Artimųjų išbandymas liga

Niekas negali būti tikras, kad jų artimiausių žmonių neužgrius sunki liga ar jie nepatirs traumos, iš pagrindų pakeisiančios jų ir juos globojančiųjų gyvenimą. Toks išbandymas gali pareikalauti ne tik fizinių jėgų, bet ir didelės ištvermės, kantrybės bei išlaidų, todėl gali labai pablogėti įprasta gyvenimo kokybė.

Lieki vienas su savo našta

Žmonės, slaugantys savo pasiligojusius senus tėvus, kitus sergančius artimuosius ar turintys neįgalų vaiką, dažniausiai turi atsisakyti įprasto gyvenimo. Neretai tenka išeiti iš darbo ir apriboti visus poreikius, o kartais, užgriuvus tokiai nelaimei, prarandamas ir sutuoktinis. Tuomet žmogus, dažniausiai – moteris, turi vienas nešti savo naštą. Jeigu finansinė padėtis leidžia, galima pasisamdyti profesionalią slaugytoją, jei ne, belieka tikėtis draugų supratingumo ir pagalbos.

Mylėdami savo šeimos narius, patyrusius negalią, žmonės yra pasirengę aukotis, bet ne iš karto suvokia, kas iš tikrųjų jų laukia. Juolab kad neretai ta našta tenka vienam. Nežinodamas, kaip tinkamai kilnoti ar ant šono paversti sergantįjį, žmogus gali pažeisti savo stuburą ar pasitempti rankų bei nugaros raumenis. Pagaliau niekas nėra apsaugotas nuo peršalimo ar kitokios ligos. Jei nėra jokios pagalbos iš šalies, žmogui tenka pačiam gydantis slaugyti artimąjį.

Lėtinis nuovargis

Ilgainiui taip pavargstama, kad gyvenimas tampa košmaru. Ne veltui profesionalios slaugytojos teigia, kad šeimos narius slaugantiems asmenims dažnai prireikia psichologo ar psichoterapeuto pagalbos. Pasak Lietuvos „Carito“ Slaugos ir globos namuose skyriaus vadovės Jūratės Matikovienės, net tie, kurie gali išsaugoti darbą ir samdo slaugę ar gauna geranorišką pagalbą iš draugų, labai pavargsta psichologiškai. Sėdėdami darbe, jie nuolat galvoja apie namuose paliktą ligonį, ypač jei negali net trumpam išbėgti ir pažiūrėti, kaip jis laikosi.

J. Matikovienė teigė, kad kai kuriems saviškius slaugantiems žmonėms tenka patirti ir jų psichologinį spaudimą, net manipuliacijas. Pavyzdžiui, tėvai gali priminti, kaip jie rūpinosi savo vaiku, tad šis jiems liko skolingas, arba dar galintis pajudėti ligonis gali reikalauti, kad viskas būtų daroma už jį.

O patys slaugantieji neretai daro profesionalių slaugytojų vadinamą pagrindinę klaidą, tapdami sergančiųjų tarnais. Kartais jais artimieji tampa iš atjautos, o kartais, pritrūkę kantrybės laukti, kol ligonis pasikels, atsiguls ant šono ar pavalgys, imasi visko patys. Galiausiai ligonis tampa pasyvus, o slaugantysis praranda kantrybę ir pradeda bejėgiškai pykti.

Kenčia dėl bejėgiškumo

Kai sergantysis supranta savo bejėgiškumą, jaučiasi kaltas dėl artimiesiems suteikiamo vargo pyksta ant savęs ir kitų. Tokie ligoniai sunkiai išgyvena savo negalią, negali su ja susitaikyti, ypač jei žino, kad taip bus visada. Psichikos ligoniai, sergantys senatvine demencija (silpnaprotyste), Alcheimerio ar Parkinsono ligomis, dažnai visai nesuvokia realybės ar supranta ją ribotai, todėl elgiasi neadekvačiai, nė kiek nepadeda slaugytojui, o neretai tampa ir agresyvūs.

Jeigu po ilgų pastangų sunkų ligonį namuose slaugančiam žmogui pavyksta išsirūpinti, kad šiam būtų nustatyti specialusis nuolatinės slaugos poreikis, jis gali tikėtis ir piniginės paramos iš valstybės. Asmenims su sunkiu neįgalumu ir neįgaliems vaikams skiriama viena bazinė pensija. Tiek pat skiriama ir asmenims, netekusiems 75–100 proc. nedarbingumo. Specialusis nuolatinės slaugos poreikis nustatomas asmenims, kuriems yra būtina nuolatinė slauga ir kurių fizinė ar/ir psichinė negalia visiškai apriboja jų galimybes orientuotis, judėti, dirbti ir savarankiškai tvarkyti asmeninį bei socialinį gyvenimą. O ką jau kalbėti apie ligas lydintį skausmą.

Tačiau specialiųjų poreikių nustatymo nereikėtų painioti su neveiksnumo pripažinimu ir globos skyrimu, mat tai padaryti galima tik per teismą. Žinomas faktas, kaip Alcheimerio liga serganti ir realybės nesuvokianti moteris neva perėmė valdyti mirusio vyro turtą, nes nebuvo oficialiai pripažinta neveiksnia. Beje, turtą perimantis asmuo dėl to privalo raštu kreiptis į teisėtvarkos institucijas, ko minėta moteris nepadarė, nes buvo nepajėgi.

Nepajėgiantys savarankiškai tvarkyti savo gyvenimo asmenys dar turi teisę kartą per metus keturiems mėnesiams būti paguldyti į slaugos ligoninę, o juos slaugantys artimieji gauna galimybę bent kiek pasiilsėti. Tačiau tada nebetenkama valstybės teiktos finansinės paramos, o sauskelnes ir kitas higienos priemones tenka pirkti ir nešti į ligoninę, nes ši jų pateikia tik dalį.

Galima kreiptis pagalbos ir į gerontologijos centrus. Anot Vilniaus gerontologijos ir reabilitacijos centro Asmens sveikatos priežiūros skyriaus vyriausiosios socialinės darbuotojos Miglės Maniušytės, ligoniai, gavę savo gyvenamosios vietos savivaldybės socialinės rūpybos skyriaus siuntimą, gali būti paguldyti į tokį centrą.

Pagalba nepigi

Gerontologijos centre ligoniai gauna visapusišką pagalbą ir yra nuolat prižiūrimi medikų, tačiau už tai reikia sumokėti 80 proc. savo pajamų. Jei ligonių turimas turtas viršija valstybės nustatytą dydį, dar tenka sumokėti vieną procentą nuo to perviršio. Norintieji, kad jų artimieji būtų slaugomi tik namuose, gali kreiptis į „Caritą“.

Lietuvos „Carito“ Slaugos ir globos namuose skyriaus vadovės J. Matikovienės teigimu, jų slaugytojai ir socialiniai darbuotojai lanko neįgaliuosius namuose ir visapusiškai padeda juos slaugantiems artimiesiems, kai šie dirba ar tiesiog turi pasiilsėti. Ir, be abejo, pagelbėja vienišiems ligoniams ir tiems, kurių giminės gyvena kitame mieste. Tačiau „Caritas“ neturi galimybės tai daryti visą parą. „Pagal slaugos teoriją nejudantį ligonį reikia vartyti kas porą valandų, kad nesusidarytų pragulų, tačiau iš tikrųjų tai daroma gerokai rečiau“, – sakė J. Matikovienė.

Ligoniams ir jų artimiesiems ši pagalba nieko nekainuoja, bet norintieji gali pervesti kiek nors pinigų į „Carito“ sąskaitą. Sauskelnes ir kitas slaugos bei higienos priemones sergančiųjų artimieji turi pirkti patys, o kai kurias priemones, pavyzdžiui, specialias lovas, vėžimėlius, vaikštynes ir kėdutes voniai pagal poreikius skiria socialinės rūpybos tarnyba, tačiau gali tekti kurį laiką palaukti.

Henrieta Aleknienė,

valstietis.lt