Šeštadienis, 2024.04.13
Reklama

Aspirinas vėžio, širdies ir kraujagyslių ligų prevencijai: rizika ar nauda? (1)

Jonas Korsakas Ligita Sinušienė | 2012-04-10 00:05:18

Vartodami aspiriną turime didesnį šansą išvengti vėžio ar rizikuojame sukelti virškinamojo trakto kraujavimą? Specialistai tvirtina, kad kol kas nėra sukurtas efektyvus vaistas, galintis skystinti kraują ir tuo pat metu nekeliantis grėsmės sveikatai. Todėl šis laisvai prieinamas medikamentas turėtų būti vartojamas ne asmenine paciento nuožiūra, o tik griežtai pasitarus su gydytoju.

Mažina vėžio riziką

Prieš beveik du mėnesius „Įdomaus fakto“ rubrikoje rašėme apie tai, jog aspirinas sumažina vėžio metastazių atsiradimo riziką („Aspirinas – nuo metastazių?“). Šiuo metu apibendrinus svetur atliktų tyrimų duomenis galima teigti, jog aspirinas sumažina ne tik metastazių, bet ir paties vėžio išsivystymo riziką. Tokie rezultatai gauti tiriant storosios žarnos, krūties, plaučių ir kitų lokalizacijų navikų epidemiologinius duomenis. Rezultatai džiugina, tačiau epidemiologiniai duomenys rodo, jog kelių aspirino dozių neužtenka – apsauginis efektas pasiekiamas tik vartojant šį vaistą metus ir dešimtmečius.

Deja, aspirinas, kaip ir bet kuris kitas vaistas, turi trūkumų – gali sukelti nepageidaujamų poveikių. Visų pirma nuo 2 proc. iki 4 proc. padidina kraujavimo riziką virškinamajame trakte. Peršokusiems 50 metų pacientams ši rizika išauga dar labiau.

Užsienio mokslininkų atliktas naujausias tyrimas davė priešingus nei  ankstesni tyrimai rezultatus – skiriamas sveikiems žmonėms aspirinas nėra efektyvus, siekiant sumažinti mirtingumą nuo vėžio ar širdies ir kraujagyslių ligų. Be abejonės, kad širdies ir kraujagyslių rizikos faktorių turintys pacientai turėtų būti gydomi aspirinu, tačiau klausimas, ar aspiriną verta skirti vėžio profilaktikai, lieka neatsakytas. Taip pat nėra aišku, kurio amžiaus pacientams prasminga skirti šį vaistą. Šiuo metu vyrauja nuomonė, jog vyresniems nei 75 metų asmenims naudos tikimybė yra pernelyg maža, o jaunesniems nei 55 žmonėms nauda nėra visiškai neįrodyta.

Vėžio profilaktikai – iki 100 mg kasdien

„Vakarų Lietuvos medicinos“ kalbintų specialistų nuomonės dėl aspirino, kaip profilaktinės priemonės nuo vėžio, išsiskyrė. Šeimos gydytoja Rita Seniūnaitė, remdamasi amerikiečių tyrimais, sakė, jog tikimybė susirgti onkologine liga mažėja kasdien vartojant aspiriną, bet nedidelėmis dozėmis – nuo 75 iki 100 miligramų. O kalbėdama apie naudos ir žalos santykį, vartojant šį medikamentą, gydytoja pabrėžė: „Nėra gerų ar blogų vaistų, yra tinkami“. Taigi aspiriną ar kitus priešuždegiminius vaistus reikia vartoti tik tuomet, „kai tikrai reikia“. „O žmonėms kartais daug paprasčiau išgerti tabletę nei šalinti ligos priežastį. Arba peršalus skubama gerti ferveksą ar kitus panašius preparatus, neatkreipiant dėmesio, jog į juos jau yra įdėta aspirino ar paracetamolio. O dar išgeria, pavyzdžiui, ibufeno, taip dubliuojami keli tos pačios grupės vaistai. Paskui gali pasireikšti pašaliniai poveikiai: pykina, dreba rankos“, - aiškino R. Seniūnaitė.

Šeimos gydytoja su aspirino ar kitų priešuždegiminių vaistų pašaliniu poveikiu susiduria neretai, dažniausiai – su dvylikapirštės žarnos pažeidimais. Tiesa, kraujavimas, pastebėjo pašnekovė, - vėlesnis vaisto pašalinio poveikio etapas. Pirmiausia pacientai skundžiasi įvairiais virškinimo sutrikimais – pilvo pūtimu, skausmu, pykinimu.

Paprastai tokiais simptomais skundžiasi ilgą aspirino vartojimo stažą turintys pacientai. „Tačiau kažin ar teiginys, kad rizika iškyla 10 ar 20 metų nuosekliai vartojant priešuždegiminius vaistus, paguos tą vieną pacientą iš tūkstančio, kuriam pašalinis poveikis pasireiškė jau po savaitės ar net kitą dieną. Kiekvienas atvejis – individualus“, - akcentavo portalo pašnekovė.

Todėl, pabrėžė gydytoja, nors minimas vaistas ir kiti preparatai, kuriuose yra  aspirino, lengvai prieinami, jie vartotini, remiantis ne vaistininko, o gydytojo patarimais. R. Seniūnaitė neragina kiekvieną kartą suskaudus galvai iš karto žygiuoti į polikliniką, bet rekomenduoja bent telefonu pasikonsultuoti su savo šeimos gydytoju. „O trombų profilaktikai aspirinas nepamainomas“, - atkreipė dėmesį pašnekovė.

 Gyvena ilgiau

Prof. habil.dr. Algimantas Kirkutis sakė, jog kraujui skystinti aspirino pacientams neskiria. Algirdo Kubaičio nuotr.

Kardiologas prof. habil. dr. Algimantas Kirkutis, siekdamas išvengti nepageidaujamo aspirino poveikio, sakė vietoj jo pacientams dažniau skiriantis naujesnį kraują skystinantį preparatą orfariną. Pastarasis, anot gydytojo, mažiau veikia skrandį. „Segantiems ateroskleroze  susiformuoja krešuliai, todėl ir reikalingi tokie vaistai. O vyresniems žmonėms apskritai patariama kraują skystinančius medikamentus vartoti profilaktiškai. Tyrimai skelbia, kad vartojantys aspiriną išgyvena ilgiau“, - sakė kardiologas.

Tačiau profilaktinė dozė, gydytojo teigimu, turi būti nedidelė – 100 miligramų per parą. „Tačiau vaistą skirti gali tik gydytojas“, - pabrėžė A. Kirkutis.

Geresnio neišrado

Gastroenterologas Vidmantas Žindžius „Vakarų Lietuvos mediciną“ tikino, kad ir orfarinas neapsaugo nuo komplikacijų: „Vis dėlto šiuo metu nėra geresnių kraują skystinančių preparatų. O ilgą laiką vartojant aspiriną ar bet kurį kitą analogišką medikamentą žalojama skrandžio gleivinė ir ji gali prakiurti, taip susidaro opa. Tokį poveikį aspirinas gali sukelti ir žarnyne. Deja, visi priešuždegiminės grupės vaistai (analginas,  ibumetinas, ibufenas ir kt.) sukelia tokią riziką. Todėl mokslininkai dirba, ieškodami preparato, kuris ir apsaugotų sveikatą, ir jos nežalotų“.

Gydytojo teigimu, sergant, pavyzdžiui, sąnarių ligomis ir ilgą laiką vartojant priešuždegiminius vaistus pasireiškia pašaliniai padariniai. V. Žindžiui yra tekę ne kartą stabdyti ūminį kraujavimą. „Pačiam neteko susidurti, bet žinau, kad yra ir nuo to mirusių žmonių“, - sakė portalo pašnekovas. O skrandžio opos, pasak gastroenterologo, gali būti ir giliai užslėptos: žmogui staiga pasidaro silpna, jis išbąla, pradeda vemti krauju ar tuštintis su krauju.

Kiek laiko pakanka vartoti aspiriną, kad išsivystytų opa? „Opai atsirasti gali pakakti ir kelių minučių, tad gali pakakti ir vienos tabletės, jei pacientas turi polinkį į komplikacijas. Tačiau kiekvienam tai pasireiškia individualiai. Todėl, norint išvengti komplikacijų, tabletes būtina gerti griežtai tik po valgio. O kitus vaistus, apsaugančius skrandžio gleivinę – išgerti prieš valgį. Būtent tokiais preparatais bandoma apsisaugoti nuo pašalinio aspirino ar kitų priešuždegiminių vaistų poveikio“, - aiškino gydytojas.

Onkologė chemoterapeutė Janina Strimaitienė vėžio profilaktikai šio medikamento neskiria. „Aspirinas skystina kraują, o sergant onkologinėmis ligomis visuomet būna sutrikęs kraujo krešumas, todėl jis ir skiriamas. Tačiau tam, kad neišsivystytų tromboembolinės komplikacijos“, - aiškino J. Strimaitienė.

Gydytoja įsitikinusi, kad šis vaistas skiriamas visuomet, kai laukiama didesnio jo teigiamo nei žalingo poveikio

Perskaityti informacinį lapelį

Gydytojai antrino Klaipėdos universiteto Sveikatos mokslų fakulteto farmakologijos lektorius Mindaugas Būta, atkreipdamas dėmesį, jog informaciniame lapelyje nenurodyta, jog aspirinas skiriamas vėžio profilaktikai. O vartojant ar skiriant medikamentus, pabrėžė pašnekovas, būtina remtis preparatų charakteristika.

M. Būta atkreipė dėmesį ir į tai, jog turintis unikalią molekulinę struktūrą aspirinas nėra priskiriamas priešuždegiminiams vaistams. „Jis ir mažina karščiavima bei skausmą, ir trombozės riziką (pastarajam tikslui vartojamas 75-100 miligramų per parą). O virš 500 miligramų mažina karščiavimą“, - aiškino pašnekovas.

Mindaugas Būta ragina prieš vartojant nereceptinius vaistus atidžiai perskaityti informacinį lapelį. Algirdo Kubaičio nuotr.

Pasak M. Būtos, pigiausia ir populiariausia aspirino forma – 500 miligramų, gali ir sukelti daugiausia rizikos. Kadangi vaistas – nereceptinis, specialisto pastebėjimu, jam įsigyti neprivalu tartis su gydytoju. „Tačiau reikia kruopščiai perskaityti informacinį pakuotės lapelį, - pabrėžė. – O jei vartojant jį 3-4 dienas simptomai nepraeina, būtina kreiptis į gydytoją. Esant ūminiam skausmui aspiriną savo nuožiūra galima vartoti ne ilgiau kaip tris dienas“.

Neseniai mokslininkų paskelbti duomenys byloja, kad aspirinas gali padidinti ir akies geltonosios dėmės  - makulos degeneracijos riziką bei sukelti aklumą. Tačiau „Vakarų Lietuvos medicinos“ kalbinta oftalmologė Virginija Vazbienė to nepatvirtino – sakė neturinti tokių duomenų ir apie tai negirdėjusi.

Kiti apie aspiriną „Vakarų Lietuvos medicinoje“ skelbti straipsniai:

Aspirinas ir paracetamolis ne tokie jau nekalti, kaip įprasta manyti

Aspirinas sumažina riziką susirgti stemplės vėžiu

Aspirinas prieš širdies operacijas gerina operacijos rezultatus

Jonas Korsakas

 Ligita Sinušienė

Šaltiniai:

 Lancet 2011;377:31-41

Ophthalmology 2012;119:112-8

Arch. Intern. Med. 2012;172:209-16

Įvertinkite straipsni:
Balsavimu įvertinimas 1 / 5 (1). Jūs dar nebalsavote
(1)
skaityti komentarus (1)
Rašyti komentarą
Pasidalinti su draugais

Susiję straipsniai

NAUJAUSI STRAIPSNIAI
Suvaldyti kokliušą gali skiepai bei kosėjimo ir čiaudėjimo higiena
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) duomenimis, šiemet Lietuvoje užregistruota kur kas daugiau kokliušo atve...
Santaros klinikų bendruomenė gedi dėl ligos netekusi doc. dr. Editos Kazėnaitės
„VUL Santaros klinikų bendruomenė neteko ilgametės kolegės, svarbios mūsų komandos narės, centro vadovės, profesio...
Pirmą kartą Lietuvoje vaikui atlikta sudėtinga procedūra po kepenų transplantacijos
Šešerių metukų Vytis – Kauno klinikų pacientas, kurio gyvybę išgelbėjo jį prižiūrinčių medikų profesionalumas ir g...
Vaistų nuo skausmo vartojimo klaidos ir galimas šalutinis poveikis
Vaistai nuo skausmo yra dažnas medikamentas kiekvieno žmogaus vaistinėlėje. Jų populiarumą didžiąja dalimi lemia univers...
Lošimų priklausomybė: kaip atpažinti, spręsti ir išlipti iš duobės?
Didžiausia šalies istorijoje kazino pralošta suma paskatino psichologų ir psichoterapeutų diskusiją apie lošimų priklaus...
Populiarios žymos
Ligos ir sveikata Man rūpiŠirdis ir kraujotakaPlaučiai ir kvėpavimas Virškinimo sistemaEndokrininė sistemaSmegenys, nervų sistemaŠlapimo organai ir inkstaiStuburas, kaulai, sąnariaiRaumenys ir sausgyslėsLytiniai organaiOda, plaukai ir nagaiLimfmazgiai, kraujas ir imunitetas KrūtysAkysAusys, nosis ir gerklėBurna ir dantysPsichikos ligos
 
Simptomai ir ligosAlergijaVėžys ir kraujo ligos Peršalimas ir gripasTemperatūraKūno tirpimasSkauda šonąSvorio kontrolė, valgymo sutrikimaiPriklausomybėMiego sutrikimaiNuovargis ir silpnumasInfekcinės ligos
 
PsichologijaSveika vaikystėŽvilgsnis į praeitįSveika senatvė
Sveikata be vaistų Gydymas augalaisAlternatyvios terapijosSveika mitybaSveikas ir gražus kūnasVegetarų virtuvėJogaSveika dvasiaSėkmės istorijos
Renginiai
Konsultuoja specialistas
Sveikatos apsauga
Nuomonė
ReklamaApie musLigų klasifikatoriusKontaktaiPrivatumo Politika
2015-20 © UAB “Vlmedicina”. Visos teises saugomos | sprendimas webmod: Svetainių kūrimas
Į viršų