Ankstyvas intraveninis maitinimas – gydymo pranašumas ar trūkumas?

Europos parenterinio ir enterinio maitinimo draugija (European Society of parenteral an enteral nutrition) siūlo intensyvios terapijos ir reanimacijos skyriuose gydomiems pacientams, kurie negali būti maitinami įprastu būdu, skirti intraveninį maitinimą per 2 dienas. Amerikiečių ir kanadiečių rekomendacijos kiek kitokios, siūloma prieš pradedant maitinimą palaukti vieną savaitę.

Naudingiau – atidėti savaitei

Belgijoje atlikta EPaNIC studija, tyrusi abiejų metodų pranašumus ir trūkumus. Randomizuotas tyrimas įtraukė 2312 pacientų, kurie patekę į reanimacijos skyrių buvo pradėti parenteriškai maitinti per pirmąsias 48 valandas, ir 2328 pacientus, kuriems maitinimas pradėtas po 8 dienų ir vėliau. Visi tirti pacientai gydymo eigoje kiek įmanoma anksčiau buvo pradėti normaliai maitinti.

Pagrindinis tyrimo tikslas buvo įvertinti laiką, kurį pacientai praleidžia intensyvios terapijos skyriuje. Apibendrinus rezultatus pasirodė, jog pacientai, kuriems dirbtinis maitinimas pradėtas vėliau, paliko intensyvios terapijos skyrių vieną dieną anksčiau negu tie, kurie pradėti maitinti per pirmąsias dvi paras. Taip pat vėlyvo parenterinio maitinimo pacientų grupėje stebėtas mažesnis infekcinių komplikacijų skaičius, mažesnė intubacijos ir dirbtinės plaučių ventiliacijos tikimybė ir mažesnis dializės poreikis. Vėliau maitinti pradėtiems pacientams stebėtos dažnesnės hipoglikemijos. Bendras gydymo ligoninėje laikas vėliau pradėjus parenterinį matinimą sutrumpėjo vidutiniškai 2 dienomis.

Tyrimo duomenys rodo, jog sunkiai sergantiems pacientams vėliau pradėtas parenterinis maitinimas susijęs su mažesne komplikacijų rizika ir trumpesniu gydymu ligoninėje.

Negalima palikti badauti

Tačiau Respublikinės Klaipėdos ligoninės anesteziologui-reanimatologui Egidijui Guogiui tokios išvados kelia nuostabą. „Juk žmogaus maitinimas nenatūraliu būdu – įvedant maistines medžiagas tiesiai į kraują ar kateteriais į žarnyną - taikomas tik kraštutiniais atvejais, nesant kitos išeities. O kuo ilgiau žmogus badauja, tuo jis silpnesnės būklės, ir iš ko jis gali sveikti? Kuo anksčiau pradėsi jį maitinti, tuo greičiau jis pasveiks“, - tvirtino anesteziologas.

Tačiau infekcinių ligų riziką E. Guogis pripažino, bet paaiškino, kad esant maistinių medžiagų, ir bakterijos „turi ką valgyti“. „O jei žmogus miršta iš bado, tad ir bakterijos miršta. Bet ir vėl keliu klausimą, kas greičiau pasveiks – ar žmogus, badavęs penkias dienas, ar septynias? Be to, turime nepamiršti, kad parenterinis maitinimas skiriamas jau dideliam ligoniui, kuris turi ar kvėpavimo sistemos ligą, todėl ir esame priversti jį maitinti dirbtiniu būdu, nes kitaip jis mirs, arba turi žarnyno ar stemplės patologiją, ar yra komos būsenos“, - aiškino anesteziologas.

Gydytojas pripažįsta, kad jokiu būdu negalima dirbtinio maitinimo laikyti vertingesniu už natūralų. „Juk į žmogaus organizmą įleidžiama lipoidinė rūgštis, aminorūgštys, vitaminų kompleksai, mineralai. Toks maistas yra nuodai, ir jei dozė bus per didelė, žmogus mirs, bet jei bus skiriamos terapinės dozės, būtent tai palaikys jo gyvybę“, - kalbėjo E. Guogis.

vlmedicina.lt

 Šaltinis:

Casaer MP Mesotten D, Hermans G et al. Early versus late parenteral nutrition in critically ill patients.  NEJM 2011; 365: 506-17