Šeštadienis, 2026.06.06
Reklama

Alergija šalčiui – mįslė medikams

2012-02-04 15:03:50

Ši liga bet kuriuo metu gali užklupti kiekvieną iš mūsų. Nuo jos nėra apsaugoti netgi tie, kurie nė karto gyvenime nesiskundė jokia alergine reakcija. Užtenka vieną kartą gerokai pašalti lauke, ir dilgėlinę primenantis išbėrimas kartosis tol, kol bus nustatyta tikroji alergijos priežastis.

Nuo paraudimo iki dusulio

Alergija šalčiui dažniausiai pasireiškia žiemą, kai lauke šalta, vėjuota ir drėgna. Vos iškišus nosį į lauką, alergiškiems žmonėms parausta ir patinsta oda, ją išberia raudonomis niežtinčiomis pūkšlėmis. „Dilgėlinių bėrimų gali atsirasti ant viso kūno, tačiau dažniausiai išberia atviras kūno vietas, kurias tiesiogiai veikia šaltis – rankas, veidą, kaklą. Sunkesniais ligos atvejais gali ištinti liežuvis, gerklos, kvėpavimo takai, kilti dusulio priepuolis, nukristi kraujospūdis ar ištikti anafilaksinis šokas – žmogus gali netgi numirti“, – perspėjo Lietuvos mokslų akademijos (LMA) Alergologijos komisijos pirmininkė, Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto profesorė, habil. dr. Rūta Dubakienė.

Pasak jos, yra nemažai alergijos šalčiui kamuojamų ligonių, tačiau dažnai liga yra klaidingai suvokiama. Pavyzdžiui, žmogus ją įtaria, jeigu įkvėpęs šalto oro pradeda kosėti, čiaudėti arba jo rankos nuo šalto vandens pamėlsta, ištinsta. Klysta ir tie, kurie mano, kad tai yra tik sezoninė liga. Net maudynės šaltame vandenyje, ant odos nukritęs lietaus lašas ar iš didžiulių atvirų šaldytuvų prekybos centruose dvelkiantis šaltis taip pat gali sukelti alerginę reakciją. Išgėrus šalto gėrimo, gali prasidėti pilvo skausmai, viduriavimas. „Alergija šalčiui yra įgyjama, ji gali pasireikšti kiekvienam iš mūsų bet kuriuo gyvenimo tarpsniu. Kartais manoma, kad ši liga įgimta ar prasideda vaikystėje ir vėliau kartojasi. Deja, net niekuo nesiskundusiam žmogui gali nutikti: kartą įšokęs į šaltą jūrą, tu iš jos gali išlįsti raudonas kaip vėžys nuo išbėrimo“, – pasakojo medikė.

Simptominis gydymas neveiksmingas

Alergologė R.Dubakienė pabrėžė, kad šaltis, kaip ir saulė, nėra tikras alergenas. Tai yra pseudoalergija, sukelianti alerginių ligų simptomus. Nors šaltis veikia tik atviras kūno vietas, šios alergijos priežasties pirmiausia reikėtų ieškoti ne aplinkoje, o žmogaus organizme. „Įvairūs lėtiniai susirgimai, pavyzdžiui, gastritas, tonzilitas, nesveikas dantis, moterims – dažniau skydliaukės, ginekologinės ligos, tulžies pūslės akmenligė, vyrams – urologiniai, inkstų uždegimai, gali išprovokuoti alergiją šalčiui. O mūsų klimato sąlygos jai pasireikšti itin palankios“, – aiškino medikė. Alerginės reakcijos taip pat gali pasireikšti sergant kai kuriomis kraujo ligomis, lėtinėmis infekcijomis, užsikrėtus parazitinėmis žarnyno kirmėlėmis, po bičių ar vapsvų įgėlimo.

Anot alergologės, kol nebus rasta tikroji ligos priežastis, teks malšinti tik simptomus. Priešalerginiais vaistais slopinamas histamino išsiskyrimas, tačiau pati problema niekur nedingsta. Tik suradus organizmo viduje slypinčią priežastį, alergiją šalčiui galima išgydyti.

Parodo ledo mėginys

R.Dubakienės teigimu, šios ligos problema yra ta, kad alergines reakcijas patyrę žmonės paprastai nežino, kur kreiptis, o šeimos gydytojai ligą ne visada atpažįsta. „Medikai į ligonius dažniausiai žvelgia paviršutiniškai ir vengia gilintis, nors vizualiai alergija šalčiui nėra sunkiai atpažįstama. Jeigu kyla nors menkiausias įtarimas, kad kamuoja alergija šalčiui, būtina alergologo konsultacija“, – pabrėžė pašnekovė.

Ligą diagnozuoti padeda alerginis šalčio mėginys. Pakanka uždėti ledo kubelį ant vidinio dilbio paviršiaus ir palaikyti tris minutes. Jeigu reakcija teigiama, toje vietoje iškyla kvadrato formos pūkšlė. Šį iš pažiūros paprastą testą gali atlikti tik gydytojas – jis tiksliai nustatys diagnozę ir, jei būtina, skirs vaistų bei nurodys ištirti visą organizmą, kad būtų surasta tikroji alergijos priežastis.

Kaip išvengti alerginės reakcijos

  • Negerkite šaltų gėrimų, nevalgykite ledų ar kito šalto maisto.
  • Prauskitės tik šiltu vandeniu.
  • Prieš eidami į lauką, veidą ir rankas patepkite riebi kremu ar tepalu.
  • Mūvėkite dvigubas pirštines, pašiltintus batus, apsirenkite šiltai.

Daiva Šalc

valstietis.lt

Įvertinkite straipsni:
Jūs dar nebalsavote
Kategorijos: Įvairios naujienos
skaityti komentarus (0)
Rašyti komentarą
Pasidalinti su draugais
NAUJAUSI STRAIPSNIAI
Užkrečiamosios ligos smėlio dėžėje
Vasarą vaikai daugiau laiko praleidžia lauke, o žaidimai smėlio dėžėse tampa viena mėgstamiausių mažųjų veiklų. Smėlio d...
Nuo paspirtukų – tiesiai į operacinę
Atšilus orams Respublikinės Šiaulių ligoninės (RŠL) Vaikų chirurgijos, ortopedijos ir traumatologijos centro medikai fik...
Kam skiriama prioritetinė stacionarinė reabilitacija
Dažnai girdime, kad viena ar kita sveikatos priežiūros paslauga yra prioritetinė. Tačiau ką iš tiesų reiškia toks status...
Kiek kilogramų sveria darbuotojo sveikata? Kada pasakyti „Ne“
Į teisininkę kreipėsi skaitytojas. Kurjeris. Klausimas labai žemiškas, bet aktualus ne tik kurjeriams. Jis svarbus sandė...
Neatsargus šuolis gali pakeisti gyvenimą
Vanduo daugeliui asocijuojasi su poilsiu ir vasara. Tačiau Klaipėdos universiteto ligoninės (KUL) medikams kiekvienas ma...
Populiarios žymos
Ligos ir sveikata Man rūpiŠirdis ir kraujotakaPlaučiai ir kvėpavimas Virškinimo sistemaEndokrininė sistemaSmegenys, nervų sistemaŠlapimo organai ir inkstaiStuburas, kaulai, sąnariaiRaumenys ir sausgyslėsLytiniai organaiOda, plaukai ir nagaiLimfmazgiai, kraujas ir imunitetas KrūtysAkysAusys, nosis ir gerklėBurna ir dantysPsichikos ligos
 
Simptomai ir ligosAlergijaVėžys ir kraujo ligos Peršalimas ir gripasTemperatūraKūno tirpimasSkauda šonąSvorio kontrolė, valgymo sutrikimaiPriklausomybėMiego sutrikimaiNuovargis ir silpnumasInfekcinės ligos
 
PsichologijaSveika vaikystėŽvilgsnis į praeitįSveika senatvė
Sveikata be vaistų Gydymas augalaisAlternatyvios terapijosSveika mitybaSveikas ir gražus kūnasVegetarų virtuvėJogaSveika dvasiaSėkmės istorijos
Renginiai
Konsultuoja specialistas
Sveikatos apsauga
Nuomonė
ReklamaApie musLigų klasifikatoriusKontaktaiPrivatumo Politika
2015-20 © UAB „Vlmedicina“. Visos teises saugomos | sprendimas webmod: Svetainių kūrimas
Į viršų