Ketvirtadienis, 2024.04.25
Reklama

5 vaistiniai augalai, kurie labiausiai tinka lietuviams(2)

Eglė Čepavičienė | 2016-06-07 10:26:30

Išbraidyti vasaros pievas ir prisirinkti vaistažolių – vienas svarbiausių ir labai prasmingas vasaros darbas. Konsultuoja medicinos m. daktaras doc. vaistininkas Juozas Vasiliauskas

Tiesa, kad vaistiniai augalai turėtų daugiau gydomųjų galių, juos reikia rinkti saulėtose pakalnėse, nes nuo kalvelių lietus išplauna mineralines medžiagas ir jos nuteka pakalnėn. Pavasarį užliejamose pievose augantys augalai taip pat sukaupia daugiau mineralinių medžiagų.

Medetkos. Jolitos Čiukšytės nuotr.

Medetka: kai skauda gerklę

Tai viena populiariausių gėlių močiučių darželiuose, jos ryškų oranžinį žiedą pažinsite iš karto. Ką su juo daryti? Medetkos žiedus reikia pradėti rinkti vos pradėjus augalams žydėti (žydi nuo birželio iki spalio), rinkti kas 3–5 dienas.

Džiovinkite paskleidę žiedus plonu sluoksniu pavėsyje arba specialioje džiovykloje esant 40–45 laipsnių temperatūrai. Svarbu, kad gerai išdžiūtų žiedo viduriukas, vadinamasis žiedynsostis.

Nuovirai tinka skalauti gerklę sergant angina, faringitu, stomatitu. Arbatėle gydomos virškinamojo trakto ligos, šlapimo pūslės uždegimas.

Medetkų arbatą rekomenduojama gerti vos prasidėjus slogai, nuoviru praplauti nosį. Pavilgais išoriškai gydomos sunkiai gyjančios žaizdos, nudegimai, išbėrimai, sumušimai. Tinka inhaliacijoms sergant kvėpavimo takų ligomis.

Čiobrelis: nuo kosulio

Čiobreliai mėgsta smėlingas vietas, auga pušynuose, šlaituose, sausose pievose, smėlio karjeruose. Žydi birželio–rugpjūčio mėnesiais. Čiobrelius reikia pradėti rinkti, kai jie visi sužydi. Žirklėmis reikia nukirpti nesumedėjusią viršutinę augalo dalį. Džiovinti paskleidus plonu sluoksniu pavėsyje ar specialioje džiovykloje esant 30–35 laipsnių temperatūrai.

Svarbiausia čiobrelių veiklioji medžiaga – tai eterinis aliejus, kuris turi antiseptinį, dezinfekuojamąjį ir raminamąjį poveikį. Biologiškai aktyvios čiobrelio medžiagos skatina bronchų liaukų sekreciją, skystina skreplius, padeda jiems „atsiklijuoti" nuo bronchų gleivinės paviršiaus, tampa lengviau atsikosėti. Puikiai tinka ūmiam ir lėtiniam kosuliui gydyti. Stiprina organizmą. Padeda virškinti, todėl tinka ir „sustreikavus" vaiko skrandukui.

Liepžiedžiai. © VLMEDICINA.LT (G. Privedienės) nuotr.

Liepžiedžiai: karščiavimui mažinti

Šviesiai geltonais žiedais liepos medis pražysta birželio–liepos mėnesiais ir labai skaniai kvepia. Vaistams renkami liepų žiedai, kai dauguma jų jau yra išsiskleidę, dažniausiai birželio antroje pusėje ar liepos pradžioje. Sodo žirklėmis nukerpamos liepų šakos (negalima nukarpyti daugiau kaip trečdalio vieno medžio žydinčių šakų), jos nešamos į pavėsį ir rankomis nuskinami žiedai.

Džiovinti tinka ir išsiskleidę, ir beišsivystantys žiedai (butonai), ir nesunokę vaisiai – riešutėliai. Džiovinama greitai pavėsyje gerai vėdinamoje patalpoje ar džiovykloje esant ne aukštesnei kaip 35 laipsnių temperatūrai. Negalima perdžiovinti.

Liepos žiedų preparatai ramina, skatina šlapintis, prakaituoti, mažina karščiavimą, padeda atsikosėti, saugo nuo bakterijų ir uždegimų. Arbatėlių rekomenduojama gerti sergant viršutinių kvėpavimo takų ligomis, bronchitu, gripu, nuovirais skalaujama burnytė, jei vargina gleivinės uždegimas, angina, stomatitas.

Ramunėlė: apetitui žadinti

Vaistinės ramunėlės kraštiniai žiedai balti, viduriniai – geltoni, kvepia maloniai. Ji žydi nuo gegužės iki rugpjūčio. Žiedynus reikėtų skinti be žiedynkočio rankomis – ir po vieną. Surinktus žiedus reikia saugoti, kad nesukaistų, ir paskleisti džiovinti per dvi tris valandas, kai buvo surinkti. Džiovinama paskleidus plonu sluoksniu pavėsyje lauke, gerai vėdinamoje patalpoje arba specialioje džiovykloje esant 30–35 laipsnių temperatūrai. Gerai išdžiovinti žiedai būna žalsvai geltoni, kvepia, kartoko skonio.

Vaistinių ramunėlių preparatai gerina apetitą, padeda virškinti, mažina vidurių pūtimą, gydo viduriavimą, skatina prakaituoti, slopina uždegimą, turi antiseptinį poveikį. Esant burnos gleivinės ar dantenų uždegimui, nuoviru skalaujama burna, išoriškai gydomi odos bėrimai, saulės nudeginta oda. Tinka ir inhaliacijoms, gydomosioms vonioms ruošti. Arbatėles galima gerti prieš miegą, nes jos ramina.

Dilgėlė. © VLMEDICINA.LT (A. Kubaičio) nuotr.

Dilgėlė: mažakraujystės profilaktikai

Mažai kas mėgsta šią įkyrią piktžolę, kuri sukelia skausmą. O be reikalo. Jos lapuose – pusė vaistinės: ir mineralinės medžiagos (kalis, natris, magnis, geležis), ir organinės rūgštys, vitaminai (C, K, B grupės) ir t. t. Stiebuose gausu vitamino C (keliskart daugiau nei citrinose), mineralinių medžiagų, raugų.

Pirmąkart dilgėlių reikėtų prisipjauti apie birželio vidurį, kol augalas dar nepradėjęs žydėti, bet lapai jau išaugę. Pasirūpinkite pirštinėmis, kad nenudilgintų rankų!

Dilgėlių stiebus džiovinkite plonu sluoksniu gerai vėdinamose patalpose, saugokite nuo tiesioginių saulės spindulių, nes suyra vitaminai. Išdžiūvę labai atskiriami nuo stiebų, pajuodavę išmetami.

Dilgėlių arbata aktyvina, gerina medžiagų apykaitą, didina organizmo atsparumą ir gebėjimą įveikti ligas. Ir nors skatina šlapintis, tačiau ne išplauna kalį iš organizmo, o kaip tik jo papildo.

Ar prieš geriant vaistažolių arbatėlę būtina pasitarti su gydytoju? Nebūtina, bet kad būtų ramiau, galima.

Ar galima, užuot gėrus įprastą arbatą, gerti vaistažolių arbatėlių kasdien, net jei nėra ligos požymių? Nestiprių vaistažolių ir vaistažolių mišinių arbatėlių galima gerti, tiesa, nereikia piktnaudžiauti. Vaikučiui per dieną užtenka 1–2 puodelių.

Koks vaistažolių galiojimo terminas? Vaistažoles svarbu laikyti sausoje, gerai vėdinamoje vietoje, kad neįsimestų pelėsis, kuris yra didelis nuodas. Blogai, jei jos laikomos uždaruose stikliniuose ar metaliniuose induose, rekomenduojama supilti į lininius maišelius ir laikyti pavėsyje sausoje ir gerai vėdinamoje patalpoje. Virtuvė joms – netinkama vieta.

Įvertinkite straipsni:
Jūs dar nebalsavote
skaityti komentarus (2)
Rašyti komentarą
Pasidalinti su draugais

Susiję straipsniai

NAUJAUSI STRAIPSNIAI
Anksti nustatytas imunodeficitas – išgelbėtos gyvybės
Naujagimiams atliekamas imunodeficito tyrimas galėtų vieniems vaikams išgelbėti gyvybę, kitiems – anksti skirti gy...
Smegenų insulto gydymas: intervencinė radiologija – auksinis gydymo standartas
Intervencinės radiologijos specialistai atlieka gyvybiškai svarbų, gyvybę gelbstintį gydymą, kuris yra mažiau invazyvus...
Šuns asistento mokymas kainuoja per 25 tūkst. eurų, bet toks šuo padeda ir fiziškai, ir emociškai
Geriausiu žmogaus draugu vadinami šunys ne tik tampa lygiaverčiais šeimos nariais, bet ir gali padėti žmonėms su negalia...
Dr. T. Sveikata: "Pacientas nėra automobilis, kuriam galiu užsakyti detalę ir žinoti, kad ji tikrai tiks"
„Kiekvienai endoprotezavimo operacijai ruošiamės iš anksto, apgalvojame jos strategiją, dirbame su keliomis kompiu...
Ligonių kasos apmokės dvi modernias priemones sudėtingoms širdies procedūroms
Nuo liepos 1-osios ligonių kasos stacionarines tretines suaugusiųjų intervencinės kardiologijos paslaugas teikiančioms g...
Populiarios žymos
Ligos ir sveikata Man rūpiŠirdis ir kraujotakaPlaučiai ir kvėpavimas Virškinimo sistemaEndokrininė sistemaSmegenys, nervų sistemaŠlapimo organai ir inkstaiStuburas, kaulai, sąnariaiRaumenys ir sausgyslėsLytiniai organaiOda, plaukai ir nagaiLimfmazgiai, kraujas ir imunitetas KrūtysAkysAusys, nosis ir gerklėBurna ir dantysPsichikos ligos
 
Simptomai ir ligosAlergijaVėžys ir kraujo ligos Peršalimas ir gripasTemperatūraKūno tirpimasSkauda šonąSvorio kontrolė, valgymo sutrikimaiPriklausomybėMiego sutrikimaiNuovargis ir silpnumasInfekcinės ligos
 
PsichologijaSveika vaikystėŽvilgsnis į praeitįSveika senatvė
Sveikata be vaistų Gydymas augalaisAlternatyvios terapijosSveika mitybaSveikas ir gražus kūnasVegetarų virtuvėJogaSveika dvasiaSėkmės istorijos
Renginiai
Konsultuoja specialistas
Sveikatos apsauga
Nuomonė
ReklamaApie musLigų klasifikatoriusKontaktaiPrivatumo Politika
2015-20 © UAB “Vlmedicina”. Visos teises saugomos | sprendimas webmod: Svetainių kūrimas
Į viršų