Ar miestiečiai paiso oro taršos įspėjimų?
Miestuose gyvena pusė pasaulio žmonių, todėl miestų oro tarša – viena aktualiausių kiekvienos šalies problemų. Anglies, sieros ir azoto oksidai, kietosios dalelės (cementas, asbestas, metalai ir kt.), amoniakas, įvairūs angliavandeniliai, lakūs organiniai junginiai teršia orą, kuriuo mes kvėpuojame, jie niekur nedingsta ir vėliau vienokia ar kitokia forma vėl sugrįžta į žemę: užteršiami vandens telkiniai ir dirvožemis, formuojasi rūgštieji lietūs.
Teršiančios medžiagos atmosferoje egzistuoja skirtingą laiką: sieros ir azoto oksidai bei amoniakas – 1 parą, sieros ir azoto rūgštys – 3 paras, metanas – apie 7–10 metų, o anglies dioksidas – net iki 100 metų. Transporto keliama tarša miestų gatvėse, pramonės veikla, statybų darbai, kūrenimas kietuoju kuru, padidėjusi energijos gamyba šaltuoju metų laiku – visa tai didina kietųjų dalelių koncentraciją ore. Pagal šiuo metu galiojančius reikalavimus kietųjų dalelių (KD10) ribinė paros vertė – 50µg/m³ (50 mikrogramų kub. metre) – neturi būti viršyta daugiau negu 35 dienas per kalendorinius metus. Teršiančių medžiagų koncentracija ore labai priklauso ir nuo meteorologinių sąlygų: vėjo, rūko ir kt.
Kvėpuojant užterštas oras patenka į kvėpavimo takus. Didesnes kietąsias daleles žmogus gali iškosėti arba iščiaudėti, bet mažosios giliai nusėda ir ima kauptis. Nusėdusios gilesniuose kvėpavimo takuose pačios smulkiausios dalelės gali išbūti net iki metų. Jos ypač pavojingos sergantiesiems lėtinėmis kvėpavimo takų, širdies ir kraujagyslių ligomis, alergiškiems žmonėms, nėščioms moterims, mažamečiams vaikams ar senyvo amžiaus žmonėms. Esant pavojingai oro taršai visiems rekomenduojama vengti pasivaikščiojimų lauke, nesportuoti, nevėdinti patalpų, kad patektų kuo mažiau užteršto oro.
Ar miestiečiai atsižvelgia į sveikatos specialistų nurodymus? Štai ką mano keletas pakalbintų kauniečių:
Ilona, dvimečio Simo mama: „Visad paisome rekomendacijų neiti į lauką esant padidėjusiai kietųjų dalelių koncentracijai ore. Žinau, kad tai ypač kenksminga vaikams. Pastebėjau, kad tomis dienomis daugiabučių namų kiemai būna tuštesni nei įprasta. Ne tik aš, bet ir mano draugės, turinčios mažamečių vaikų, tada vengia vesti juos į lauką. Viena kitą perspėjame SMS žinutėmis ar per „Skype“.
Audra, finansininkė: „Esu girdėjusi apie kietąsias daleles, bet į tai per daug nekreipiu dėmesio, nes kasdien yra begalė neatidėliotinų reikalų. Mūsų šeima gyvena užmiestyje, nuosavų namų kvartale, manau, čia oras tyresnis nei miesto centre.“
Juozas, pensininkas: „Kartais pats pastebiu, kad oras „kažkoks netoks“. Gerai, kad apie tai informuoja per televiziją ir radiją. Nors ir nesergu kvėpavimo takų ligomis, bet jei nepamirštu, tomis dienomis daugiau laiko praleidžiu namuose ir mažiau einu į lauką.“
Grytė, studentė: „Girdėjau, kad kietosios dalelės yra kenksmingos, bet visiškai atsiriboti nuo veiklos ir likti namuose neįmanoma. Gyvenu įprastu ritmu. Manau, realiai nuo to nepabėgsi, juk ir rūkantieji teršia aplinką.“
Rimas, mobiliųjų telefonų vadybininkas: „Važinėju automobiliu, nuolat dirbu biure, tad darbo metu apskritai mažai būnu lauke. Jei ore esanti kietųjų dalelių koncentracija viršija normą, laisvalaikiu vengiu ilgesnių pasivaikščiojimų mieste, o savaitgaliais planuoju išvykas į gamtą už miesto.“
EKO redakcijos inf.
Susiję straipsniai
