Alkoholio vartojimo mitai: kada gresia didžiausias pavojus

Viena dažniausių dilemų, kylančių padauginus alkoholio, kada galima sėsti prie automobilio vairo, kad neįkliūtume policijai. Pasak specialistų, ši tema apipinta daugybe nepagrįstų mitų.

Reklama

Norint atsikratyti lengvo girtumo, gali neužtekti nakties

Pasak Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės Toksikologijos centro vadovo Roberto Badaro, alkoholis veikia visus mūsų vidaus organus, tačiau labai dažnai aptarinėjamas jo poveikis centrinei nervų sistemai.

„Alkoholis – nervų sistemą slopinanti medžiaga, ypač susijusi su kontrolės ir atsakomybės mechanizmo slopinimu. Pats sau žmogus atrodo viską galintis, gerai besijaučiantis, bet iš tiesų, išgėrus alkoholio, jo protinės galios dėl visos virtinės organizme vykstančių cheminių reakcijų keičiasi, sulėtėja reakcija, sprendimų priėmimo greitis. Taigi žmogus nevertina savęs adekvačiai. Jis paprastai save jaučia ne objektyviai, o subjektyviai, todėl ne visada vidinis pojūtis atitinka realybę.

Kodėl vieni žmonės apsvaigsta greitai, o kitiems reikia daugiau alkoholio? Tai susiję su skirtingomis fermentinėmis sistemomis, kurios dalyvauja skaidant alkoholį. Žmonėms, kurie įpratę prie alkoholio, įsijungia dar ir vadinamieji rezervai, padedantys skaidyti perteklinį alkoholio kiekį. Tai galima palyginti su greitaisiais kreditais – tąkart būna geriau, bet už tai tenka mokėti didžiulę kainą. Iš tiesų alkoholio skaidymo greičiai skirtingų žmonių organizme labai smarkiai varijuoja. Vien dėl genetinių skirtumų jie gali skirtis net iki septynių kartų“, - aiškino medikas.

Pasak jo, žmonės apie alkoholio poveikį ir apgirtimo lygį turi susikūrę daug mitų. „Galima pajuokauti, kad neretai įsivaizduojama, jog išgėrus taurę vyno, o po to užgėrus ją alumi, promilės tik sumažėjo. O jei rimtai, nerimą kelia tai, kad žmonės pernelyg pasitiki maisto papildais, kurie esą padeda greičiau suskaidyti alkoholį. Tai visiškas reklaminis triukas – nėra jokių šį teiginį įrodančių studijų. O žmonės, naiviai pasitikėdami, juos perka, kaip viduramžiais žmonės pirkdavo indulgencijas nuo nuodėmės. Esą nusipirkai indulgenciją ir gali vogti, žudyti bei kitaip nusidėti. Tačiau Dievulis iš tiesų to nepateisins. Taip pat dažnai manoma, kad miegas padeda greičiau suskaidyti alkoholį. Alkoholio skaidymo greitis vienodas tiek miegant, tiek būdraujant. Kuo jo išgerta daugiau, tuo ilgiau užtrunka jį suskaidyti. Todėl nors žmogus pamiegojęs jaučiasi geriau, tai nereiškia, kad jis vis dar nėra girtas“, - tikino R. Badaras.

Nustatyta, kad vidutiniškai per valandą suskyla apie 0,1-0,15 promilės. Taigi galima paskaičiuoti: net esant lengvam girtumui – iki 1,5 promilės, organizmui prireiks apie 15 valandų visam išgertam alkoholiui suskaidyti. Žinoma, šie skaičiavimai – orientaciniai ir kiekviename organizme gali labai varijuoti.

Tačiau neginčijamas faktas, pašnekovo teigimu, yra tas, kad skaidymo reakcijų nepagreitina nei miegas, nei reklamuojami maisto papildai, nei vandens gėrimas ar riebaus maisto valgymas, nei kava. Viskas priklauso tik nuo žmogaus kepenų funkcijos ir tam tikrų fermentinių sistemų.

Reikia drausti alkoholį pardavinėti ryte, o ne vakare?

Gydytojas toksikologas Alvydas Repečka įsitikinęs, kad automobilis kartu su apsvaigimu nuo alkoholio ar narkotikų yra pavojingesnis ginklas už Kalašnikovo automatą. Jis primena: pakėlus per šventę taurelę, pigiausia transporto priemonė yra taksi. Bėda ta, kad dažnai net artimasis sociumas leidžia išgėrusiam žmogui sėsti prie vairo.

„Mano manymu, didžiausia mūsų visuomenės problema – netgi ne alkoholis, o didžiulis skaičius „pachmielo“ viruso nešiotojų. „Pachmielas“ ir pagirios yra du skirtingi procesai. Jei žmogus padaugina, apsinuodija ir kitą savaitę sveikatą taiso alkoholiu, tai negalima vadinti pagiriomis, nes jų metu žmogus tiesiog vartoja daug skysčių, bandydamas atstatyti jų sutrikdytą balansą.

„Pachmielo“ viruso nešiotojai – tai žmonės, kurie „taiso“ sveikatą alkoholiu, bet neužsikabina. Antra kategorija – mano pacientai maratonininkai, kurie išbrenda iš daugiadienių tik jau prisidirbę problemų šeimoje, darbe, rizikuodami savo sveikata. Pagaliau trečia kategorija – turintys priklausomybę. Antros ir trečios grupės bendras vardiklis – jie visi jauname amžiuje įjunko gydytis „pachmielu“. Tai yra giluminė visų ateityje kilsiančių problemų priežastis.

Paprastas pavyzdys. Du sėbrai kirvuku užkapoja pensininką, pasiima jo pinigus, nusiperka bidoną samanės, prisigeria ir guli komoje, o šalia – kruvinas kirvukas. Visi subėga, baisisi, Seimas priiminėja įstatymus – kelti alkoholio akcizus, branginti, drausti reklamą, riboti pardavimo laiką.

Tačiau tai neturi jokios naudos – metų metus ES esame blogiausi. Prie bet kurios kasos matome užrašą, kad alkoholis kenkia mūsų sveikatai, šeimai, visuomenei. Atsiprašau, bet mus laiko debilais. Tai tas pats, kaip užrašas, kad jeigu lyja, reikia pasiimti skėtį. O dabar įsivaizduokite užrašą prie kasos: „Pilieti, nedaryk „pachmielo“. Ką tai reiškia? Kad nereikia padauginti, vadinasi, atrasti kitokių atsipalaidavimo formų. Arba: „Alkoholis vartotinas ne dažniau kaip kas antrą dieną“. Ir žmogus susimąstys – kodėl. Vakariečių to klausti jau nereikia. Jiems įprasta iki pietų negerti, o mes užaugome rusiškos kultūros įtakoje. Todėl žmogus, tris dienas šventęs vestuves, man aiškina niekada nedarantis „pachmielo“. Tačiau reikia žinoti: kol dar nesuskaldytas vakarykštis alkoholis, o jau geriamas naujas, tai ir yra „pachmielas“, - svarstė pašnekovas.

A. Repečka skeptiškai vertina draudimą parduoti alkoholį po 22 val. Jo manymu, daug efektyviau būtų juo neprekiauti nuo ryto iki pietų, kad nebūtų galimybės „pachmielui“. Jei žmogus iškentėtų antrą dieną, jau nebūtų nei trečios, nei ketvirtos, nei dešimtos.

„Papasakosiu dar vieną istoriją. Aukštas pareigas užimantis vyras įklimpo į daugiadienes. Šalia stovi tėvas ir sako: „Tas mano sūnus kvailas, silpnavalis“. Atsakau: „Tėvuk, jei duotumėte man dvi minutes, paaiškinčiau, kad jūs pats ir kaltas. Be abejo, jūsų sūnus kvailas, todėl ir tapo generalinio direktoriaus pavaduotoju. Yra visiškas bevalis, todėl ant sienos medaliai sukabinti – savo laiku buvo Lietuvos čempionas. Kiekvienas medalis rodo, kad valios – nulis“. Tuomet tėvas sutiko, kad sūnus iš tiesų valingas, bet visiškai neatsilaiko prieš alkoholį. Klausiu, o kiek pats išgerdavo jaunystėje. Litrą – laisvai, tačiau „pachmielo“ nedarydavo, nes mados tokios tada nebuvo. Tik jau sulaukęs 40-ties įprato po geros šventės kitą dieną išgerti 50-100 g. Sūnus tai ir matė – kad vieną dieną galima gerai pasiausti, o kitą dieną – „pataisyti“ sveikatą. Deja, šie „pachmielo“ viruso nešiotojai papildo arba maratoninkų gretas, jei stipresni, arba alkoholikų. Yra ir tokių, kurie taip ir nepereina į kitą grupę. Kaip kuriam nutiks, niekada nežinai iš anksto. Alkoholio poveikis – labai individualus. Kita vertus, maratoninkai – 90 proc. buvę sportininkai, desantininkai, lakūnai, jūreiviai. Jų medžiagų apykaita intensyvesnė. Jie ir alkoholio gali daugiau išgerti, ir savo veikloje yra stiprūs kaip arkliai, daro ir padaro. Aš savo pacientus kas trečią dieną per televiziją matau“, - pasakojo toksikologas.

Pasak jo, taip pat reikėtų po truputį vėlinti amžių, nuo kurio parduodamas alkoholis – vienais metais nustatyti 19 metų, vėliau 20 ir 21, kadangi šiuo metu kaip tik formuojasi kepenų fermentinė sistema.

Kas vyksta organizme esant skirtingam girtumo laipsniui

Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro specialistų duomenimis, net nedidelė alkoholio dozė lėtina žmogaus reakciją, neigiamai veikia regą ir klausą, trukdo judesių koordinaciją. Žmogaus, suvartojusio vos 5 g gryno alkoholio, gebėjimas orientuotis pablogėja nuo 20 iki 50 proc.

Pasak Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos Sveikatos mokyklos sveikatos edukologės Vidos Dubinskienės, mažos alkoholio dozės slopina smegenų žievės centrus, todėl iš pradžių žmogus paprastai daug kalba, nori judėti. Alkoholis labai keičia žmogaus elgseną, net mažai išgėręs žmogus gali imtis tokių veiksmų, kokių blaivus niekad nedarytų.

0,2 promilės alkoholio koncentracija kraujyje veikia jausmus ir nuotaiką. 0,5 promilės alkoholio žmogų atpalaiduoja, jis apsvaigsta, sumažėja jo vidinė kontrolė. Nuo šios alkoholio dozės žmogus gali prarasti gebėjimą sveikai protauti, taip pat susilpnėja ir jo koordinuoti judėjimo įgūdžiai.

0,8 promilės alkoholio veikia žmogaus raumenų koordinaciją ir reakciją į aplinkos veiksnius. Gali imti virpėti, o vėliau lyg sustingti veidas, rankos ir kojos. 1 promilės alkoholio koncentracija žmogaus kraujyje veikia žmogaus judesius, jie tampa gremėzdiški ir nekoordinuojami, sparčiai silpsta žmogaus gebėjimas racionaliai protauti, įsiminti.

1,5 promilės alkoholio sukelia žmoguje neatsakingą elgesį, euforijos jausmą, žmogui pasidaro sunku stovėti, vaikščioti, kalbėti. 2 promilės alkoholio žmogaus kraujyje smarkiai paveikia judėjimo ir emocijų valdymo centrus: kalba tampa nerišli, žmogus svirduliuoja, netenka pusiausvyros, prasideda haliucinacijos, nuo 4 promilės alkoholio kraujyje dažniausiai žmogus praranda sąmonę, o nuo 4,5 promilės alkoholio sulėtėja, vėliau visiškai sutrinka žmogaus kvėpavimas.

Veikiant alkoholiui, vairuotojas sunkiai skiria spalvas, klaidingai suvokia atstumą iki vieno ar kito objekto, jo regėjimas adaptuojasi beveik dvigubai ilgiau. Ypač pavojinga alkoholinės euforijos būsena, kuri kliudo išgėrusiam vairuotojui priimti skubų sprendimą.

Kiekvienas žmogus į alkoholį reaguoja skirtingai. Priklausomai nuo žmogaus kūno svorio bei medžiagų apykaitos, bokalas alaus (500 ml) gali sukelti nuo 0,41 iki 1,5 promilės girtumo laipsnį, taurė vyno (200 ml) nuo 1,51 iki 2,5 promilės, taurė degtinės (100 ml) – daugiau kaip 2,51 promilės girtumą.

Žmogaus kraujyje alkoholis išlieka palyginti ilgai – vyrų organizme per valandą sudega 0,1 g/1 kg kūno svorio, moterų – 0,085 g/1 kg kūno svorio absoliutaus alkoholio. Per tris valandas perdirbama dozė, lygi 2 stiklinėms alaus, stiklinei sauso vyno arba 50 g degtinės. Asmenims, kurių medžiagų apykaita normali, po pokylio ar kitokio išgėrimo nerekomenduojama sėstis už vairo bent 15 valandų. Po išgertuvių smegenų veikla normalizuojasi tik per 18-20 dienų, vadinasi, galutinai alkoholis pasišalina tik per tokį laikotarpį. Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro specialistai perspėja, kad nuolatos ir ilgesnį laiką vartojamas alkoholis labiausiai pažeidžia žmogaus nervų sistemą, nes kiekvienos išgertuvės negrįžtamai pražudo dešimtis tūkstančių smegenų ląstelių.