Algimantas Čekuolis metų neskaičiuoja
Birželio 18-21 dienomis vaistinių tinklas „Camelia“ Vilniuje (prie Baltojo tilto), Klaipėdoje (Atgimimo aikštėje), Kaune (prie Kauno pilies) ir Panevėžyje (Laisvės aikštėje) kviečia į renginius „Aktyvus senjoras“, kurių metu paskaitas skaito ir patarimais apie sveikatą dalinasi ir žurnalistas bei rašytojas Algimantas Čekuolis. Pakalbinome, kaip jis pats rūpinasi savo sveikata, kur ieško patarimų.
Esate vienas iš aktyvesnių viešai matomų ir atpažįstamų senjorų – kur tos energijos paslaptis?
Kiekvieną dieną planuoju ateitį, savo būsimus žingsnius bent porai metų į priekį. Taip nelieka vietos mirčiai ir mintims apie ją, o visada pilna reikalų. Daug kam sunku patikėti, tarsi tai negalioja mūsų kūnui, širdžiai, tačiau psichologija labai svarbus dalykas ir savęs nuteikimas kuria stebuklus. Ir atvirkščiai, tie, kurie jau sulaukę 60-70 metų nebeturi planų, patys sau kiša koją.
Kalbant apie paprastas sveikatos tausojimo priemones, visada darau nors ir trumpą rytinę mankštą, kiekvieną dieną prausiuosi po šaltu ar kontrastiniu dušu. Stengiuosi mažiau valgyti – skaičiuojama, kad kiekvienas iš mūsų valgome iki 5-6 kartų daugiau maisto nei iš tiesų reikalinga mūsų kūnui.
Ar sveikatai skiriate daug dėmesio? Ar tausoti sveikatą įmanoma išmokti?
Dabar, kai jau perkopiau 80-imties metų ribą, sveikatai iš tiesų skiriu nemažai dėmesio. Pavyzdžiui, kiekvieną dieną bent valandą vaikštau, tai stiprina raumenis. Rūpinimasis sveikata tikrai nėra įgimtas – galiu prisiminti ir palyginti save su savo tėvais, jaunesniais broliais. Reikia domėtis, saugoti ir rūpintis savo sveikata, skaityti vertingą literatūrą.
Kokių sveikatos patarimų dažniausiai ieškote pats?
Dažniausiai ir daugiausiai bandau įsiklausyti į savo organizmą. Pavyzdžiui, labai dažnai bandau pasiklausyti savo skrandžio – ko iš tiesų noriu, kas mano daro patenkintu? Dabar, vasarą, net ir nepilna šaltibarščių lėkštė su sočiu kefyru dažnai būna pakankamas valgis. Suvalgau, o skrandis jau dėkoja, kalba, kad jau užteks.
Žinoma, daug skaitau knygų, taip pat ir internete. Galima rasti daug vertingų patarimų, tačiau rinktis reikia atsargiai, įvertinti mūsų klimatą, įpročius. Pavyzdžiui, esu radęs vertingų ajurvedos sveikatos patarimų, tačiau visada įvertinu, jog tai rašė žmonės šalyje, kur visada daug saulės, didelis vegetariškų valgių pasirinkimas. Skaitau užsienio kalbomis – lenkų, anglų kalbomis. Dažnai vartau „The New York Times“ skiltį „Well“, kuri kaip tik ir skirta panašiems klausimams.
Kaip jau minėjau, svarbiausia yra įsiklausyti į savo kūną. Ir jeigu mėgstu mėsą, tai ją ir valgau. Tačiau be priedų, ne kiekvieną ir ne kiaurą dieną.
Ar sutiktumėte, jog Lietuvoje senjorai dažniau liūdi nei džiaugiasi? Jeigu būtų įmanoma pamatuoti, ar būtų gyvenimo tarpsnių, kai gyvenote smagiau nei dabar?
Turiu pripažinti, kad tą šiek tiek lemia dominuojantis melancholiškas lietuvių charakteris. Daroma lyginimo klaida. Mes, senjorai, dažnai lyginame savo kasdienybę su įsivaizduojama siekiamybe, kurios norėtumėme. Tarsi tą vaizdinį mums būtų kažkas žadėjęs.
Tuo metu tikrovėje negalime lyginti pagarbaus amžiaus ir jaunystės, kai ir bangos buvo didesnės, ir maistas skanesnis. Verčiau kritiškai prisiminti, kiek laiko praleisdavome eilėse prie paprasčiausio mėsos gabalo, paprastų kojinių poros ar kailinukų vaikams. Ir tada eilinė 2013-ųjų birželio diena tampa žymiai šviesesnė.
Dėkoju už pokalbį.
vlmedicina.lt
Susiję straipsniai
