Ant operacinio stalo - šalčio aukos

Praėjusią savaitę Plun­gės li­go­ni­nės gy­dy­to­jai ope­ra­vo pir­mą­jį rim­čiau­siai nuo šal­čio nu­ken­tė­ju­sį žmo­gų - 56 me­tų Ša­tei­kių se­niū­ni­jos Pa­pie­vių kai­mo gy­ven­to­ją Al­gir­dą, ku­riam te­ko am­pu­tuo­ti po da­lį abie­jų ko­jų pė­dų.

Li­go­ni­nės trau­ma­to­lo­gi­jos sky­riu­je gy­do­mi ke­li ga­lū­nes nu­ša­lę as­me­nys, ta­čiau pa­pie­viš­kis Al­gir­das nu­ken­tė­jęs la­biau­siai. Jam ant­ra­die­nį at­lik­ta ope­ra­ci­ja, lau­kia il­gas am­pu­tuo­tų ga­lū­nių gy­dy­mas.

Kaip pa­sa­ko­jo pa­ts nu­ken­tė­ju­sy­sis, ko­jas jis nu­šą­la jau ne pir­mą kar­tą.

Prieš ke­le­rius metus vy­riš­kis ko­jas pa­ša­lo dar­buo­da­ma­sis miš­ke. Sa­ko, ta­da nie­ko rim­to ne­bu­vę - pa­nie­žė­jo ir praė­jo. Kiek rim­čiau šal­tis į jo ga­lū­nes bu­vo įki­bęs praė­ju­sių­jų me­tų pra­džio­je, ta­da am­pu­tuo­tas vie­nas de­ši­nio­sios ko­jos pirš­tas.

„Bė­da ta, kad po ano nu­ša­li­mo ko­jų pė­dos li­ko ne­jaut­rios - ne­la­bai be­sup­ras­da­vau, ar jos man šą­la, ar ne, to­dėl da­bar ir nu­ša­lau“, - pa­sa­ko­jo pa­pie­viš­kis. Anot vy­riš­kio, dau­giau nei prieš sa­vai­tę, pir­ma­die­nį, jis pjo­vęs mal­kas. Sa­ko, bu­vęs ga­na šil­tai ap­sia­vęs ir jo­kio šal­čio ne­ju­tęs, bet... Kai pa­rė­jo na­mo ir nu­sia­vė ba­tus, ant ko­jų pa­ma­tė pūs­les. Iš pra­džių ne­krei­pė į jas dė­me­sio, bet vaikš­čio­ti kas­dien da­rė­si vis sun­kiau, to­dėl te­ko ieš­ko­ti pa­gal­bos.

Tie­sa, pa­ts Al­gir­das į me­di­kus ne­si­krei­pė. Pa­ma­tę, kad vy­riš­kis vos be­ju­da, jį li­go­ni­nėn at­ve­žė se­niū­ni­jos dar­buo­to­jai. Pak­laus­tas, ko­dėl pa­ts grei­to­sios me­di­ci­nos pa­gal­bos ne­kvie­tė, pa­pie­viš­kis at­sa­kė: „Ne­tu­riu aš kaip tos grei­to­sios iš­si­kvies­ti“.

Tai­gi Ša­tei­kių se­niū­ni­jos dar­buo­to­jų ini­cia­ty­va Al­gir­das bu­vo at­vež­tas į gy­dy­mo įstai­gą. Me­di­kai ne­tru­kus jį ope­ra­vo. Am­pu­tuo­ti te­ko po da­lį abie­jų ko­jų pė­dų: de­ši­nio­sios ko­jos - maž­daug treč­da­lį pė­dos, kai­rio­sios - tris pirš­tus. „Per­nai dėl vie­no pirš­to vi­są mė­ne­sį li­go­ni­nė­je gu­lė­jau, o da­bar tur­būt dar il­giau teks čia iš­bū­ti...“ - sa­kė žmo­ge­lis.

Pak­laus­tas, kas pa­si­rū­pins na­mais, at­sa­kė, kad nė­ra ten kuo rū­pin­tis. Šei­mos pa­pie­viš­kis ne­tu­ri, gy­vu­lių ne­lai­ko. Tik ka­ti­nas vie­nas li­ko, o jį kai­my­nai pa­šer­sią.

Me­di­kų nuo­mo­ne, ar­ti­miau­siu me­tu šal­čio au­kų trau­ma­to­lo­gi­jos sky­riaus pa­la­to­se ga­li ir pa­dau­gė­ti. Mat nu­ša­lu­sie­siems pa­gal­bos daž­niau­siai pri­rei­kia ne per pa­čius šal­čius, o kiek vė­liau, kai nu­ša­lu­sias ga­lū­nes ima la­bai gel­ti ir ne­beį­ma­no­ma paei­ti. 

 Lina Liūnienė

 laikrastisplunge.lt