Ankstesnėje apžvalgoje „2011-ieji. Pirmasis bandymas gydyti sistemą baigėsi prezidentės pralaimėjimu 1:0” analizavome, kokiu būdu ir kaip buvo “apžaista” prezidentė. Žvelgiant iš sportinės pusės ir gerbiant varžovą, reiktų ištiesti ranką ir pasveikinti prezidentės varžovus su puikia taktine pergale. Ji laimėta pagal visus kanonus: į svarius varžovų argumentus nebuvo reaguojama arba reaguojama labai santūriai, viešojoje erdvėje nebuvo jokių didesnių išsišokimų, buvo leista prezidentei neva perimti iniciatyvą, o kai atėjo laikas, lemiama ataka buvo suorganizuota taip, kad prezidentės komanda ir visi stebėtojai jau seniai buvo praradę amą. Nuščiuvusių sirgalių, medikų bendruomenės ir visuomenės akivaizdoje priešnuodžių vyriausiųjų gydytojų inspiruotiems parlamentarų veiksmams prezidentės komanda suieškoti nebegalėjo.
Varžovus reikia užklupti netikėtai
Vyriausiųjų gydytojų stovykla mano, kad jie laimėjo rungtynes. Tačiau sistemoje besikaupiančios neišspręstos ir nesprendžiamos problemos (slaugytojų statusas, jaunųjų gydytojų rengimas, gydytojų darbo krūviai ir atlyginimai, specialistų trūkumas regionuose, taip niekada iš mirties taško nepajudintas papildomas sveikatos draudimas) liudija ką kita: vyriausiųjų gydytojų klanas laimėjo pirmąjį kėlinį. Laukia antrasis kėlinys, kuris bus lemtingas. Jei antrajam kėliniui nebus tinkamai pasirengta, rungtynių rezultatas be jokių abejonių bus toks, kaip ir po pirmojo.
Rungtynių pertraukos metu reikia gerai pagalvoti, kaip būtų galima įveikti varžovą. Po pirmo kėlinio tapo aišku, kad koridoriniuose žaidimuose šių įgudusių vilkų „apžaisti“ neįmanoma. Šioje srityje dar nuo vizitų į Maskvos ligonines ir partkomus laikų jie yra nepralenkiami varžovai. Vien tik poėmiais ir netikėtais STT vizitais vargu ar juos paimsi. Daugumoje miestų ir miestelių STT yra suaugę ir su ligoninių administracijomis. Jau yra ligoninių, kuriose net patys vyriausieji gydytojai ne pagal jų giesmę giedančių darbuotojų atžvilgiu susitaria dėl STT vizitų, patys išvyksta į atostogas, o grįžę vėliau artistiškai stebisi “netikėtu” jų ligoninėje įvykusiu STT poėmiu. Jie atrodo nekalti avinėliai, nes dokumentai ir reikaliukai iš anksto sutvarkyti taip, kad visi įtarimai krenta tik ant įkliuvusių asmenų.
Norint laimėti rungtynes, varžovus reikia užklupti netikėtai ir iki tol dar netaikyta taktika. Šios taktikos dvi pagrindinės sudedamosios dalys turėtų būti naujas korupcijos suvokimas ir naujų struktūrų, užkertančių kelią šiuolaikinei korupcijai, sukūrimas.
Metodai – vis subtilesni
Korupciniai metodai, kaip ir visų vagysčių metodai, sparčiai tobulėja. Ir jei valstybė laiku ir operatyviai nereaguoja į tai, tai matome tokią situaciją, kokia dabar yra Lietuvoje: korupcijos suvokimo indeksas nesikeičia, o kadangi korupcija pagal visus gamtos ir visuomenės dėsnius (niekas nestovi vienoje vietoje) gali tik arba didėti, arba mažėti, tai galime drąsiai teigti, kad ji didėja.
Todėl visų pirma reikia naujo korupcijos apibrėžimo, jos suvokimo. Ir tik tada galvoti, kokias priemones taikyti, kad tą korupciją galima būtų pažaboti.
Žiniasklaida iki šiol dažnai vartoja terminą klanas. Jei tai reikštų grupę, kuri susirinko ir nutarė apiplėšti Lietuvos mediciną, užvaldyti jos resursus ir t. t., tai tokio klano nėra. Tačiau tokių klanų jau seniai nėra pasaulyje.
Bandymų daryti įtaką metodai sparčiai progresuoja ir tampa vis subtilesni. Šiuo požiūriu Lietuvos medicina yra tiesiog persunkta tokių metodų ir bandymų. Gal net būtų galima pasakyti kitaip – vargu ar yra bent vienas ar keli strateginiai sprendimai, kurie būtų priimti skaidriai ir atsiribojant nuo asmeninių, grupinių ligoninės ar kitų interesų.
Nuo pat nepriklausomybės pradžios valstybinė sveikatos apsauga buvo ir, galima sakyti, iki šiol išliko našlaitės vaidmenyje. Pirmaisiais nepriklausomybės metais buvo pasiektas susitarimas, kad sveikatos apsaugai bus skiriama apie 5 proc. BVP, tačiau šio rodiklio niekad nebuvo pasiekta. Šiuo metu šis rodiklis apie 4 proc. Krizių laikais, kai vyriausybei pritrūkdavo pinigų, visų pirma kentėdavo sveikatos apsauga. Buvo laikotarpis, po Rusijos sukeltos krizės, kai finansavimas sveikatos apsaugai buvo tiesiog nurėžtas 30 proc.
Pro užpakalines duris
Matydami, kad vyriausybės įtikinti įprastiniais metodais nėra lengva, medikai pradėjo ieškoti įėjimo į įtakos zoną pro “užpakalines duris”. Vienas iš tokių metodų – savo ligoninės emisarų siuntimas į ministeriją dirbti įtakingo darbo. Besisukaliodami ministerijos koridoriuose, šie medikai suieškodavo metodų ir būdų, kaip prasukti reikalingas ir naudingas jų ligoninėms programas ir įsigyti reikalingos aparatūros. Tai buvo pirmas medikų žingsnis, kuris tam tikroms ligoninėms ir tam tikroms grupėms davė tam tikrą naudą. Tačiau šis metodas davė tik ribotą efektą.
Gausėjant Europos Sąjungos siunčiamam pinigų srautui, įtakingas pozicijas užimantys gydytojai ir vyriausieji gydytojai greitai susigaudė ir suvokė, kad jie užima išskirtines pozicijas. Kadangi dauguma konkursų organizuojami ligoninėse, jų nebylus vaidmuo ir svoris staiga išaugo. Nes nuo jų įtakos ir nuo jų žodžio ėmė priklausyti labai daug: visų pirma aparatūros firmų ir statybų firmų finansai ir pelnai. Todėl dauguma įtakingų medikų persiorientavo į kitokį veikimo būdą. Jie suvokė, kad ministerijos pareigūnai, jie patys ir verslininkai gali tapti bendradarbiais. Vieni užtikrina ES fondų srautą į jų ligoninę, kiti užtikrina, kad konkursus laimi tam tikros firmos, o firmos randa būdų ir metodų, kad tie pinigai grįžtų “geradariams”.
„Darau gera ir vagiu“
Pinigų srautai neatitinka visuomenės interesų
Kita “silpnoji grupė” – slaugytojos. Jomis, jų gyvenimu ir jų karjeros vystymu apskritai nėra rūpinamasi, slaugos procesų progresas yra labai menkas. Ne tik menkas progresas, bet viešoje erdvėje apie slaugytojas net nėra diskutuojama. Nejaugi jos neturi savų problemų, rūpesčių ir savo, kaip visuomeninės grupės, gyvenimo?
Dar įdomesnė tema yra asbesto sukeltos ligos asbestozės ir itin klastingos plaučių vėžio – mezoteliomos atvejai. Pasirodo, Lietuvoje šios profesinės ligos nėra! Sunku net patikėti, bet Lietuvoje nėra nustatyta nė vieno profesinio asbetozės ar mezoteliomos atvejo, o Europoje ir pasaulyje nustatyta milijonai. Manoma, kad dėl asbesto JAV yra mirę daugiau kaip 100 tūkst. žmonių, mažiausiai 14 tūkst. dėl itin sunkiai gydomos ir greitai progresuojančios plaučių vėžio formos. Per artimiausius du dešimtmečius dėl asbesto sukeltų ligų Australijoje mirs apie 45 tūkst. žmonių. Lietuvoje buvo kelios asbesto gamyklos, asbestas plačiai buvo naudojamas laivų pramonėje. Taigi Lietuvoje taip pat turėtų būti tūkstančiai atvejų. Jei darytume prielaidą, kad mūsų šalyje asbestoze serga maždaug tokia pat dalis gyventojų, kaip ir Australijoje, tai Lietuvoje dėl asbestozės per artimiausius kelis dešimtmečius turėtų mirti apie 3- 4 tūkst. žmonių.
Šie atvejai tik iliustruoja, kad klasterių egzistavimas ir per juos pasireiškianti įtakingų grupių veikla pinigų srautų tekėjimą užtikrina tokia linkme, kuri ne visai atitinka tuometinius visuomenės interesus.
Visuomenė stebi
Kiti dr. Audriaus Šimaičio Lietuvos sveikatos apsaugos 2011 metų apžvalgos straipsniai
Sveikatos apsaugos 2011-ieji: kas naujo ir teisingo ministre?
2011-ieji: bandant vykdyti ketvirtąjį restruktūrizacijos etapą ir vėl buvo užmiršti slaugytojai
2011-ieji. Gydytojų emigracijos ir atlyginimų paradigma, arba Kodėl negimsta nauji kudirkos?
2011-ieji: paaiškėjo naujas stipriųjų žaidimas – žongliravimas milijonais
2011-ieji. Pirmasis bandymas gydyti sistemą baigėsi prezidentės pralaimėjimu 1:0