Bendrauti nemokantys slaugytojai iš Rytų Europos – grėsmė Jungtinės Karalystės pacientams?(4)

Praėjusią savaitę vieno populiariausių Jungtinės Karalystės (JK) dienraščių “Daily Mail” pirmajame puslapyje pasirodė straipsnis, perspėjantis, jog angliškai nekalbantys slaugytojai kelia  grėsmę šios šalies pacientams.

Reklama

 Straipsnyje rašoma, jog vienas žymiausių Anglijos medicinos specialistų lordas Vinstonas kreipėsi į Lordų Rūmus, teigdamas, kad slaugytojai iš Rytų Europos, ypač iš Bulgarijos ir Rumunijos, kelia rimtą grėsmę Anglijos pacientams.

 Kaip vieną pagrindinių grėsmės priežasčių jis nurodė, kad slaugytojams iš Rytų Europos gerokai trūksta bendravimo ir komunikacijos įgūdžių. “Jie yra parengti visiškai kitaip”,-  Lordų Rūmams teigė daktaras Vinstonas. Jis pabrėžė, kad slaugytojai iš Rytų Europos nėra pratę bendrauti nei su gydytojais, nei su pacientais.

Nors pagal Europos Sąjungos (ES)  įstatymus darbuotojams, atvykstantiems dirbti iš kitų ES šalių, nacionaliniame lygmenyje negalima taikyti nei kalbos, nei klinikinių sugebėjimų tikrinimo, tačiau Anglijoje šių egzaminų taikymas slaugytojams buvo nutrauktas tik 2010 metais. Gydytojams iš ES šalių tokių reikalavimų nebuvo.

Prancūzija ir kai kurios kitos ES šalys sugebėjo apeiti ES reikalavimą  netaikyti kalbos ir įgūdžių tikrinimo egzamino nacionaliniame lygmenyje. Jie tiesiog tai daro regioniniu arba vietiniu lygiais.

Medikus sertifikuojančios institucijos GMC (General Medical Council) duomenimis,  Anglijoje šiuo metu dirba apie 22 060 gydytojų iš Europos ekonomines erdvės (10 proc. visų JK gydytojų), iš jų 1 872 - iš Rumunijos ir 722 - iš Bulgarijos.

Nuo 2010 metų, kai buvo panaikinti kvalifikacijos egzaminai, į Jungtinę Karalystę atvyko 1 500 slaugytojų iš kitų ES šalių.

Patiria kultūrinį šoką

Jungtinėje Karalystėje, Kornvalio karališkojoje ligoninėje, gydytoju kardiologu konsultantu dirbantis dr. Audrius Šimaitis mano, kad problema, kurią kelia dr. Vinstonas,  yra aktuali keliais aspektais.

“Visų pirma, Rytų Europos medikai, atvykę į Vakarų Europos šalis dirbti, patiria kultūrinį šoką. Tai yra natūrali ir neišvengiama psichologinė reakcija, kurios niekam neįmanoma išvengti. Tos būsenos žmogui nėra lengva daryti net ir įprastus ir jam gerai žinomus dalykus, todėl darbo metu jis sugeba atlikti tik tai, ką jis iki to labai gerai mokėjo. Situacija darosi  sunkesnė, kai nėra gerai mokama užsienio kalba”, - sakė dr. A. Šimaitis.

Jis teigia, jog Rytų Europoje, ne tik Bulgarijoje ir Rumunijoje, žmonių profesiniai, visuomeniniai ir komunikacijos įgūdžiai yra gana silpni. Tai iš dalies esą susiję ir su sovietinės ideologijos palikimu, kai dalijimasis asmenine patirtimi visuomenėje, atviras pasidalijimas išgyvenimais buvo laikomi silpnumo požymiais.

Todėl, pokalbininko nuomone,  žmonės dažnai neturi gerų komunikacijos visuomenėje įgūdžių, jų vystymas nėra svarbi švietimo ir ugdymo dalis nei mokykloje, nei universiteto programose. Tą jie puikiai sugeba daryti tik uždaruose šeimos ar draugų ratuose. Todėl pradėjus dirbti, šie minusai labai išryškėja ir yra matomi.

“Mediko profesijoje bendravimas ir komunikacija sudaro daugiau nei pusę darbo. Dažnai Lietuvoje sakoma, kad mūsų medikai yra geros kvalifikacijos. Tačiau šiuo atveju reikėtų vartoti ne kvalifikacijos, o kompetencijos terminą. Tai yra gerokai platesnė sąvoka, apimanti ne tik patį sugebėjimą atlikti vieną ar kitą konkretų darbą, bet ir sugebėjimą komunikuoti, sugebėjimą dalyvauti paslaugų valdymo ir kūrimo procesuose, sugebėjimą perduoti darbo įgūdžius jaunesniems kolegoms”, - sakė dr. A. Šimaitis.

Jungtinėje Karalystėje slaugytoja dirbanti Daiva Jameikienė dr. Vinstono pareiškimą sakė nelaikanti rimtu – tai greičiau esąs eilinis priešrinkiminis triukas.

Bendravimo stoka – sovietinių laikų palikimas

Klaipėdos universiteto Sveikatos mokslų fakulteto plėtros koordinatorė tarptautiniams ryšiams ir plėtrai, doktorantė, lektorė Natalja Istomina, iš žurnalistės sužinojusi apie šokiruojančią publikaciją Anglijos dienraštyje, nusistebėjo: “Man atrodo, kad JK ligoninės turėtų konkuruoti tarpusavyje, siekdamos, kad mūsų slaugytojai dirbtų pas juos, ir dar atlyginimą didesnį mokėti.”

N. Istominos nuomone, Lietuvos slaugytojai turi ganėtinai daug žinių, techniškai yra  profesionalūs,  tačiau dėl bendravimo su pacientu išties kai kurioms gali iškilti tam tikrų problemų.

“Mat mūsų slaugytojai, ypač senesnės kartos, daugiau dėmesio kreipia ne į bendravimą su pacientu, o į  gerą darbų atlikimo techniką. Juk dar prieš 20 metų jiems buvo uždrausta bendrauti su pacientu. Jei pacientas paklausdavo, ką slaugytojas jam daro, kokius vaistus leidžia ar pan, atsakymas būdavo vienodas: ”Klauskite gydančio gydytojo”. Aš pati medicinos mokyklą baigiau 1995 metais, ir dar tada bendravimas su pacientu buvo labai ribotas. Visą  informaciją galėjo suteikti tik gydytojas. Mes, slaugytojai, buvome techninių manipuliacijų vykdytojai, negalį turėti savo nuomonės, mąstysenos “, - prisiminė KU lektorė.

Tačiau aukštojo slaugos mokslo ir naujų slaugos metodikų atsiradimas situaciją iš esmės pakeitė: “Aš tikrai ginsiu Lietuvos slaugytojus, nes prasidėjus reformai,  atsiradus aukštajam slaugos mokslui jie tikrai yra vieni geriausių Europoje.”

N. Istominos nuomone, Jungtinei Karalystei galbūt grėsmę kelia slaugytojai, atvažiuojantys iš kitų šalių, kitų kultūrų. Jie dažniausiai ir dirba prastesnėmis sąlygomis nei britų medikai.

“Kartą teko dalyvauti konferencijoje Maltoje, ir viena dėstytoja iš Kipro sakė, kad pas juos atvažiuoja daug nekompetentingų slaugytojų iš buvusios Sovietų Sąjungos. Sužinojau, kad tų slaugytojų atlyginimas net žemesnis nei pas mus. Patikinau, jog mūsų slaugytojai pas juos nevažiuos, nes niekas nevažiuoja dėl saulės, o tik dėl didesnio atlyginimo”, - pasakojo pokalbininkė.

Šiandieniniai slaugytojai, anot N. Istominos, nestokoja bendravimo įgūdžių nei žinių, nes universitetuose jie gauna daug psichologijos žinių, o komunikacijos pagrindų kursai tiek universitete, tiek  Slaugos darbuotojų tobulinimosi ir kvalifikacijos kėlimo centre – vieni populiariausių.

Programos atitinka ES reikalavimus

Lietuvos slaugos specialistų organizacijos prezidentė Danutė  Margelienė “Vakarų Lietuvos mediciną” taip pat patikino, jog mūsų slaugytojai bendravimo įgūdžių nestokoja. Jos manymu, tokį lordo Vinstono pareiškimą galbūt išprovokavo koks nors individualus atvejis, susijęs su vieno žmogaus asmenybe ir charakterio problema. O galbūt tai esąs šmeižtas ar tam tikras šou.

“Mūsų slaugytojai ruošiami pagal programą, kuri atitinka ES reikalavimus. Joje bendravimas labai akcentuojamas. Nemanau, kad mūsų slaugytojus galima lyginti su Rumunijos ar Bulgarijos slaugytojais”, - sakė D. Margelienė.

Tiesa, ji pripažįsta, kad Lietuvoje slaugytojai iki šiol negali skirti daug laiko bendravimui su pacientu, nes didžiąją dalį jo suryja rutininis darbas, procedūros, bet žinių ir sugebėjimų komunikuoti joms tikrai pakanka. Jų įgyja ne tik studijų metais, bet ir tobulindamiesi darbo metu.

D. Margelienė nemano, jog slaugytojai, patekę į svetimą aplinką, blogiau dirba dėl kultūrinio šoko, nes savarankiškai jie pradeda dirbti ne iškart.

“Lankydamasi  Vokietijos Heidelbergo universitetinėje ligoninėje domėjausi slaugos administravimo klausimais. Slaugytojai, atvykę iš kitur, dirba slaugytojų  padėjėjais, po pusės metų organizuojamas pokalbis, ar jie viską suprato, išmoko, adaptavosi. Kai slaugytojas jaučiasi saugus, gali dirbti vienas, - jam  leidžiama dirbti slaugytoju komandoje su kitu. Tik po kurio laiko, įvertinus jo gebėjimus, jis gali dirbti savarankiškai. Ir toje pačioje Anglijoje yra diplomų, dokumentų, kvalifikacijos pripažinimo  procesas”, - teigė D. Margelienė.

Norvegai nesiskundžia

UAB “Orange Group Baltic”, į Norvegiją dirbti slaugos ir senelių namuose komandiruojančios  Lietuvos ir Latvijos slaugytojus, personalo direktorė Lina Radžienė taip pat teigė nepastebėjusi, jog lietuviams slaugytojams trūktų bendravimo įgūdžių. Juk net specialybės pasirinkimas jau rodo, kad žmogus mėgsta būti tarp žmonių. Tuo esą nesiskundžia iš Norvegijos darbdaviai.

“Atrinkdami kadrus mes įvertiname slaugytojo komunikabilumą, sugebėjimą dirbti komandoje, nes bendravimas su pacientu – viena iš svarbiausių slaugytojo užduočių. Pradėjus dirbti Norvegijoje iš pradžių tik šiek tiek kliūva kalbos barjeras, nes slaugytojai atvyksta dirbti įgiję tik bazines norvegų kalbos žinias”, - sakė L. Radžienė.

Bendravimo įgūdžius lemia kalbos mokėjimas

 Sveikatos apsaugos ministerijos Asmens sveikatos departamento Sveikatos priežiūros išteklių valdymo skyriaus vedėjas Jonas Bartlingas “Vakarų Lietuvos medicinai” pažymėjo, jog britų susirūpinimas išties paremtas ir tą  susirūpinimą dėl kalbos mokėjimo kelia visos valstybės, priimančios iš kitų šalių atvykstančius specialistus. Tas susirūpinimas atspindėtas ne viename Europos Sąjungos dokumente.

Dėl slaugytojų komunikabilumo, sugebėjimo bendrauti jis sakė neabejojąs, mat to neužfiksavo ir specialistų rengimą stojant į Europos Sąjungą tikrinę užsienio ekspertai.

“Tačiau bendravimas labai susijęs su kalba. Jei  nelabai moki kalbą - bendravimas bus sudėtingesnis. Visada, kai tenka dalyvauti Europoje,  kur keliamas klausimas apie pacientų saugą, visada keliamas kartu ir bendravimo, komunikabilumo, supratimo klausimas, nes tuo įgūdžius lemia kalbos mokėjimas”, - teigė J. Bartlingas.

Jo pateiktais duomenimis, išvykimą iš Lietuvos iš viso yra deklaravusios 1,07 proc. licencijas turinčių Lietuvos slaugytojų.

LSSO turimais duomenimis, šiais metais išvyko apie 120-130 slaugytojų. Dauguma sparnus kelia ką tik baigusios kolegijas, o brandaus amžiaus darbuotojai išvyksta tik netekę darbo Lietuvoje.

genovaite@vlmedicina.lt