Atminties fitnesas – veiksminga programa(1)

Ne kartą esame girdėję, kad laikui bėgant senyvi žmonės pamiršta pažįstamų žmonių vardus, neatsimena, kur pasideda savo daiktus, ir panašiai. Tai pripažįstame kaip senatvės požymį. Su šia problema susiduria apie 40 proc. vyresnio amžiaus žmonių.  Tačiau, jei manote, jog nieko neįmanoma padaryti, klystate...

Specialūs pratimai ir mityba

Pažintinių gebėjimų vystymas, fizinis aktyvumas ir kiti sveikos gyvensenos įpročiai gali sumažinti atminties susilpnėjimą ar net ją pagerinti.

Mokslininkai, siekdami įrodyti, kad gyvensenos pakeitimas net vyresniame amžiuje gali paveikti sveikatą ir atmintį, 115 pensinio amžiaus žmonių pritaikė 6 savaičių specialią mokymo programą – atminties fitnesą. Buvo parengta speciali tam tikriems atminties gebėjimams stiprinti programa, stresą mažinantys fiziniai pratimai, suderinta eksperimento dalyvių mityba. Mokymo programą sudarė paaiškinimai, kaip atmintis veikia, pasiūlytos greitos strategijos, kaip įsiminti vardus, veidus ir skaičius, taip pat, kaip užkoduoti informaciją, susiejant  vieną idėją su kita.

Pratimai buvo atliekami du kartus per savaitę po 60 minučių. Buvo stebima, kaip pasikeičia subjektyvi dalyvių nuomonė apie atminties pokyčius, ir išklausoma objektyvi specialistų nuomonė, remiantis gautais rezultatais prieš tyrimą ir po jo. Buvo vertinama momentinė ir uždelsta žodinė atmintis, kaip ilgai žodinė informacija lieka atmintyje, jos atpažinimas. Siekiant išsiaiškinti subjektyvią nuomonę, buvo klausiama, kaip dažnai respondentai susiduria su atminties spragomis, ar šios atminties spragos gilios ir ar buvo naudota technika atminčiai gerinti.

Nors imtis buvo ir nedidelė, o dalyviai lankėsi užsiėmimuose vidutiniškai 9 kartus iš 12, rezultatai parodė, kad tokia sveikos gyvensenos intervencija gali statistiškai reikšmingai pagerinti atmintį vyresnio amžiaus žmonėms. Tyrime dalyvavę asmenys geriau prisimena informaciją, o jų subjektyvi nuomonė tai atspindi.

Šis bandomasis tyrimas parodo, kad net šiek tiek pakeitus gyvensenos įpročius, galima lengviau įsiminti tam tikrą informaciją bei prisidėti prie bendro sveikatos būklės gerinimo. Tam nereikia didžiulių išlaidų, o tik valios daryti pratimus, kol tai taps naujos gyvensenos dalimi.

Vieno recepto nėra

„Vakarų Lietuvos medicinos“ kalbinta Klaipėdos universiteto Psichologijos katedros lektorė Reda Gedutienė tvirtino, jog vieno ar kelių stebuklingų pratimų, leidžiančių lavinti atmintį, kaip bendrą gebėjimą, nėra. Anot jos, jau pasenęs ir požiūris, jog tam pakanka atmintinai mokytis eilėraščius. „Tokiu būdu lavinamas tik šis, eilėraščių mokymosi atmintinai, gebėjimas, ir tiek, - aiškino psichologė.  -  Tikėtis, kad įmanoma išlavinti atmintį, tolygu treniruojant kokį nors vieną raumenį laukti, kol sustiprės visas kūnas. Atmintis yra sudėtinga sistema, neatsiejama nuo informacijos srauto, todėl negalime viltis, jog lavindami, tarkim, gebėjimą mokytis atmintinai tuo pat metu lengviau įsiminsime skaičius“.

Psichologė pabrėžė, kad visų pirma žmogus turi atrasti stipriąsias ir silpnąsias savo gebėjimo įsiminti puses. Tarkim, jei yra labiau išlavinta regimoji atmintis, žmogui reikalinga pamatyti užrašytą telefono numerį ar gerai įsižiūrėti į naują vietovę, jei girdimoji – būtina naują informaciją išgirsti, nupasakoti.

Lektorė negailėjo patarimo, kaip pagyvenusiam žmogui įsiminti laiką, kai reikia išgerti vaistus.  „Jei gydytojas nurodė, tarkim, 9 val. ir 11 val. – galima garantuoti, jog pacientas tai pamirš, - tvirtino pašnekovė. – Geriau nurodyti tam tikrą veiksmą, po kurio reiktų išgerti tabletes – pažiūrėjus „Panoramą“, papusryčiavus ar išsivalius dantis“.

Anot psichologės, abstraktų laiką yra labai sudėtinga įsiminti: „Buvo atlikti tyrimai, kurių metu vienai grupei žmonių buvo nurodyta rūšiuoti vokus ir kas 15 minučių paspausti mygtuką, o kitai – tai daryti atrūšiavus kas dešimtą voką. Pirmoji grupė nuolat pamiršdavo nurodymą, o antroji – ne“.

R. Gedutienė pabrėžė, kad pakitus  vyresnio amžiaus žmonių  gyvenimo būdui, pasikeičia ir jų protinė veikla. „Iki tol aktyviai veikę darbinėje aplinkoje ir naudoję savo protinius kognityvius gebėjimus, pavyzdžiui, vairuoti automobilį ar tvarkyti buhalterines sąskaitas, staiga to netenka. Žmogaus protinis aktyvumas patenka į vakuuminę būseną.  Todėl reiktų rasti būdų, kurie leistų ir toliau aktyviai dalyvauti protinėje veikloje, pavyzdžiui, spręsti kryžiažodžius, žaisti protinius žaidimus, skaityti knygas“.

Šaltinis:

Miller K J, Siddarth P, Gaines J M, Parrish J M, et. al. The Memory Fitness Program: Cognitive Effects of a Healthy Aging Intervention. Am J Geriatr Psychiatry 00:00, 2011