Ar viską žinome apie jonizuojančiąją spinduliuotę?

2011 m. lapkričio mėnesį Radiacinės saugos centras (RSC) interneto svetainėje pakvietė svetainės lankytojus pasitikrinti radiacinės saugos žinias ir atsakyti į keletą anoniminės anketos klausimų.

Anketoje „Ką norėtumėte sužinoti apie jonizuojančiąją spinduliuotę“ pateikta 13 klausimų. Išanalizuotos 146 svetainės lankytojų užpildytos anketos.

Į klausimą „Ar tiesa, kad jonizuojančioji spinduliuotė yra kenksminga žmogaus sveikatai?“ 97% respondentų, užpildžiusių šią anketą, atsakė teisingai ir pasirinko atsakymą „taip“, 2% – atsakė „ne“ ir 1% – apie tai nežinojo. 

 Nekenksmingos jonizuojančiosios spinduliuotės nėra. Jonizuojančioji spinduliuotė daro neigiamą poveikį žmogaus ir kitų gyvų organizmų ląstelėms. Jos gali žūti arba pakisti. Dauginantis pakitusioms ląstelėms, gali išsivystyti onkologinės ar paveldimos ligos.

Klausimas „Kuri iš šių spinduliuočių yra jonizuojančioji spinduliuotė (radioaktyvioji)?“ buvo sudėtingesnis ir pareikalavo daugiau dalykinių žinių. 68% respondentų atsakė teisingai, t.y. kad jonizuojančioji spinduliuotė yra gama ir rentgeno spinduliuotės, 26% – atsakė nepilnai, t. y. įvardijo tik vienos rūšies spinduliuotę ir 6% – suklydo.

 Didžioji dalis respondentų žino jonizuojančiosios spinduliuotės rūšis pakankamai gerai, tačiau mažiau respondentų žino, kad gama spinduliuotė yra viena iš jonizuojančiosios spinduliuotės rūšių.

Gamtoje yra dvi spinduliuotės rūšys: nejonizuojančioji ir jonizuojančioji. Nejonizuojančios spinduliuotės šaltiniai: šviesa, šiluma, garsas, todėl ultravioletinė spinduliuotė ir radijo bangos yra priskiriamos nejonizuojančiajai spinduliuotei. Jonizuojančioji spinduliuotė yra didelės energijos dalelių arba elektromagnetinių bangų kvantų srautas, kuriam veikiant gali pakisti atomų, molekulių ir gyvų organizmų ląstelių struktūra. Ši spinduliuotė yra nepavojinga, jei naudojama saugiai, tačiau ji gali pakenkti, jei nesilaikoma radiacinės saugos reikalavimų. Jonizuojančiosios spinduliuotės rūšys(tipai): alfa, beta, gama, rentgeno ir neutronų spinduliuotė. Todėl ultravioletinė spinduliuotė ir radio bangos nėra jonizuojančiosios spinduliuotės rūšys.

Atsakant į klausimą „Kaip manote, kurie įtaisai skleidžia jonizuojančiąją spinduliuotę?“ daugiau negu pusė, t. y. 53% respondentų atsakė teisingai, kad jonizuojančiąją spinduliuotę skleidžia rentgeno aparatai, mamografijos aparatai ir kompiuteriniai tomografai.

 Beveik visi respondentai, t.y. 99% nurodė, kad jonizuojančiąją spinduliuotę skleidžia rentgeno aparatai, tačiau tik 70% apklaustųjų nurodė, kad mamografijos aparatai ir kompiuteriniai tomografai skleidžia jonizuojančiąją spinduliuotę. Tai rodo, kad respondentai apie šiuos įtaisus žino mažiau.

 47% respondentų atsakė nepilnai – nepaminėjo vieno iš įtaisų arba atsakė neteisingai. 14% mano neteisingai, kad jonizuojančiąją spinduliuotę skleidžia mikrobangų krosnelės ir mobilieji telefonai ir 3% – atsakė, kad šaldytuvai.

Galime nuraminti, kad mobilusis telefonas veikia priimdamas ir siųsdamas radijo bangas, o ne naudodamas gama ar rentgeno spinduliuotę.

 Į klausimą „Ar tiesa, kad jonizuojančioji spinduliuotė naudojama ligų diagnostikai ir gydymui?“ beveik visi respondentai, t. y. 97% atsakė teisingai – „taip“, 3% – atsakė neigiamai, kad „ne“ ir 2% – apie tai nežinojo.

 Jonizuojančioji spinduliuotė medicinoje naudojama ligoms diagnozuoti ir gydyti. Galima išskirti tris pagrindines jonizuojančiosios spinduliuotės panaudojimo medicinoje sritis – spindulinę terapiją, branduolinę mediciną ir rentgeno diagnostiką.

 Į klausimą „Ar tiesa, kad medicinos darbuotojas, atliekantis diagnostinį tyrimą ar gydymą naudojant jonizuojančiąją spinduliuotę, paaiškina apie galimą apšvitą bei galimą žalą?“ beveik pusė (47%) respondentų atsakė, kad medicinos darbuotojas, atliekantis diagnostinį tyrimą ar gydymą naudojant jonizuojančiąją spinduliuotę, jiems paaiškina apie galimą apšvitą bei galimą žalą sveikatai. 28% respondentų atsakė, kad paaiškina ne visada, 25% – atsakė, kad nepaaiškina.

Atkreipiame dėmesį, kad remiantis Lietuvos Respublikoje galiojančių teisės aktų reikalavimais, asmens sveikatos priežiūros įstaigų personalas, atliekantis aukščiau minėtas procedūras, privalo informuoti pacientą apie galimą pavojų, žalą jo sveikatai, gydymo ar tyrimo privalumus ir trūkumus bei apie procedūros eigą ir veiksmus, kuriuos asmeniui reikėtų/nereikėtų atlikti po jos.

 Atsakymai į šeštą anketos klausimą „Ar tiesa, kad su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais dirbantiems žmonėms reikia nuolat matuoti jų gaunamą apšvitą?“ leidžia teigti, jog dauguma respondentų gerai informuoti apie būtinybę nuolat matuoti gaunamą apšvitą žmonėms, dirbantiems su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais, nes net 92% apklaustųjų atsakė „taip“, 5% – atsakė neigiamai ir tik nedidelė dalis – 3% apklaustųjų į pateiktą klausimą atsakė „nežinau“.

 Parengta pagal www.rsc.lt inf.