Atsargiai – lašai nuo slogos

„Turiu problemų dėl nosies – joje nuolat kaupiasi gleivės. Nuolat naudoju lašiukus ir purškalus nuo slogos, tačiau vis tiek kiekvieną rytą atsibundu upeliais bėgančia nosimi. Ką daryti?“ – klausia Svetlana iš Vilniaus.

Atsako Eugenijus Lesinskas, Santariškių klinikų Ausų, nosies ir gerklės ligų centro vadovas

Mūsų klimato juostoje lėtinės slogos atvejų iš tiesų yra daug – nuolatinių problemų dėl to turi apie 5 proc. gyventojų. Žmonės kartais griebiasi pačių primityviausių priemonių – vaistinėje nusiperka lašų, lengvinančių kvėpavimą, ir juos lašinasi. Tai nėra gerai.

Šie vaistai pašalina simptomą, tačiau problemos neišsprendžia. Kuo ilgiau naudojami vaistai, tuo daugiau pašalinių reakcijų galima susilaukti. Žmogus susilašina lašiukų, gleivinė sutraukiama ir kuriam laikui būna lengviau kvėpuoti per nosį. Kai lašiukų poveikis praeina, kvėpavimas ir vėl pasunkėja. Jei žmogus lašiukus naudoja nuolat, gleivinė prie jų pripranta, todėl lašintis tenka vis dažniau. Lašai nuo slogos skirti tik ūminei, trumpalaikei slogai gydyti: juos reikia lašinti instrukcijoje nustatytą laiką.

Bėda ta, kad žmonės dažnai mano, kad šie lašiukai nepavojingi ir lašinasi kaskart, kai pajaučia diskomfortą. Taip jie visiškai išbalansuoja nosies gleivinę, kuri nebeatlieka kitų funkcijų – valyti ir šildyti orą. Dažniausiai po ligos vaistų vartojimą sunku nutraukti tiems, kurie nedidelių problemų dėl nosies turėjo ir anksčiau.

Sergantiesiems lėtine sloga siūlyčiau ne savigyda užsiimti, o kreiptis į gydytoją, kad jis išrašytų specialių lašų. Tačiau ilgai vaistais piktnaudžiavusiems žmonėms dažniausiai padeda tik operacija. Nebent nustatoma alergija ar kitos priežastys, sukeliančios progresuojančią slogą. Kai kuriems pacientams reikia tik menkos chirurginės procedūros, pavyzdžiui, prideginimo, kitiems – jau sudėtingesnės operacijos, kurios metu alergijos, dulkių ar kitokio aplinkos poveikio pažeisti audiniai sumodeliuojami taip, kaip turėtų būti.