Pirmadienis, 2024.06.17
Reklama

Apie fluorą ir kitas dantų pastos ypatybes (1)

Audrė Bartaševičiūtė | 2013-10-19 00:01:41

Naujausios mokslinės ir medicininės žinios apie higienos priemonių sudėtį ne vieną vartotoją verčia suklusti ir dar įdėmiau panagrinėti aprašymus. Ieškome kuo natūralesnių kremų be parabenų, šampūnų be sulfatų ir sulfonatų, nagų lako valiklio be acetono ir taip toliau. Kartais užmirštame, kad kruopščiai paskaityti reikėtų ir mėgstamos dantų pastos sudėties aprašą. Kokie teoriniai pavojai slypi dantų pastos tūbelėje ir kokie komponentai privalo joje būti tam, kad užtikrintų tinkamą mūsų dantų apsaugą nuo bakterijų ir jų sukeliamų dantų ligų?

Dantų pasta
Rinkitės dantų pastą su mažesniu fluorido kiekiu, naudokite tik pupelės dydžio kiekį vienam dantų valymui. Redakcijos archyvo nuotr.

Populiariausios dantų pastų rūšys

Dantų pastas būtų galima skirstyti pagal vartotojų poreikius, pagal sudėtį, pagal specialias paskirtis.

Pačios populiariausios ir perkamiausios yra šios rūšys: pastos su fluoridu ir be fluorido, natūralios, balinančios pastos, vaikų, dantų  pastos be natrio laurilsulfato, pastos jautriems dantims.

Renkantis vaikų dantų pastą, kaip ir kitas vaikų higienos priemones, svarbiausia – saugumas. Daugelis tėvų neatkreipia dėmesio, kad uogų ar kramtomosios gumos skonio dantų pastos slepia alergenus ar toksines medžiagas: natrio laurilsulfatą, dažiklius, saldiklius ir pan. Formuojantis vaikų higienos įpročiams, svarbu dantų valymą ar kokį kitą higienos procesą paversti maloniu, bet „skani“ dantų pasta gali būti nuryjama ir dėl savo malonaus skonio, ir todėl, kad maži vaikai dar nemoka jos išspjauti. Dažnai ir didesniais kiekiais nuryjant dantų pastą, aktuali tampa fluoro žala organizmui. Bet apie tai – šiek tiek vėliau.

Dantų pastos be natrio laurilsulfato tinka visai šeimai ir apsaugo mūsų organizmą nuo dar vieno nereikalingo chemikalo. Tiesą sakant, tokios pastos laikomos saugiausiomis.

Kuo natrio laurilsulfatas mums pavojingas? Šios medžiagos apstu beveik visose higienos ir buitinės chemijos priemonėse – muilo gabalėlyje, šampūne, valikliuose, skalbimo milteliuose ir t. t.  Tokiuose produktuose aktyvi paviršinio veikimo medžiaga naudojama kaip surfaktantas, įgalinantis tarpusavyje maišytis nesimaišančias medžiagas. Daugelis žmonių metų metus nepastebi jokio poveikio organizmui, tačiau pasitaiko alerginių ar padidėjusio jautrumo reakcijų. Gali atsirasti burnos žaizdelių, opelių, padidėti sausumas. Burnos sausumas lemia dar didesnį bakterijų kiekį burnos ertmėje. Ilgai naudojant priemones su natrio laurilsulfatu, gali paūmėti ir veido problemos – egzema, spuogai.

Yra ir dar įdomesnių teiginių. Štai viename moksliniame amerikiečių leidinyje aprašytas tyrimas. Jo metu nustatyta, jog natrio laurilsulfatas gali sukelti ilgalaikį skonio pojūčio sutrikimą.

Būdinga produktų, kuriuose yra natrio laurilsulfato, savybė – putojimas. Tad atkreipkite dėmesį į tuos išbandytus produktus, kurie mažiau putoja. Nesvarbu, ar tai šampūnas, ar dantų pasta.

Tie žmonės, kurių dantys jautrūs karštam, šaltam, saldžiam ir rūgščiam maistui, taip pat turi jiems skirtų produktų. Dantų jautrumo priežastys dažniausiai slypi netinkamoje jų priežiūroje. Pavyzdžiui, naudojant per kietą šepetėlį, per stipriai valant juo dantis. Atsiliepia ir dažnas rūgštaus maisto vartojimas, ėduonis, dantų akmenys, dantenų ligos, balinančių pastų naudojimas. Kad ir  kokia būtų priežastis, svarbu atrasti tinkamiausią produktą, kuris sumažintų jautrumą, diskomfortą ir skausmą bei leistų pasimėgauti mėgstamu maistu.

Dažnai balinančios dantų pastos naudojamos kaip kasdieninė dantų priežiūros priemonė. Tačiau reikia atkreipti dėmesį, kad jose yra abrazyvių dalelių ir cheminių komponentų, kurie gali pažeisti dantų emalį.

Ir nors šiuolaikinėse dantų pastose abrazyviosios dalelės bandomos keisti į saugesnes medžiagas, nevertėtų balinančios pastos naudoti nuolat.

Ko dar dedama į dantų pastas?  Kalcio karbonato arba silicio dalelės pašalina maisto likučius, bakterijas mechaniniu būdu. Skonio stiprikliai ir dažikliai leidžia pakeisti klasikines mėtų skonio dantų pastas į kokį egzotiškesnį skonį. Galite įsigyti cinamono, citrinų ar net kokakolos skonio priemonę. Drėgmei ir tinkamai formai išlaikyti naudojami humektantai, kaip, pavyzdžiui, glicerolis. Reikiamą tekstūrą palaiko įvairūs tirštikliai – sakai, specialūs klijai. Cheminis anijonas fluoridas randamas beveik kiekvienoje dantų pastoje. Jis vertas ypatingo dėmesio. Vien todėl, kad daugybę metų diskutuojama – koks fluorido naudos ir rizikos santykis sveikatai?

Fluorido poveikiai – neigiamas ir teigiamas

Apie 95 proc. dantų pastų galime rasti neorganinio anijono fluorido. Nors vyksta daug diskusijų, rašoma daug straipsnių ir bendros išvados priimti nepavyksta, objektyviai fluorido žala priklauso nuo dantų pastos su fluoridu nuryto kiekio. Suaugusiems asmenims tai nutinka gana retai.

Kokia gi toji fluorido žala? Nepaisant to, kad nuo fluorido iš dantų  pastos dar niekas nenusinuodijo ar nesusirgo rimtomis lėtinėmis ligomis, yra manoma, kad dideliais kiekiais nuryjamas fluoridas gali veikti tam tikras organizmo sistemas. Tai ypač aktualu mažiems vaikams, kurie dažniau nuryja dantų pastą nei suaugieji. Todėl tėvams patartina prižiūrėti dantukų valymo procesą bent iki penktųjų atžalos metų.

Pagrindinis sveikatos sutrikimas, atsirandantis dažnai ir dideliais kiekiais nuryjant dantų pastą, yra fluorozė. Dantys įgyja „marmurinę“ išvaizdą, atsiranda baltų juostelių, dryžių. Esant sudėtingesnėms fluorozės formoms, baltos juostelės ima tamsėti. Nors fluorozė jokio kito fizinio sveikatos sutrikimo nesukelia, estetinis vaizdas gali sukelti nepasitikėjimą savimi, psichologinius sutrikimus.

Kai kuriems asmenims gali išsivystyti peroralinis dermatitas – raudonos dėmelės aplink burną, spuogeliai. Dažniausiai tai nutinka moterims nuo 20 iki 50 metų. Kartu su peroraliniu dermatitu, tikėtina, atsiras ir stomatitas, kuriam būdingos mažos, skaudžios burnos opelės.

1987 m. atlikto tyrimo metu  nustatyta, jog fluoridas gali padidinti gliukozės kiekį kraujyje ir sumažinti insulino lygį. Nuo to laiko atliekami įvairūs eksperimentai ir ieškoma, kokia tiksliai dozė gali sukelti metabolinius pakitimus. Kol bus padarytos išsamesnės išvados, rekomenduojama didesnį dėmesį savo dantų pastai skirti diabetu sergantiems žmonėms, ypač vaikams. Svarstoma ir fluorido įtaka skydliaukei. Manoma, kad į jodą panašus fluorido jonas gali slopinti jodo išsiskyrimą ir sutrikdyti skydliaukės hormonų veiklą. Dėl to atsiranda nuovargis, svorio augimas, šąla galūnės, sutrinka žarnyno veikla ir atmintis. Fluoridas gali sukelti įvairias alergijas, virškinimo sutrikimus, yra įsitikinimų, jog gali sumažėti žmogaus intelekto koeficientas, išsivystyti Alzheimerio ar Parkinsono ligos, netgi vėžys. Taip pat manoma, kad fluoridas greitai nepasišalina iš mūsų kūno, po truputį kaupiasi organizme. Ypač tvirtosiose struktūrose, pavyzdžiui, kauluose. Tačiau išsamių ir didelės apimties klinikinių tyrimų kol kas neatlikta, tad daryti skubotų išvadų nevertėtų.

Jei kalbėtume apie teigiamus fluorido jono poveikius, pagrindinė fluorido paskirtis – apsaugoti mūsų dantis nuo ėduonies. Kaip viskas vyksta? Net ir laikantis įprasto burnos higienos režimo, ant mūsų dantų natūraliai formuojasi akmenys. Tai tam tikras sluoksnis, kuriame kuo puikiausiai „įsikuria“ žalingos bakterijos. Šios bakterijos geriausiai veši rūgštinėje aplinkoje, tad pačios sau pasigamina ir išskiria dantis ardančias rūgštis. Mūsų seilės šiek tiek pašarmina rūgštinį pH burnoje, tačiau to nepakanka. Pagalbinė medžiaga turi būti mūsų dantų priežiūros priemonėse. Idealiausiai tam iki šiol tiko būtent fluoridas. Šis anijonas padeda vystyti emalio struktūrą taip, kad emalis taptų atsparesnis rūgštims ir tvirtesnis (aktualu mažiems vaikams). Taip pat stiprina jau susiformavusį emalį, sumažina kenksmingų bakterijų galimybę išskirti rūgštis, slopina kalcio pasišalinimą iš dantų. Stabdoma demineralizacija, skylučių formavimasis. Dar vienas svarbus dalykas - fluoridas reguliuoja galimybę dantų paviršiui sugerti, pašalinti, pasisavinti mineralus.

Nedidelis fluorido kiekis dantų pastoje užtikrins, kad dantys mineralų pasisavins daugiau nei jų praras. Daugelis JAV ir Jungtinės Karalystės odontologų vienareikšmiškai rekomenduoja naudoti pastą su fluoru ir tik retkarčiais ją pakeisti kokia natūralesne. Mat per 65 metus nuo to momento, kai fluoridas pradėtas dėti į dantų pastas, dar neatrasta geresnė medžiaga, taip kokybiškai apsauganti nuo ėduonies ir skylučių. Svarbiausia dantis valyti ne mažiau ir ne daugiau nei du kartus per dieną ir žinoti tinkamą pastos kiekį. Pavyzdžiui, mažiems vaikams nuo dvejų metų rekomenduojama ne didesnis nei ryžio grūdelio dydžio gabalėlis dantų pastos. Iki dvejų metų – speciali kūdikių pasta su itin mažu fluorido kiekiu ar jo pakaitalais (pvz.: biokalciu).

Patarimai

Ką dar patartume renkantis dantų pastą? Nerekomenduojamos burnos priežiūros priemonės su bet kokio tipo alkoholiu. Alkoholis išdžiovina burnos gleivinę ir sudaro palankesnes sąlygas bakterijoms po to.

Ksilitolis dantų pastoje, priešingai, skatina seilių išsiskyrimą ir atkuria tinkamą pH.

Rinkitės dantų pastą su mažesniu fluorido kiekiu, naudokite tik pupelės dydžio kiekį vienam dantų valymui.

Soda dantų pastoje, kaip ir fluoridas, padeda palaikyti tinkamą ir saugų burnos pH.

Atkreipkite dėmesį į gamintojus. Štai 2007 metais dantų pastose iš Kinijos rasta toksinės medžiagos dietilenglikolio.

Ir dar, burnos priežiūra ir higiena susideda ne tik iš dantų valymo pasta. Neužmirškite tarpdančių siūlo, tinkamos mitybos bei reguliarių vizitų pas savo odontologą.

Šaltiniai

https://totalhealthmagazine.com/articles/dental-health/choosing-the-right-toothpaste-for-you-and-your-family.html

Akiniwa, K. (1997). Re-examination of acute toxicity of fluoride. Fluoride 30: 89-104.

McCaffery K. (2003). Fluoride and dermatitis. Journal of the American Dental Association 134: 1166.

https://www.1800dentist.com/toothpaste/

Įvertinkite straipsni:
Jūs dar nebalsavote
skaityti komentarus (1)
Rašyti komentarą
Pasidalinti su draugais

Susiję straipsniai

NAUJAUSI STRAIPSNIAI
Augant kraujo donorų aktyvumui, donacijų skaičius padidėjo beveik 8 tūkstančiais
Lietuvoje populiarėjant neatlygintinai kraujo donorystei, augant donorų, atliktų donacijų ir surenkamo kraujo kiekiams,...
Erkės paplitusios visur: kaip apsisaugoti?
Vasarą vis daugiau laiko praleidžiame gryname ore – miestų parkuose, soduose ar sodybose, o mėgstančius grybauti į...
Grilyje kepta mėsa: kaip ja mėgautis saugiai
Šilti orai kiekvieną mūsų skatina praleisti kuo daugiau laiko gryname ore, nesvarbu, ar tai būtų piknikas jaukiame namų...
Modernus lėtinio skausmo gydymo metodas – nugaros smegenų stimuliacija
Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikose pradėtas taikyti modernus lėtinio skausmo gydymo metodas – nuga...
Kriolipolizė: modernus būdas kovoti su riebalais
Kiekvienas iš mūsų svajoja apie idealią kūno formą, tačiau ne visada pasiekiame norimus rezultatus per mitybą ar sportą....
Populiarios žymos
Ligos ir sveikata Man rūpiŠirdis ir kraujotakaPlaučiai ir kvėpavimas Virškinimo sistemaEndokrininė sistemaSmegenys, nervų sistemaŠlapimo organai ir inkstaiStuburas, kaulai, sąnariaiRaumenys ir sausgyslėsLytiniai organaiOda, plaukai ir nagaiLimfmazgiai, kraujas ir imunitetas KrūtysAkysAusys, nosis ir gerklėBurna ir dantysPsichikos ligos
 
Simptomai ir ligosAlergijaVėžys ir kraujo ligos Peršalimas ir gripasTemperatūraKūno tirpimasSkauda šonąSvorio kontrolė, valgymo sutrikimaiPriklausomybėMiego sutrikimaiNuovargis ir silpnumasInfekcinės ligos
 
PsichologijaSveika vaikystėŽvilgsnis į praeitįSveika senatvė
Sveikata be vaistų Gydymas augalaisAlternatyvios terapijosSveika mitybaSveikas ir gražus kūnasVegetarų virtuvėJogaSveika dvasiaSėkmės istorijos
Renginiai
Konsultuoja specialistas
Sveikatos apsauga
Nuomonė
ReklamaApie musLigų klasifikatoriusKontaktaiPrivatumo Politika
2015-20 © UAB “Vlmedicina”. Visos teises saugomos | sprendimas webmod: Svetainių kūrimas
Į viršų