Ar reikia gydyti?..(2)

Klausimas atrodo keistai tik iš pirmo žvilgsnio. Žmogus, kuris į jį jau atsakė – paviršutiniškas, gal nereikėtų jam skaityti šito straipsnio. Nepadės. Nes aš noriu bandyti pasiaiškinti apie priklausomybių gydymą. Alkoholikai, narkomanai, priklausomi nuo telefonų ar kompiuterių – jie nebūtų ligoniais, jei gyventų negyvenamose salose. Robinzonas negalėjo būti žolės rūkytoju ar degtinės gėrovu, tiesiog tam nebuvo sąlygų. Negali būti priklausomas nuo mobilaus telefono, jei jo neturi.

Reklama

Galima nesunkiai pastebėti, kad bet kurie nauji reiškiniai labai dažnai sukelia paniką visuomenėje. Taip kalbėta apie kiną, teigiant, jog teatras numirs. Taip teigiama apie socialinius tinklus, sakant, jog jie išstums tikrą, realų žmonių tarpusavio bendravimą. Taip sakoma apie vėjo jėgaines, baiminantis, kad elektromagnetinės bangos sugriaus aplinką ir žmonių sveikatą. Iš vienos pusės – žmogiška yra atidžiai prižiūrėti naujoves, kita vertus – nesuvokiama, kodėl baimės tokios didelės, neatitinkančios tikrosios reikšmės.

Ta moralinė visuomenės panika palieka gilius įrėžius visuomenės sąmonėje. Taip susidaro tam tikri štampai, stereotipai, kuriuos vėliau labai sunku pakeisti. Taip egzistavo nuomonė, jog alkoholio gėrimas nėra didelė yda. Lėbavimas, ir tiek. Tik XX a. alkoholizmas pripažintas liga ir yra pradėtas gydyti. Tačiau visuomenėje vis dar išlieka nuostata, kad tai greičiau pasileidimas, o ne gydytojo pagalbos reikalaujantis darinys. Ta pati nuostata perkeliama ir  kitų  cheminių medžiagų priklausomybėms.

Pažvelkime į tai įdėmiau. Pagal tarptautinę ligų klasifikaciją, psichiką veikiančios medžiagos yra skirstomos į tokias grupes:

→ Alkoholis;

→ Opioidai;

→ Kanabinoidai (marihuana, hašišas, žolė);

→ Raminančios ir migdančios (trankviliantai, barbitūratai);

→ Kokainas;

→ Psichostimuliatoriai (amfetaminas, ekstazis, efedrino dariniai);

→ Haliucinogenai (LSD, ketaminas);

→ Tabakas (nikotinas);

→ Lakiosios medžiagos.

Akivaizdu, kad dalis tų medžiagų yra ne tik legalios, bet ir skiriamos kaip gydomosios priemonės, kitų gali įsigyti masinėse parduotuvėse ir tik kai kurios yra neleistinos ar net draudžiamos. Tabakas prieinamas ir paaugliams, alkoholiniai gėrimai reklamuojami beveik visais kanalais, vaistų propagavimas taip pat skatina jų vartojimą, nors jie, be abejo, ir kenkia.

Situacija paradoksali jau vien tuo, kad valstybė leidžia ir reguliuoja cheminių medžiagų, sukeliančių priklausomybę ir kitas ligas, vartojimą, tačiau kartu kviečia kovoti prieš jų naudojimą. Kodėl kovojama su tuo, kas leidžiama?

Aš manau, kad priklausomybės ligos yra socialinių ligų forma. Tai reiškia, kad serga ne tiek pavienis žmogus, o jis ar ji su visa savo socialine aplinka. Negalima išgydyti alkoholiko, kuris gyvena su žmonėmis, kurie taikosi prie jo ydų bei trūkumų. Negalima išgelbėti narkomano, jei jis vėl lengvai prieis prie narkotikų. Retas nustos rūkyti, jei aplink ištisai bus rūkoma. Lygiai taip yra su vaistais, kurie netinkamai skiriami ar reklamuojami.

Dalis priklausomybių yra specialiai keliamos ar sukeliamos, nes atneša didelį pelną atskiriems asmenims, organizacijoms ar  struktūroms. Tai būdinga tabakui ir psichostimuliatoriams ar kanabinoidams. Naujosios e-cigaretės - puikus priklausomybės inicijavimo pasaulyje pavyzdys. Aš jau nekalbu apie marihuanos ir panašių augalų kultivavimą, atrandant tam net ideologinius pagrindus, kaip antai kovą su amerikietišku imperializmu. Tiesa, kiekviena priklausomybė turi savo atskirą istoriją ir visas jas suplakti į vieną grupę būtų netikslu ir netikslinga. Tačiau jas vienija du bendri aspektai: kam naudingos (finansiškai) tos priklausomybės ir kas (socialiai ir ekonomiškai) atsakingas už šių ligų gydymą?

Pradėsiu nuo to, kad  vadinamųjų narkotikų karas prasidėjo prieš keletą šimtmečių ir vyksta ir dabar. Jis anksčiau buvo savas Artimųjų Rytų kraštams, dabar apima visą pasaulį, kartu ir Lietuvą. Čia lyg viskas ir aišku: valstybė draudžia, o nusikaltėliai klesti. Žymiai sudėtingiau su degtine. Atkeliavusi iš Rusijos ir buvusi tiesmuka nugirdymo politika M. Valančiaus buvo rimtai apribota. Panašiai vyko ir Tarybų Sąjungoje, kur biudžeto skyles irgi buvo bandoma užkišti „girtais“ pinigais. Dabartiniai mūsų parlamentarai neįstengia paskaičiuoti, kiek valstybė išleidžia daugiau gydymui ir nelaimėms kompensuoti, nei uždirba iš akcijų ir kitų mokesčių.

Nė vienas normalus žmogus negimsta turėdamas priklausomybę. Jis jas įgyja. Todėl ir norisi, o kai kurie taip ir daro, teigti, kad „pats kaltas“. Nemanau, kad tai tinka visiems. Pradėsiu nuo to, kad žmogus siekia viską išbandyti. Ir tai daro pats nuo pat mažų dienų. Paaugliai daro tą patį, siekdami kiek galima greičiau patekti į suaugusiųjų pasaulį. Čia bandymai su alkoholiu, tabaku, įvairiais chemikalais ir t. t. Bet ne kiekvienas pabandęs tampa priklausomas. Didesnė dalis netampa nei rūkančiais, nei alkoholikais... Todėl tenka mąstyti apie tą mechanizmą, kurio nežino paprasti žmonės. Tai yra objekto patrauklumas, prieinamumas ir finansinės galimybės. Pirmoji sudėtinė dalis yra svariausia. Jeigu tam tikras veiksmas ar medžiaga yra geidžiama, tai žmogus dės pastangas tam tikslui pasiekti. Tuomet reikės rasti objektą ir jį vienaip ar kitaip gauti, įsigyti. Nenoriu plačiau aiškinti detalių, bet matome, kad asmuo veikia plačioje aplinkoje, kur yra daug veikėjų ir veiksmų. Jis niekuomet nėra vienas, todėl ir kaltinti tik jį patį – nereikia. Tiesa, nebūtina pereiti ir į kitą kraštutinumą – atseit asmuo nekaltas. Lyg tai buvo blogos aplinkybės, lyg kas pastūmėjo negeriems veiksmams ar veikloms  ir t.t.  Tiesą sakant, iš tikro yra ir aplinka, yra ir žmogus. Aišku, kad ne  vienas, bet ir jis kaltas, jei tapo priklausomas. Tiesa, gali būti išimčių, tačiau jos gana retos.

Noriu parodyti, kad situacija tampant priklausomu nėra tokia paprasta, kad turėtų vieną ir paprastą atsakymą – jei žmogus kaltas pats, tai ir už gydymo rezultatą turi jis pats ir atsakyti. Kadangi priklausomybė yra liga, tai šio tipo ligoniai nesuvokia savo situacijos, savo vietos joje. Jie manosi, kad yra kaip visi normalūs žmonės, tik gal kiek kitokie. Todėl labai retai jie patys sutinka ar net nori gydytis, jei aplinkybės nepriverčia.

Specialistai turi savo aiškią nuomonę. Pateikiu tik keletą minčių iš Valiaus Sruogos interviu tinklapiui bernardinucentras.lt.

 „Ar priklausomybė yra liga, ar tai moralinis degradavimas, paprasčiausias valios trūkumas?

-          Aš net neabejoju, kad priklausomybė yra liga. Pavojinga, progresuojanti ir mirtina liga. Ši liga turi savo eigą, kliniką, gydymą ir visa kita. Bet, be abejo, visuomenėje vis dar yra asmenų, kurie abejoja, kad tai liga ir mano, jog tai yra nuodėmė, pasileidimas, tačiau jie labai klysta. Dažniausiai dėl to, kad veikiausiai niekada nebandė giliau suprasti, kas atsitinka žmogui, priklausomam nuo alkoholio ar narkotikų.“

Beje, ir į specialistą priklausomi žmonės dažniausiai kreipiasi ne norėdami atsikratyti priklausomybės, bet paprastai tik tam, kad palengvintų tą situaciją, į kurią pateko, kad gydytojas ištirpdytų nemalonius simptomus, padėtų apsitvarkyti, o tada ir toliau būtų galima gyventi, kaip gyvenus. Paprastai priklausomas žmogus kenčia ne nuo vienos, bet nuo viso spektro priklausomybių. Kiekvienas alkoholikas turi bent 3-4 kitokias priklausomybes.

Dar išvardinsiu keletą ligų, su kuriomis susiduria visi žmonės.  Tik vieniems tai tampa manija, priklausomybe, liga, kitiems – ne. Ar reikia gydyti – klausimas išlieka, vienareikšmiško atsakymo dar neturime. Ir tai tik kai kurie pavyzdžiai.

-          Fantomo skambučio sindromas

-          Mobile fobia. Kitais žodžiais – baimė likti be mobilaus telefono.

-          Kiberliga. Žmogui šios ligos požymiai pasireiškia galvos svaigimu, orientacijos praradimu ir pykinimu naudojant tam tikrą elektroninį prietaisą.

-          „Facebook“ depresija.

-          Priklausomybė nuo interneto.

-          Priklausomybė nuo žaidimų internetu.

-          Kiberchondrija. Žmogus, kenčiantis nuo šio sutrikimo, mano, kad jis turi ligą, dažniausiai ne vieną, apie kurią perskaitė internete.

-          „Google“ efektas. Žmogus įsitikinęs, kad jam nebereikia žinių, nes bet kokia informacija pasiekiama keliais mygtuko paspaudimais.