamos ir senelės taip pat turi antsvorio. O nutukimo paplitimas tarp keturiasdešimtmečių vyrų ir moterų toks, koks seniau buvo būdingas 55 metų amžiaus žmonėms.

Dėl šių priežasčių, nustatant realų žmogaus amžių, šiandien reikia pridėti mažiausiai 15 metų.

Specialistai teigia, kad dar neseniai pagrindinė problema buvo ligos, susijusios su rūkymu – plaučių vėžys, širdies ir kraujagyslių susirgimai ir kt. O dabar plinta nutukimas, kuris neretai susijęs su kita priklausomybe - maistui.

Mokslininkai teigia, kad būtina nedelsiant atkreipti dėmesį į sveiką gyvenimo būdą, mitybą ir reguliarų fizinį krūvį, siekiant normalaus kūno svorio.

Biologinio amžiaus nustatymas – motyvacija keistis

Klaipėdos miesto visuomenės sveikatos biuro (VSB) direktorė Ineta Pačiauskaitė „Vakarų Lietuvos medicinai“ sakė, jog  Europos kardiologų asociacijos paskelbta informacija teisinga, tačiau ne visais atžvilgiais – Lietuvoje, tiksliau Klaipėdoje, jaunuolių biologinis amžius jaunesnis apie 5 metus nei fizinis amžius. Tačiau tarp vyresnio amžiaus asmenų, dažniausiai moterų, biologinis amžius nuo fizinio skiriasi apie 12-13 metų.

„Labai dažnai žmonės neturi informacijos apie galimybę pasimatuoti biologinio amžiaus, nors tai viena iš motyvacinių priemonių keisti netinkamus gyvensenos įpročius. Keičiant netinkamus įpročius patogu kaskart pasitikrinti, ar dedamos pastangos keičia rezultatus – biologinis amžius jaunėja ar senėja. Reikia paminėti, jog biologinis amžius priklauso nuo daugelio kriterijų: svorio, jo sudėties (riebalų, raumenų kiekio)“, - sakė I. Pačiauskaitė.

Rezultatai nedžiugina

Klaipėdos miesto VSB 2013 m. Klaipėdos mieste beveik 500 asmenų atliko kūno masės analizę.   Pusę tirtų asmenų sudarė vyrai, kitą pusę – moterys. Atliktos analizės metu daugiau nei 100 asmenų nustatytas riebalų masės perteklius, daugiau nei 150 asmenų – nutukimas. Visai šiai grupei asmenų nustatytas per mažas raumenų kiekis.

„Labai svarbus rodiklis – riebalų kiekis pilvo srityje. Riebalų pilvo srityje problema dažniau statistiškai pasireiškia moterims nei vyrams, tačiau vyrai taip pat turi šių problemų. Dažniausiai ši problema moterims atsiranda menopauzės laikotarpiu ar po jo, taip pat moterims, sergančioms II tipo cukriniu diabetu ir medžiagų apykaitos sutrikimais. Mokslinėje literatūroje randama informacijos dėl pilvo srityje besikaupiančių riebalų ir krūties vėžio bei tulžies pūslės sąsajų. Tačiau ir lieso sudėjimo asmenų kūno masės analizė nėra tobula – jų pilvo srityje taip pat kaupiasi riebalai arba visceraliniai riebalai (riebalai aplink vidaus organus) - dažniausiai dėl hormonų, paveldimumo, streso“, - informavo biuro direktorė.

Kaip atjaunėti?

Tam, kad biologinis amžius atitiktų fizinį ar būtų „jaunesnis“, visuomenės sveikatos specialistė pataria laikytis dviejų paprastų rekomendacijų – išsitirti sveikatą ir keisti gyvenimo būdą.

„Jei sveikatos tyrimų metu bus nustatyti metaboliniai pakitimai ar cukrinis diabetas, jo požymiai, reikėtų pradėti medikamentinį gydymą. Tačiau vien medikamentinio gydymo nepakanka – reikia keisti ir netinkamus gyvensenos įpročius, nuo kurių mūsų savijauta ir kūno masės analizės rezultatai bei biologinis amžius priklauso tiesiogiai. Klaipėdos miesto visuomenės sveikatos biuro turimais duomenimis, didesnis fizinis aktyvumas, tinkamas maisto racionas ir režimas gali „atjauninti“ biologinį amžių beveik 17 proc. Imtis keisti gyvenseną niekada ne vėlu. Ir vyresnio amžiaus asmenys, pakeitę savo gyvenseną (pradėję daugiau judėti, vartoti daržovių, vaisių, mažiau riebaus maisto, pakeitę mitybos režimą ir pradėję naudoti daugiau vandens), gali atjauninti savo biologinį amžių“, -  pažymėjo I. Pačiauskaitė.

vlmedicina.lt

Šaltiniai

https://cpr.sagepub.com/content/early/2013/04/08/2047487313485512

https://www.escardio.

org/about/press/press-releases/pr-13/Pages/today-adult-generations-less-healthy.aspx?hit=dontmiss

https://www.sciencedaily.com/releases/2013/04/130410082426.htm