70-mečių studijos - užimtumo terapija, pamiršti negalavimai ir bendravimo laimė
Kartą per savaitę į Klaipėdos universiteto Mokslo ir technologijų parko konferencijų salę suguža dešimtys studentų. Žvalių, su šypsenomis, elegantiškai pasitempusių. Pačių geriausių studentų, kaip sako jų kuratorė dr. Natalja Istomina. Mat paskaitos metu salėje girdėti tik lektoriaus balsas. Čia vyksta Trečiojo amžiaus universiteto Sveikatos mokslų fakulteto paskaitos.
Žiniomis dalijasi su kitais
Vieną antradienį čia apsilankius nebuvo įmanoma nesižavėti pasitempusiomis pensinio amžiaus senutėmis ar elegantiškais senoliais, pro kurių veidus, rodės, skverbėsi jaunystė. Jaunystės žinių troškimas. Nors, kaip vėliau pasakojo N. Istomina, vyresnio amžiaus studentai čia ateina mokytis labiau vedami bendravimo poreikio. Žinių įgyti čia siekia jaunesni, trisdešimtmečiai.
Vis dėlto, kaip ir kiekvienoje taisyklėje, taip ir čia yra išimčių. Štai Stasys Ereminas ir Stanislovas Šakalys, abu turintys inžinieriaus išsilavinimą, godžiai semiasi sveikatos žinių, jas taiko savo gyvenime ir negaili patarimų kitiems. S. Ereminas straipsnio autorę maloniai nustebino, kai į elektroninį paštą net atsiuntė patikslintus savo teiginius apie taisyklingą mitybą. Mat studentus teko kalbinti prieš pat paskaitą, kai jau reikėjo skubėti į salę. „Moterims, kurių liemens apimtis viršija 88 cm , o vyrams - 95 cm, būtina susirūpinti savo sveikata, nes bėgant laikui iškils dar daugiau problemų, - rašo vyriškis. – Norint sulieknėti būtina valgyti. Svarbu suprasti valgio principus, kurie pagristi moksliškai: valgyti penkis sykius per dieną kas 2,5 - 3 val., maisto kiekis: 250 - 300 g, geriausia - kokybiškų daržovių su bet kuo, ko širdis nori. Maistą verta derinti. Vanduo svarbiau už valgį, geriausia gerti 20 min. iki valgio. Per dieną išgerti iki dviejų litrų“.
O baigdamas elektroninį laiškelį S. Ereminas paminėjo ir aktyvią mankštą. O tokių naudingų patarimų studentas, be abejo, įgijo paskaitose.
Vyras sakė visą gyvenimą besimokantis. „Be techninių mokslų, labai domiuosi medicina ir teise, be ko sudėtinga gyventi“, - sakė Trečiojo amžiaus universiteto studentas.
Atvažiuoja iš Mažeikių
Pašnekinau dar dvi drauges, Ireną Jankauskienę ir Genovaitę Janušienę, į paskaitas atvažiuojančias net iš Mažeikių. Moterys sakė čia įgyjančios reikalingų žinių, nors viena iš jų - buvusi farmacininkė, studijomis paįvairinančios savo laisvalaikį. Tiesa, ne visi aplinkiniai supranta jų atkaklumą. Pasigirsta ir tokių klausimų, ar nežinančios, kur pinigus dėti. Nors iš tiesų studijos universitete nekainuoja, bet porą kartą per mėnesį keliaujant į Klaipėdą išlaidų susidaro.
Mažeikiškės namuose būna tik pusę dešimtos vakaro – po paskaitų bebūna tik toks vėlyvas autobusas. Energijos ir ryžto mokslams netrūksta, nors mažeikiškėms jau per septyniasdešimt metų, turinčios ir rūpesčių su sveikata.
Laukia profesoriaus A. Kirkučio
O štai klaipėdietė Stepanija Pelanienė, netrukus skaičiuosianti 73-ejus metus, studijuoti troško jau pernai. „Bet kursas jau buvo surinktas, neliko vietų“, - apmaudavo moteris. Vis dėlto savo siekį įgyvendino šiemet ir nepraleidžia nė vienos paskaitos. Tik kartą neatvyko dėl suprastėjusios sveikatos. Moteriai visos paskaitos įdomios, bet štai vis nesulaukianti profesoriaus Algimanto Kirkučio. „Jis įrašytas mūsų programoje, labai laukiu jo paskaitos“, - atviravo studentė.
Užimtumo terapija
„Puiki užimtumo terapija“, - studijų naudą vyresniame amžiuje vertina N. Istomina. Moteris džiaugėsi, kad dėstytojai net ir iš kitų miestų noriai atsiliepia ir skaito paskaitas visiškai už dyką, aukodami savo laiką ir net patirdami kelionės išlaidų. „Vis dėlto turime planų ateityje prašyti paramos iš Klaipėdos savivaldybės“, - sakė portalo pašnekovė.
Paskaitos skaitomos kiekvieną savaitę, vieną – pirmakursiams, kitą – antrakursiams. Iš viso Trečiojo amžiaus universitete šiuo metu mokosi beveik tūkstantis studentų. Studijų programa trunka dvejus metus, jai pasibaigus kiekvienam įteikiamas universiteto baigimo pažymėjimas. N. Istomina pabrėžė, kad studijos – visiškai nemokamos. Studentų amžius – neribojamas nė į vieną pusę.
Pratęsia kūrybingumą
Gydytojas psichiatras-psichoterapeutas Saulius Liutkus, paprašytas specialisto akimis pažvelgti į studijas brandžiame amžiuje, jas pavadino žmogaus kūrybingumo tąsa ir plėtra. „Galvoju, kad jos padeda įtvirtinti savivertę, praplečia žmogaus adaptacijos galimybę, o jei tai sėkmingai pritaikoma, padeda kūrybiniam funkcionavimui, kas turi itin didelę reikšmę psichinei sveikatai“, - mintimis dalijosi psichoterapeutas.
Pašnekovo pastebėjimu, užsiėmęs žmogus – studijomis, mokslu ar kita įdomia veikla – turi mažiau laiko gilintis į kūno pojūčius, tad pasitraukia somatiniai simptomai. Mat pastarieji dažniausiai yra neurozinio pagrindo ir sukelia neapibrėžto atspalvio nemalonius pojūčius organizme: kažkur kažką duria, skauda, perbėga tartum skruzdėlytės ir pan.
Atsiveria gyvenimo panorama
O ar septyniasdešimtmečio mokymasis padeda išsaugoti atmintį? „Kaip ir raumenys netreniruojami atrofuojasi, taip ir neišnaudojamos smegenų galimybės silpsta, - sakė S. Liutkus. – Tačiau šiuo atveju kalbu apie sveikus žmones, o ne apie jau turinčius atminties sutrikimų“.
Ar psichoterapeutas gatvėje, parduotuvėje atpažįsta vienišą senolį nuo turinčio įdomios veiklos, kad ir, tarkim, studijuojančio? Pašnekovas šypteli: „Nereikia būti specialistu, kad pamatytum žmogų, kuris yra prigesęs, bedžiaugsmis, sulinkęs, vengiantis akių kontakto. Turintys vienišumo sindromą žmonės skiriasi nuo veiklių. Pastarųjų plečiasi komunikacija, prieš jų akis atsiveria erdvesnė gyvenimo panorama, atsiranda gyvybė. Taip tęsiasi bei plečiasi jų kūrybingumas“.
Ligita Sinušienė
Susiję straipsniai
