Atnaujinti gaivinimo standartai padės išgelbėti daugiau gyvybių

Sveikatos apsaugos ministro įsakymu patvirtinti nauji suaugusiųjų, vaikų ir naujagimių gaivinimo standartai, nustatantys gaivinimo veiksmus sustojus kraujotakai ir (ar) kvėpavimui, stengiantis išsaugoti žmogaus gyvybę.

  Progresyvūs, pasaulinius reikalavimus atitinkantys gaivinimo standartai svarbūs ne tik medikams, bet ir kiekvienam šalia nukentėjusio asmens esančiam žmogui. Todėl Sveikatos apsaugos ministerija ragina su naujais gaivinimo standartais susipažinti ne tik medikus, kitų pirmąją pagalbą teikti privalančių profesijų atstovus, bet ir visą visuomenę.

Atnaujinti gaivinimo standartus buvo būtina, nes Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. įsakymu patvirtintuose standartuose numatytas rekomendacijas reikėjo tobulinti pagal pažangiausias Europos gaivinimo tarybos, Tarptautinės gaivinimo tarybos ir Amerikos širdies asociacijos rekomendacijas. Nauja poįstatyminio teisės akto redakcija numato suaugusiojo žmogaus, vaiko (įskaitant ir kūdikius) ir naujagimio gaivinimo standartus, kurių kiekvienas susideda iš pradinio ir specialaus gaivinimo standarto skirsnių. Specialus gaivinimo standartas svarbus medikams, pradinis – kiekvienam, teikiančiam pirmąją pagalbą.

 „Gyvenimas rodo, kad nelaimės vietoje ar šalia apalpusio, skęstančio, užspringusio žmogaus galime atsidurti kiekvienas. Net nebūdamas mediku žinantis kaip gaivinti nekvėpuojantį, užspringusį žmogų asmuo gali išgelbėti gyvybę, – sako viceministrė Nora Ribokienė. – Toks ir yra šių standartų tikslas – ne tik nustatyti medikų darbo standartus, bet ir suteikti žinių šalia gyvybinius požymius praradusio asmens esantiems žmonėms, siekiant išgelbėti kitų žmonių gyvybes. Tokiose situacijose gali atsidurti ir apsaugos darbuotojai, ir vairuotojai, ir daugybės kitų profesijų atstovai. Todėl manome, kad su pradiniais gaivinimo standartais būtų naudinga susipažinti kiekvienam gyventojui”.  

  Nauji gaivinimo standartai pakeičia krūtinės ląstos paspaudimų ir dirbtinio kvėpavimo (įpūtimų) santykį gaivinimo metu. Dabar nustatyta, kad po 30 krūtinės ląstos paspaudimų daromi 2 įpūtimai. Paspaudimų greitis – mažiausiai apie 100 kartų per minutę, bet ne daugiau kaip 120 kartų per minutę, paspaudimų gylis – ne mažiau kaip 5 cm, bet ne daugiau kaip 6 cm; du įpūtimai neturėtų užtrukti ilgiau kaip 5 sekundes. Vaikams ir naujagimiams svarbu gaivinimo pradžioje atlikti įpūtimus, nes jie dažniau miršta ne dėl širdies veiklos, o dėl kvėpavimo sutrikimo.

 Gaivinimo standartuose numatyta ir rekomendacija viešose vietose naudoti automatinius defibriliatorius. Užsienio šalyse, siekiant vykdyti staigių mirčių prevenciją, jie yra išdėstyti viešose vietose (metro, gyvenamuosiuose rajonuose, darbo vietose, traukiniuose ir t.t.). ES nuo 2000 m. pradėjo diegti automatinių defibriliatorių naudojimą viešose vietose. Nuo šiol jų naudojimas rekomenduojamas ir Lietuvoje.

 SAM Ryšių su visuomene skyrius