2013 m. Lietuvoje užregistruoti 177 nauji ŽIV infekcijos atvejai

Praėjusiais metais Lietuvoje užregistruoti 177 nauji užsikrėtimo žmogaus imunodeficito virusu (ŽIV) atvejai, iš kurių 125 vyrai ir 52 moterys. Iki šių metų sausio 1 d. iš viso Lietuvoje ŽIV infekcija diagnozuota 2237 asmenims, iš kurių 81 proc. (1812) vyrų ir 19 proc. (425) – moterų.

Pagal užsikrėtimo būdą, pernai, lyginant su užpernai, sumažėjo užsikrėtusiųjų per švirkščiamuosius narkotikus, padvigubėjo per homoseksualius kontaktus ir nežymiai padaugėjo užsikrėtusiųjų per heteroseksualius santykius: 2013 metais 35 proc. (62 asmenys) ŽIV užsikrėtė vartodami švirkščiamuosius narkotikus, 44,6 proc. (79) - lytinių santykių metu, iš kurių 28,2 proc. (50) – heteroseksualių ir 16,4 proc. (29) – homoseksualių santykių metu. 19,8 proc. (35 asmenų) -  užsikrėtimo būdas nenustatytas ir tai mažiau nei užpernai. 2013 metais užregistruotas vienas ŽIV perdavimo iš motinos vaikui atvejis Klaipėdos apskrityje. Iš viso Lietuvoje nustatyti trys ŽIV infekuoti kūdikiai, užsikrėtę nuo ŽIV infekuotos motinos nėštumo ar gimdymo metu.

„Vertinant pastarųjų metų ŽIV tendencijas, galima teigti, kad pernai išryškėjo nauja tendencija, kada ŽIV užsikrėtusių per lytinius santykius užregistruota daugiau nei užsikrėtusiųjų per narkotikų vartojimą. Tai rodo, kad ŽIV infekcija Lietuvoje pereina į naują plitimo stadiją ir daugiau dėmesio reikia skirti ŽIV plitimo lytiniu keliu prevencijai. Nors ŽIV plitimo prevencija tarp narkotikų vartotojų išlieka taip pat labai aktuali“, - teigė  Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro direktorius, profesorius Saulius Čaplinskas.

Pernai, kaip ir užpernai, užregistruotų ŽIV užsikrėtusių asmenų amžiaus vidurkis buvo 35 metai. Daugiausiai užsikrėtusiųjų ŽIV Lietuvoje nustatyta 30-34 metų amžiaus asmenų grupėje, iš kurių jauniausiam – 15 metų (neskaitant kūdikių), vyriausiam – 69 metai.

Nauji ŽIV infekcijos atvejai pernai registruoti visose apskrityse. Daugiausiai užsikrėtusiųjų registruota Vilniaus (66) apskrityje, po 29 atvejus – Kauno ir Klaipėdos apskrityse, Šiaulių – 21, Alytaus – 7, Telšių – 6, Tauragės – 5, Panevėžio – 3, po vieną – Marijampolės ir Utenos apskrityse.

Pagal gyvenamąją vietą dauguma – 74,6 proc. užsikrėtusiųjų gyveno mieste, likusieji – kaime, užsieniečiai arba gyvenamoji vieta nežinoma.  Pagal socialinę grupę po 28,8 proc. užsikrėtusiųjų sudarė bedarbiai ir dirbantieji, 4 proc. - studentai ir moksleiviai, 27,1 proc. priklausė „kitoms“ socialinėms grupėms, iš kurių dauguma sulaikyti ir nuteisti asmenys bei 11,3 proc. atvejų socialinė grupė nenustatyta. Pagal išsilavinimą dauguma - 53,1 proc., naujai užsikrėtusiųjų ŽIV turėjo pagrindinį arba vidurinį išsilavinimą, 15,3 proc. – aukštąjį, likusieji – žemesnį arba išsilavinimas nenurodytas. Paklausus užsikrėtusiųjų, kas galėjo būti infekcijos šaltinis, dauguma (63,3 proc.) nežinojo ar nenurodė, 14,1 proc. teigė, kad užsikrėtė nuo sutuoktinio (-ės) ar sugyventinio (-ės), 11,3 proc. – nuo atsitiktinio asmens, 7,9 proc. - pažįstamo asmens. Likusieji – nurodė įvairiai: nuolatinį lytinį partnerį ar seksualinių paslaugų už atlygį teikėją.

2013 metais 44 ŽIV infekuoti asmenys susirgo AIDS (vėlyva ŽIV infekcijos stadija).  Iš viso iki šių metų sausio 1 dienos užregistruoti 378 AIDS atvejai, iš kurių trečdalis yra mirę nuo AIDS.

Valstybinės ligonių kasos duomenimis, pernai ŽIV ligos gydymui skirti 5,7 mln. litų iš Privalomojo sveiktos draudimo fondo biudžeto. Poreikis kasmet auga. ŽIV ligai gydyti skiriami vaistai nesunaikina viruso organizme, tačiau pristabdo jo dauginimasį, dėl ko sulėtėja ŽIV ligos progresavimas. Lietuvoje visiems ŽIV užsikrėtusiems asmenims valstybė laiduoja (nemokamą) sveikatos priežiūrą.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras