Ar amžina ši problema?

Žmogus iš gyvūnų paveldėjo ne tik kūną, bet ir kai kuriuos įpročius. Svaiginasi briedžiai, meškos, nevengia malonių potyrių daugelis vadinamųjų aukštos organizacijos gyvūnų. Ir žmogus pradėjo svaigintis nuo neatmenamų laikų. Alui priskaičiuojami keturi penki tūkstantmečiai, vynui taip pat ne du tūkstančiai metų, tik spiritas gana „jaunas“, tiesa, turintis grėsmingas pasekmes. Tabakas Europoje paplito prieš kelis šimtmečius, tačiau užkariavęs Aziją tapo vienu iš grėsmingiausiu šios pasaulio dalies sveikatos naikintoju. Priklausomybių ne viena dešimtis ar net šimtai. Noriu pažvelgti į problemą kitaip – klausimas: „Ar žmogus turi svaigintis?“ yra laikina klaida ar gamtos sąlygotas reiškinys?

Reklama

Tabakas

Na, sakykim, alkoholis susidaro natūraliai, rūgstant kai kuriems vaisiams, gyvūnai kartais paragauja grybų, nuo kurių svaigsta. Bet kaip žmogus išmoko rūkyti? Gyvūnai neturi ugnies, todėl cigaretės jiems nežinomos. O rūkymo įpročiai, kad ir Lietuvoje – baisūs. Medicinos statistika praneša, kad dėl rūkymo Lietuvoje kasmet miršta daugiau nei 7 tūkst. žmonių. Tai yra svarbiausia plaučių vėžį, lėtinę obstrukcinę plaučių ligą bei širdies ir kraujagyslių ligas sukeliančių priežasčių. 2012 metų duomenimis, daugiau nei 15-os metų amžiaus grupėje kasdien rūkančių vyrų dalis Lietuvoje siekia apie 33 proc., moterų – 13 proc. Tai daug ar mažai? Jeigu žiūrėtume tik statistiškai, gal ir nelabai daug, bet jei jūsų vaikas miršta nuo plaučių vėžio ar kokios nors koronarinės ligos, tai jau per daug.

Įvairių tyrimų duomenimis, apie 70 proc. rūkančiųjų pradeda rūkyti iki 18 metų, o nepradėjusieji rūkyti iki 25 metų dažniausiai ir nepradeda niekada. Pagal paskutinius statistinius duomenis, per praėjusius metus vienas šalies gyventojas vidutiniškai surūkė 47 (2012 m. – 45) mažmeninės prekybos ir maitinimo įmonėse įsigytus cigarečių pakelius, o vienas 15 metų ir vyresnis gyventojas – 55 (2012 m. – 53), - remdamasis išankstiniais duomenimis praneša Lietuvos statistikos departamentas.

Teoriškai vyksta kova su rūkymu. Ribojamos vietos, ribojamas perkančiųjų amžius, draudžiama bet kokia reklama (?). Tačiau pasikeitimai arba nežymūs, arba net priešingi norimiems. Protaujantis žmogus turėtų mąstyti, kad priemonės, kurios dabar vartojamos, yra nepakankamos ar net negeros. Labiausiai netinkama iš jų – gąsdinimas. Paaugliai į tokias veikas reaguoja prieštaravimu, t.y. jie užsirūko.

Dar mažiau veiksmingos yra paskaitos apie rūkymo žalas, įvairiausi lankstukai. Todėl ateina poreikis permąstyti „kovos“ strategiją ir priemones, ieškant ir randant tinkamas laikmečiui. Tiesa, jos greitai pasens, todėl paieškos gali tęsti neribotai, bet tai reikia suprasti iš anksto.

Alkoholis

Alkoholis nėra nauja svaiginimosi priemonė Lietuvoje. Midų gėrė ir mūsų protėviai. Tačiau degtinė atkeliavo iš carinės Rusijos ir plito gana smarkiai. Socialistinė valstybė, kurioje teko ir Lietuvai pabūti, „išplatino“ šį būdą svaigintis. Mes jau trečią dešimtmetį gyvename savarankiškai, ir mūsų politikų vedami patekome į girčiausių šalių sąrašą. PSO pateikė daugiausiai alkoholio suvartojančių šalių dešimtuką - skaičiai nurodo, kiek gryno alkoholio vidutiniškai suvartojo statistinis šalies gyventojas pastarųjų dvejų metų laikotarpiu.

1.Baltarusija – 17,5 l

2. Moldovos Respublika – 16,8 l

3. Lietuva – 15,4 l

4. Rusija – 15,1 l

5. Rumunija – 14,4 l

6. Ukraina – 13,9 l

7. Andora – 13,8 l

8. Vengrija – 13,3 l

9. Čekija ir Slovakija – 13 l

10. Portugalija – 12,9 l

Pasekmės. BNS pranešė, kad pra­ėju­siais me­tais dėl al­ko­ho­lio var­to­ji­mo mi­rė 905, o nuo su rū­ky­mu su­si­ju­sių pik­ty­bi­nių na­vi­kų - 1563 žmo­nės. Sta­tis­ti­kos de­par­ta­men­tas, rem­da­ma­sis Hi­gie­nos ins­ti­tu­to Svei­ka­tos in­for­ma­ci­jos cen­tro duo­me­ni­mis, skel­bia, kad 2013-ai­siais dėl al­ko­ho­lio var­to­ji­mo mi­rė 25 žmo­nė­mis ma­žiau ne­gu 2012 me­tais.Daž­niau­sios al­ko­ho­lio var­to­ji­mo su­kel­tos mir­ties prie­žas­tys bu­vo al­ko­ho­li­nė ke­pe­nų li­ga (51,8 proc.), at­si­tik­ti­nis ap­si­nuo­di­ji­mas al­ko­ho­liu (29,1 proc.) ir al­ko­ho­li­nė kar­dio­mio­pa­ti­ja (11,2 proc. ).Vy­rų mir­tin­gu­mas dėl al­ko­ho­lio var­to­ji­mo bu­vo 3,4 kar­to di­des­nis ne­gu mo­te­rų.

Vals­ty­bi­nio psi­chi­kos svei­ka­tos cen­tro duo­me­ni­mis, pra­ėju­siais me­tais 715 as­me­nų pir­mą kar­tą už­re­gis­truo­ti su­sir­gę al­ko­ho­li­ne psi­cho­ze ir 1,4 tūkst. as­me­nų – lė­ti­niu al­ko­ho­liz­mu. Me­tų pa­bai­go­je gy­dy­mo įstai­gų aps­kai­to­je iš vi­so bu­vo 3,4 tūkst. as­me­nų, sir­gu­sių al­ko­ho­li­ne psi­cho­ze, ir 47,9 tūkst. – lė­ti­niu al­ko­ho­liz­mu.

Vals­ty­bės vai­ko tei­sių ap­sau­gos ir įvai­ki­ni­mo tar­ny­bos duo­me­ni­mis, so­cia­li­nės ri­zi­kos šei­mų aps­kai­to­je bu­vo 4,9 tūkst. gir­tau­jan­čių šei­mų – tai 3,9 proc. ma­žiau nei 2012 me­tais. Per me­tus vai­kų, au­gan­čių to­kio­se šei­mo­se, su­ma­žė­jo 0,6 tūkst. (5,9 proc.).

Statistika rodo negerą vaizdą, kurį sukūrė valstybė: atsivėrė reklamos plotai interneto platybėse, nevengiama ji ir kitur. Didžiausia yda yra ta, kad valstybė čia dirba pati sau prieštaraudama: iš vienos pusės skatina legalaus narkotiko pardavimą, o iš kitos – gydo, t.y. leidžia gautus pinigus pasekmių likvidavimui. Aišku, kad ši dvigubų standartų pozicija neleidžia valstybinėms institucijos „įveikti“ alkoholizmą ir jo socialinius darinius. Tos veiklos principai yra žinomi beveik visiems: mažinti prieinamumą, riboti vartotojų pradžios amžių, didinti kainas. Lietuvoje, deja, jų mažai laikomasi. Bet kurioje parduotuvėje, kavinėje ar restorane degtinės bei kitų stiprių gėrimų lentynos „puošia“ interjerą. Atsidaręs krepšinio informacijos puslapį, pirmiausiai gaunu žinią apie alkoholį, sporto varžybos neapsieina be alaus ar jo reklamos. Tikėtis, kad po šito mažės geriančiųjų skaičius – idiotiška. Psichiką veikiančios medžiagos

Vyresnei kartai dar mažai suprantamas reiškinys – narkomanija. Taip, yra buvęs toks kvaišalas kaip anodija. Eterį, tik 1936 m. Lietuvos vidaus reikalų ministro įsakymu prilygintą narkotikams, vadino įvairiai – Hofmano lašais, sieros eteriu, o žemaičiai – drapais ar drope (matyt, sulietuvinus vokiečių k. žodį Trofen – lašas), tačiau dažniausiai – anodija. Kvaišalą paprastai sudarydavo 1 dalis gryno eterio (medicinoje nuo 1846 m. naudojamo narkozei ir nuskausminimui) ir 2 dalys 90 laipsnių spirito. Bet tai istorija.

Dabartis – liūdnoka. 2012 m. Europoje pranešta maždaug apie 6 100 mirties nuo perdozavimo atvejų, daugiausia susijusių su opioidais. Sakykim, 2011 m. tokių pranešimų buvo apie 6 500, o 2009 m. – apie 7 100. Taigi mirtingumo rodikliai mažėja.Nustatyta, kad Europoje vidutinis mirštamumo nuo perdozavimo rodiklis yra 17 mirties atvejų milijonui 15–64 metų gyventojų. Tačiau net 5 šalys pranešė apie daugiau kaip 50 mirties atvejų milijonui gyventojų viršijančius rodiklius. Itin didelis mirtingumas Estijoje – (191 atvejis 1 mln. gyventojų) ir Norvegija (76 atvejai 1 mln. gyventojų). Nuo jų nedaug atsilieka Airija (70 atvejų 1 mln. gyventojų), Švedija (63 atvejai 1 mln. gyventojų) ir Suomija (58 atvejai 1 mln. gyventojų).Lietuvoje šis skaičius – 34,7 – dvigubai didesnis nei ES vidurkis.

Kuo kvaišinasi Europoje?

Europos narkotikų rinkoje suvartojamų narkotikų kiekiai apskaičiuojami pagal konfiskuotas narkotines medžiagas. Tarkim, labai įspūdingas kanapių svoris –jų gali būti suvartojama maždaug 2 000 tonų per metus, kokaino konfiskuota 71 tona (77 tūkst. sulaikymo atvejų). 2012 m. ES valstybės narės pranešė apie 29 tūkst. amfetamino konfiskavimo atvejų – konfiskuota 5,5 tonos šio narkotiko. 2012 m. Europos Sąjungoje buvo konfiskuota 4 mln. ekstazio tablečių.

Remiantis metine ataskaita galima teigti, kad Lietuvoje dažniausiai vartotas narkotikas – kanapės. Apklausos rodo, kad nors kartą gyvenime jas vartojo 10,5 proc. suaugusiųjų (15–64 metų) ir 20 proc. moksleivių (15–16 metų). Kokaino nors kartą gyvenime vartojo 0,9 proc. suaugusiųjų (15–64 metų) ir 2 proc. moksleivių (15–16 metų). Amfetaminų nors kartą gyvenime vartojo 1,2 proc. suaugusių ir 3 proc. moksleivių. Ekstazio – nors kartą gyvenime vartojo 1,3 proc. suaugusiųjų (15–64 metų) ir 2 proc. moksleivių.

Santykinai nedideli skaičiai lyg ir turėtų nuraminti. Tačiau didesnė paslaptis yra kitoje vietoje. Iki šiol buvo kalbama apie žinomas medžiagas, o vien 2013 m. aptikta 81 nauja narkotinė medžiaga. Per ketverius – 250 naujų kvaišalų.

Pažvelgus įdėmiau, galima numanyti, kad šiandieninis chemijos mokslas gali daryti stebuklus, todėl kuriamos vis naujos medžiagos bei atrandami vis nauji jų junginiai, turintys poveikį mūsų smegenims. Anot Vienos medicinos universiteto prof. Rainerio Schmido, apie 50-60-ies šiandieninių narkotikų sudėtis – visiškai legalios medžiagos. Gamintojai vis labiau prisitaiko prie vartotojų poreikių. Jei anksčiau visi narkotikai veikdavo panašiai, šiandien yra netgi tokių, kurie suteikia galimybę žmogui bent trumpam sustiprinti savo intelektualinius sugebėjimus, todėl labai populiarūs tarp studentų. Trūkumas tik tas, kad mes kalbame apie medžiagas, kurios sukelia priklausomybę, t.y. poreikį vartoti vėl, ir dažnai didesnėmis dozėmis.

Europoje vyrauja nuomonė, kad maždaug pusė nusikaltimų yra susiję su narkotikais – nusikaltimai įvykdomi dėl narkotikų poveikio arba narkomanas dėl abstinencijos griebiasi bet ko, kad tik gautų dozę. O Lietuvoje po nepriklausomybės paskelbimo – kokiais 1993-iaisiais – tebuvo užfiksuota maždaug 100 nusikalstamų veikų, susijusių su narkotikais. O dabar kiekvienais metais užrašoma po 2000 tokių nusikalstamų veikų.

Didesnė problema yra ta, kad vadinamieji naujieji sintetiniai narkotikai atsiranda visai teisėtai. Nauji narkotikai gali būti gaminami nelegaliose laboratorijose pačioje Europoje. Tačiau dažniau jie miltelių pavidalu teisėtai gaunami daugiausia iš Kinijos ir Indijos ir įvežami į Europą, kur yra perdirbami, supakuojami ir parduodami kaip teisės aktais nekontroliuojami psichoaktyvūs produktai arba „mokslinių tyrimų cheminės medžiagos“, taip pat praduodami tiesiogiai neteisėtų narkotikų rinkoje.

Internetas ir toliau daro didelę įtaką kuriant naujų psichoaktyviųjų medžiagų rinką. Dabar – laisvė, tad interneto platybėse esama įvairiausių forumų, kuriuose aprašomi pojūčiai, patiriami pavartojus narkotikų, kvaišalai reklamuojami kaip neva tinkantys nuo depresijos, kai nesiseka mokslai ar meilės reikalai. Pateikiama taip egzotiškai ir išmaniai, kad neretas susigundo.

Ar galima visuomenė be kvaišalų? Manau, kad tai tik svaja. Aišku, jos reikia siekti. Todėl bent jau reikėtų įvertinti įvairių narkotinių medžiagų žalą ir pradėti nuo tų, kurios pavojingiausios. Jų skaičius, deja, nenormuotas. Jų platinimas, deja, kol kas negali būti uždraustas. Todėl visuomet bus žmonių, kurie norės pabandyti, paragauti, pajusti. O tai jau pagrindas narkomanijai.

Priklausomybių nuo cheminių medžiagų pavojingumas priklauso nuo galimybių: nuo paklausos ir pasiūlos. Reikia ne tik išmokyti žmones vengti tokių medžiagų, bet ir suformuoti įgūdžius, kurie neleistų pratinti formuoti poreikį ilsėtis ar dirbti nenatūraliai. Tiesa, tai vėl tik principas, kurį galima nusakyti dar paprasčiau – Gyvenk sveikai.