23 milijonų afera – atviras laiškas valdžiai dėl valstybinio tyrimo būtinybės(15)

Lietuvos Respublikos Prezidentei D. Grybauskaitei

Seimo pirmininkei Irenai Degutienei

Lietuvos Respublikos ministrui pirmininkui Andriui Kubiliui

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministrui Raimondui Šukiui

 2012 m. sausio 13 d.

 ATVIRAS LAIŠKAS

Dėl būtinybės atlikti išsamų Klaipėdos jūrininkų ligoninės valstybinį tyrimą

Daug metų yra kalbama apie korupcinę aplinką ir korupcinius veiksmus Lietuvos sveikatos apsaugos sistemoje, tačiau iki šiol šiame fronte yra pasiekta labai nedaug.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė praėjusių metų balandžio mėnesį, teikdama pasiūlymus dėl vyriausiųjų gydytojų rotacijos, teigė, kad  „dešimtmečiais to paties žmogaus valdomos ligoninės ir poliklinikos tapo savotiškomis karalijomis, kuriose viską lemia asmeniniai interesai ir pažintys. Tokios gydymo įstaigos nesuinteresuotos nei pokyčiais, nei darbuotojų ar pacientų gerove.” Prezidentė mano, kad  dėl ydingos vadovų skyrimo tvarkos sveikatos priežiūros sistemą apėmė sąstingis, tai tapo ir didžiausiu sveikatos reformos stabdžiu.

Daugelyje pasaulio sveikatos apsaugos sistemų pirmuoju progreso postūmiu yra tapę paaiškėję skandalingi faktai apie sistemos ydas, valdymo būdus arba net apie prastai suteikiamas medicinines paslaugas. Vienas žinomiausių dabartinės pasaulio medicinos skandalų, kuris baigėsi Jungtinės Karalystės sveikatos apsaugos reforma, Anglijoje žinomas Bristolio tyrimo pavadinimu.

Praūžusi “Snoro” banko krizė suteikė unikalią galimybę akies krašteliu žvilgtelėti į sveikatos apsaugos sistemos valdymą, ypač į finansinių srautų ir įvairių fondų valdymą.

Prieš išvykdamas į Australiją 2004 metais ir į Jungtinę Karalystę 2005 metais daug metų dirbau Klaipėdos jūrininkų ligoninėje, kurioje drauge su kolegomis įkūrėme modernias kardiologijos paslaugas.

Reklama

Dirbant Klaipėdos jūrininkų ligoninėje teko susipažinti ir savo kailiu patirti visus Prezidentės apibūdintus nacionalinės medicinos ypatumus. Tai tapo mano pagrindine emigracijos priežastimi. Padirbėjęs užsienyje ir įgijęs daug ne tik medicininės, bet ir sveikatos apsaugos vadybinės bei valdymo patirties, supratau, kad Lietuvos sveikatos apsaugai  gyvybiškai būtini radikalūs pokyčiai. Jie gali įvykti tik tada, kai mes atvirai ir viešai įvardijame problemas ir jas sprendžiame.

Deja, viešoje erdvėje sveikatos apsaugos problemų gvildenimas buvo ir iki šiol išlieka labai vangus. Viena iš priežasčių yra ne tik gydytojų ir visuomenės apskritai vangumas bei nenorėjimas ir baimė viešai diskutuoti, bet ir itin aktyvi vyriausiųjų gydytojų veikla šioje srityje. Daugybė ligoninių yra sudariusios reklamos kontraktus su žiniasklaidos priemonėmis ir viena iš tų kontraktų nerašytų sąlygų dažnai būna nebylus susitarimas nespausdinti jokios kritiškos ar neigiamos informacijos apie sveikatos apsaugos įstaigas.

“Vakarų Lietuvos medicinos” portalas 2011 m. gruodžio mėn. paskelbė kelis straipsnius apie tai, kad Klaipėdos jūrininkų ligoninės galimai įsigijo “Snoro” banko vertybinių popierių. Klaipėdos jūrininkų ligoninės vyr. gydytojas Jonas Sąlyga neigia, jog ligoninė yra įsigijusi vertybinių popierių.

Tačiau prieš kelias dienas man buvo atsiųsti dokumentai, kurie ne tik tai patvirtina, bet ir iškelia daugybę klausimų apie valstybinių ir turbūt europinių finansinių lėšų valdymą ne tik Klaipėdos jūrininkų, bet ir visose kitose Lietuvos ligoninėse.

Visus šiuos dokumentus š. m. sausio 11 d. perdaviau Seimo Antikorupcijos komisijos pirmininko pavaduotojai Agnei Bilotaitei. Turimi dokumentai patvirtina tai, kad  Klaipėdos jūrininkų ligoninės vyriausiasis  gydytojas Jonas Sąlyga bei jo pavaduotojas Algirdas Liutkus įsigijo “Snoro” banko vertybinių popierių - indėlio sertifikatų.

Pirmasis sertifikatas įsigytas  2011 m. rugpjūčio 9 dieną pagal vyriausiojo gydytojo pavaduotojo A. Liutkaus pasirašytą sutartį dėl indėlio sertifikato -  2 milijonai litų. Antrasis -  pagal vyriausiojo  gydytojo  J. Sąlygos  2011 spalio 28 d.  pasirašytą sutartį dėl indėlio sertifikato -  3 milijonai litų. Iš viso už 5 milijonus litų.

Sprendžiant iš “Vakarų Lietuvos medicinos” publikacijų, kurių sąrašas ir nuorodos yra šio laiško apačioje, tai buvo vienašališkas Klaipėdos jūrininkų ligoninės  sprendimas, kuriam nebuvo jokio nei steigėjo Sveikatos apsaugos ministerijos, nei Stebėtojų  tarybos pritarimo.

Iš pridėtų dokumentų  taip pat yra akivaizdu, jog tuo metu Klaipėdos jūrininkų ligoninės sąskaitose buvo ne tik 5 milijonai  litų indėlio sertifikato forma, bet ir dar 18 milijonų litų. Iš viso – 23 milijonai litų (lentelė Nr. 1). Informacijos šaltiniai teigia, kad vos tik gavus paklausimą iš ministerijos, KJL nutraukė visas indėlių sutartis ir skubiai išleido pinigus įvairiems tikslams, tarp jų - atsiskaitymams už aparatūrą ir už įrangą, kuri dar nepristatyta į ligoninę. Visos indėlių sutartys buvo sudarytos be steigėjų ir be Stebėtojų tarybos žinios ir nepaskelbus viešųjų  pirkimų konkurso. Jos buvo sudarytos KJL vadovo iniciatyva.

 Lentelė Nr. 1. Klaipėdos jūrininkų ligoninės indėlių suminė lentelė.

 BENDRA INDĖLIŲ SUMA (LITAIS IR EURAIS): 22 mln. 966 tūkst. 189 

Lapkričio 16 dieną Vyriausybė paskelbė uždaranti “Snoro“ banką. Lapkričio 17 dieną SAM viceministrė Janina Kumpienė kreipiasi į Klaipėdos jūrininkų ligoninę, prašydama informacijos apie indėlius ir sąskaitas “Snoro” banke. Taip pat  buvo klausiama, ar įstaiga turi sąskaitų/indėlių kituose bankuose ir kokios yra apimtys.

Prašoma kuo skubiau atsiųsti informaciją. Lapkričio 17 dieną Klaipėdos jūrininkų ligoninės vyriausiasis gydytojas Jonas Sąlyga į Sveikatos apsaugos ministeriją išsiunčia laišką, kuriame atsako į viceministrės paklausimą. Jame nurodoma:

1.              Banke “Snoras” KJL turi einamojoje sąskaitoje iš PSDF  1 mln. 192 tūkst. 993,4 Lt. Kitų lėšų – 336 tūkst. 750,38 Lt. Indėliai (kokie nėra nurodoma) -  1,5 mln. bei nurodoma “mokamos paslaugos” 4,5 mln.  litų.

2.              Banke “Swedbank” yra einamoji sąskaita, kurioje laikomi PSDF pinigai – 47 tūkst. 831,39 Lt ir “kitos lėšos” – 28 tūkst. 203,91 Lt. Teigiama,  kad yra  1 mln. vertės terminuotas indėlis.

3.              Taip pat rašte rašoma, kad yra sąskaitos “SEB” banke ir KJL turi sutartį dėl užmokesčio pervedimų.

Sprendžiant iš vyriausiojo  gydytojo J. Sąlygos pateiktos informacijos, akivaizdžiai  vengiama įvardinti, kokia forma ir kaip yra laikomi pinigai. Keistas yra atsakymas, kad 4,5 mln. yra “mokamos paslaugos” – tai nėra bankinis terminas ar pinigų laikymo forma.

Sukaupti tokias dideles sumas už mokamas paslaugas nėra pajėgi nė viena Lietuvos ligoninė, tuo labiau kai paaiškėja, kad iš viso tuo metu indėliuose buvo laikoma 23 milijonai litų. Todėl kyla klausimas ne tik kodėl buvo nutylėta apie visas tuo metu Klaipėdos Jūrininkų ligoninėje buvusias lėšas, bet taip pat apie tų pinigų kilmę. Kaip galėjo Klaipėdos jūrininkų ligoninėje atsidurti tokia didelė – net 23 milijonus siekianti suma? Kas tai buvo? Europos fondų pinigai? Iš kur ir kokiems projektams finansuoti?

Jei pasitvirtintų informacija, kad pinigai buvo skubiai išleisti, būtų labai svarbu žinoti, kur ir kaip jie buvo išleisti. Ar buvo skelbti viešieji konkursai? O jei tai buvo tyčinis apmokėjimo delsimas, tai įdomu, kokiais  tikslais  buvo delsiama? Palūkanų suma per mėnesį nuo turimos sumos pagal tuo metu buvusias Lietuvos bankų palūkanų normas -  61  tūkst. litų per mėnesį. Kyla klausimas, kaip, kam ir kokiais tikslais buvo panaudojami pinigai, gauti už palūkanas?

Taip pat visuomenei būtų svarbu žinoti, ar visuose nurodytuose bankuose nebuvo asmeninių vyriausiojo gydytojo Jono Sąlygos bei jo pavaduotojo Algirdo Liutkaus sąskaitų, indėlių ar su jais susijusių privačių įstaigų, kurios galėjo gauti naudą  todėl, kad tuose bankuose minėti asmenys galėjo turėti ir privačių interesų.

Labai keistas ir savotiškas pagal turimus dokumentus yra Jono Sąlygos elgesys. Gruodžio 12 dieną “Vakarų Lietuvos medicinos” portalo žurnalistei jis teigia, kad dėl finansų  „visada sprendė ligoninės vadovybė – aš, pavaduotojai, buhalteris“. Tačiau tą pačią dieną jis jau prašo buhalterės Janinos Kidikienės parašyti pasiaiškinimą ir nurodyti, kokios sutartys pasirašytos su “Snoro” banku.   Jis taip pat klausia, kas inicijavo tų sutarčių rengimą ir pateikimą Klaipėdos jūrininkų ligoninės vadovybės pasirašymui. Jis taip pat klausia, kokiais teisės aktais remiantis ir kieno iniciatyva buvo priimtas sprendimas pasirinkti  banką “Snoras”, kurio rezultatas - atsiradę sutartiniai įsipareigojimai tarp ligoninės ir “Snoro” banko.

Susidaro įspūdis, jog visą kaltę  bandoma suversti buhalterei ir turbūt tokiu būdu yra rengiamasi galimai SAM komisijai ir STT tyrimui – atseit  rastas kaltininkas ir nubaustas.

Į tai vyr. buhalterė Janina Kidikienė atsako: “Informuoju , jog nesuprantu 2011-12-12 rašto Nr. 12-2213 antraštės “Dėl reikalavimo pasiaiškinti”, nes negavau jokio tarnybinio pranešimo ir nepadariau jokio pažeidimo, dėl ko turėčiau aiškintis. Gerbdama vadovą, atsakau į man pateiktus klausimus .... Sutartys mane pasiekia per dokumentų programą “Kantorius”, negaliu atsakyti, kas inicijavo šių sutarčių rengimą ir pateikimą, bet pagal parašus, manau, kad tai vyriausias gydytojas J. Sąlyga.” Sausio 2 dieną Janina Kidikienė išeina iš darbo.

Šios istorijos bei Klaipėdos jūrininkų ligoninės vadovaujančių asmenų veiksmų valstybinis tyrimas galėtų būtų geras pavyzdys, kad valstybė sugeba tinkamai ir laiku ištirti visuomenei rūpimus klausimus.

Pamokos iš šio atvejo galėtų sudaryti pagrindą naujai skaidriai  ligoninių valdymo ir vadybos sistemai. Tai sudarytų gerą ir solidų pagrindą pradėti tikrą, o ne fasadinę sveikatos apsaugos reformą.

Pagarbiai,

Dr. Audrius Šimaitis

“Vakarų Lietuvos medicinos” publikacijų sąrašas

„SNORE“ pakendę Klaipėdos Jūrininkų ligoninės milijonai – aplinkybių rezultatas?” 

“Pražūtingos Jūrininkų ligoninės investicijos stebina net jos stebėtojus ir finansininkus”.

 “Viceministrė atšaukė žadėtą pokalbį su „Vakarų Lietuvos medicina“.