2011 m. rentgenografijos procedūrų metu pacientų gautos apšvitos atliktų tyrimų apžvalga

Pastaruoju metu kaip ir visame pasaulyje, taip ir Lietuvoje pacientų apšvita nuo jonizuojančios spinduliuotės didėja. Tobulinant ir diegiant naujas technologijas, vis daugiau dėmesio yra skiriama medicininei apšvitai nuo jonizuojančios spinduliuotės. Medicininė apšvita sudaro didžiausią nuo dirbtinių šaltinių gyventojų gaunamos apšvitos dalį. Remiantis tarptautinių organizacijų skelbiamais statistiniais duomenimis, vidutiniškai apie 30% visos metinės apšvitos dozės nuo jonizuojančiosios spinduliuotės žmogus gauna medicininių procedūrų metu. Jungtinių tautų mokslinio komiteto jonizuojančios spinduliuotės poveikiui tirti (UNSCEAR) 2008 m. išleistoje ataskaitoje, kurios viena dalis skirta medicininei apšvitai, yra teigiama, kad nuo 1988 m. iki 2008 m. vidutinė pasaulio gyventojui tenkanti metinė efektinė dozė padidėjo beveik 2 kartus. Būtina pabrėžti ir tai, kad ši apšvita yra didesnė ekonomiškai geriau išsivysčiusiose šalyse, kur medicininės procedūros yra lengviau pasiekiamos.

Vienas pagrindinių gyventojų apšvitos šaltinių medicinoje yra rentgenodiagnostikos procedūros. Kiekvienais metais mūsų šalyje atliekama apie 3,5 mln. įvairių rentgeno tyrimų. Didžiausią jų dalį sudaro rentgenografijos procedūros, kurių visame pasaulyje atliekama daugiausiai.

Radiacinės saugos centras, norėdamas įvertinti rentgenografijos procedūrų metu gaunamą pacientų apšvitą, atsitiktiniu būdu pasirinktose asmens sveikatos priežiūros įstaigose (ASPĮ) kasmet atlieka matavimus termoliuminiscenciniais dozimetrais,. Matavimų rezultatai yra palyginami su Lietuvoje nustatytais rentgenodiagnostikos medicininės apšvitos lygiais, patvirtintais Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu (Žin., 2011, Nr. 117-5518).

2011 m. matavimai buvo atlikti 20 ASPĮ ir pamatuota apie 700 paviršiaus įėjos dozių verčių. 6 ASPĮ užfiksuoti pacientų apšvitos dozių viršijimai tam tikroms procedūroms. Viršijimų priežastys buvo išsiaiškintos, ir, jas pašalinus, atlikti pakartotiniai matavimai. Pagrindinės priežastys – ASPĮ nesilaiko geros praktikos rekomendacijų, nenaudojama automatinės ekspozicijos valdymo sistema, skirta apšvitos dozės optimizavimui, įdiegtos skaitmenizuotos sistemos nesuderintos su rentgenografijos aparatu, tinkamai neapmokyti darbuotojai. Išanalizavus pakartotinių matavimų rezultatus nustatyta, kad, pašalinus viršijimo priežastis, pacientų gaunamos apšvitos dozės sumažėjo ir tikrintose ASPĮ nebeviršija nustatytų rekomenduojamų medicininės apšvitos lygių. Matavimų metu gauti duomenys buvo panaudoti apskaičiuojant pacientų gaunamas efektines dozes rentgenografijos procedūrų metu ir šių dozių vidurkiai palyginti su vidutinėmis pasaulio efektinėmis dozėmis. Nustatyta, kad Radiacinės saugos centro specialistų išmatuotos efektinės dozės panašios arba mažesnės už pasaulyje nustatytas efektines dozes, išskyrus kaukolės AP ir stuburo juosmens dalies AP procedūrų vidutines efektines dozes.

Radiacinės saugos centro specialistai džiaugiasi, kad vis daugiau medicinos darbuotojų ir pacientų domisi medicininės apšvitos optimizavimo bei radiacinės saugos užtikrinimo klausimais. Tikimės, kad dirbant kartu galėsime pasiekti puikių rezultatų optimizuojant pacientų apšvitą Lietuvoje.

Radiacinės saugos centras