Astma Lietuvoje sergama dvigubai daugiau nei prieš dešimtmetį

Lietuvoje sparčiai didėja sergamumas astma - per pastarąjį dešimtmetį gyventojų, kenčiančių nuo šios kvėpavimo takų ligos, skaičius šoktelėjo daugiau nei dvigubai. Vaikai astma serga tris kartus dažniau nei suaugusieji. Nepaisant to, gyventojai daro daug klaidų tiek kontroliuodami ligą, tiek ir nuo jos saugodamiesi, pastebi gydytojai ir vaistininkai. Specialistų teigimu, gegužės pirmąjį antradienį minima Pasaulinė astmos diena yra gera proga priminti visuomenei, kaip kovoti su šia klastinga liga.

Higienos instituto Sveikatos informacijos centro duomenimis, per 2002 m. - 2012 m. vaikų sergamumas astma šalyje padidėjo nuo 17 iki 38,7 atvejų 1000 gyventojų. Suaugusiųjų sergamumo rodiklių augimas buvo taip pat ryškus ir per tą patį laikotarpį atitinkamai pakilo nuo 7,9 iki 13,5 atvejų 1000 gyventojų.

„Prieš dešimtmetį Lietuvoje sergamumas astma, lyginant su Vakarų Europos šalimis, buvo nedidelis, tačiau situacija kinta - sergamumas siekia jau apie 5 proc. visų gyventojų. Tai atsispindi ir vaistinėse: per dieną sulaukiame po 10-15 pacientų, turinčių kvėpavimo takų problemų, paprastai nulemtų alerginės astmos. Ypač dažnai šis negalavimas užklumpa vaikus. Nors informacijos apie astmą lyg ir netrūksta, mums dažnai tenka patarinėti, kaip kontroliuoti šią ligą, palengvinti priepuolius, tėveliai kreipiasi su klausimas, ką daryti, kad jų atžalos nesirgtų“, - teigė vaistinių tinklo „Camelia“ vaistininkė Gintarė Krikščiūnienė.

Pasak Gargždų „MediCA klinikos“ šeimos gydytojos Gretos Latakės, astmos, kaip ir kitų „civilizacijos ligų“, tokių kaip cukrinis diabetas, nutukimas, stuburo išvaržos ir kt., dažnėjimą lemia nesveikas gyvenimo būdas ir didėjantis gyvenamosios aplinkos užterštumas. „Cheminių priedų kupinas maistas, gausus įvairių dirbtinių kvapų, lakų, dezodorantų naudojimas, retas buvimas gryname ore, namų dulkės, erkutės ir pelėsiai, tabako dūmai - visa tai sukuria palankią terpę ligai atsirasti ir vystytis jau mamos įsčiose. Todėl dažną šiuolaikinį kūdikį ima kankinti atopiniai dermatitai, kurie vėliau gali išsivystyti į astmą“, - sakė ji.

Anot G. Latakės, nors astma laikoma neišgydoma liga, galima pasiekti, kad kosulio, dusulio, čiaudulio priepuoliai nebesikartotų labai ilgą laiką. „Tačiau tam būtina preciziškai laikytis gydymo plano, o tai, deja, ne visiems įveikiama. Pavyzdžiui, neretai susiduriu su atvejais, kai tėvai, vos pajutę pagerėjimą, savavališkai nutraukia vaistų davimą savo atžalai. Tai viena didžiausių ir populiariausių klaidų, kadangi vėliau priepuoliai gali atsinaujinti su dar didesne jėga, ypač - peršalimo ir augalų žydėjimo sezonų metu. Todėl būtina baigti gydymo kursą, o vaistų vartojimo mažinimą suderinti su gydytoju“, - pažymėjo šeimos gydytoja.

Specialistų teigimu, gyventojai taip pat daro klaidų naudodami inhaliatorių. „Vienas iš efektyviausių būdų astmai kontroliuoti yra inhaliatorius. Tačiau mūsų patirtis rodo, kad net pusė visų pacientų inhaliuodami daro klaidų. Neteisingai naudojant šį prietaisą, į plaučius patenka per daug arba per mažai vaistų, prastėja astmos simptomų kontrolė, dažniau reikia vartoti trumpo poveikio bronchus plečiančius vaistus. Todėl gyventojams suteikiame galimybę pasitikrinti ir kartu pakoreguoti inhaliavimo techniką, specialiu prietaisu matuojame įkvėpimo galią“, - sakė vaistininkė G. Krikščiūnienė.

Gydytojai ir vaistininkai sutaria, kad nors tiems, kurie turi polinkį sirgti astma, visiškai išvengti šios ligos nėra įmanoma, galima sumažinti susirgimo riziką, taip pat kontroliuoti ligos eigą, taip, kad žmogus nejustų diskomforto. „Sveika ir pilnavertė mityba, nuolatinis namų švarinimas, nepiktnaudžiavimas chemijos pramonės produkcija, taip pat nuolatinė fizinė veikla ir imuniteto stiprinimas yra geriausi „priešnuodžiai“ prieš astmą. Sergantiesiems vertėtų išmokti anksti pažinti astmos paūmėjimo sindromus ir tuoj pat imtis atitinkamų pagalbos priemonių, kurias nurodė gydytojas ar vaistininkas“, - teigė G. Krikščiūnienė.

Džeraldas Kauneckas