Ar rotacija atplėš vyriausiuosius gydytojus nuo šiltų kėdžių? (9)
Kai kurių vyriausiųjų gydytojų lūkesčiai vadovauti gydymo įstaigoms visą gyvenimą žlugs jau šią liepą, o jauni kvalifikuoti specialistai į vidurvasarį deda viltis – sveikatos apsaugos ministras Vytenis Povilas Andriukaitis jau pasirašė nuostatus dėl sveikatos priežiūros įstaigų vadovų rotacijos.
Rotacijai pasirengta
„Rotacijai jau pasirengta. Šalies prezidentė ir sveikatos apsaugos ministras šiuo klausimu sutaria 101 procentu, - „Vakarų Lietuvos medicinai“ sakė V. P. Andriukaičio padėjėjas Julius Naščenkovas. - Dėl dviejų biudžetinių įstaigų (Kauno ir Žalgirio klinikų) jau sutarta“.
Ministro pasirašyti nuostatai numato, kad su konkurso laimėtoju sudaroma terminuota penkerių metų darbo sutartis. Pretendentai į gydymo įstaigos vadovus privalo atitikti ne tik bendruosius kvalifikacinius reikalavimus, nustatančius patirties ir išsilavinimo kriterijus, bet ir pateikti savo, kaip įstaigos vadovo, penkerių metų veiklos programą, - skelbia Sveikatos apsaugos ministerija (SAM).
SAM paprašėme atsakyti, ar turės teisę dalyvauti konkursuose vadovai, kurių veikla buvo susidomėjusios teisėsaugos institucijos ir kurie dirbdami pažeidė kokius nors teisės aktus, ir ar surinkus vienodą balų skaičių tai turės įtakos laimėtojo pasirinkimui. Primename, kad Respublikinės Klaipėdos ligoninės vyriausiasis gydytojas Romaldas Sakalauskas buvo įspėtas dėl Viešųjų pirkimų įstatymo pažeidimo, jo vadovaujamai įstaigai įsigyjant „Snoro“ indėlių, o šiomis dienomis viešai paskelbta, kad analogiškas pažeidimas nustatytas ir Klaipėdos jūrininkų ligoninėje.
„Po konkurso sveikatos apsaugos ministras Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo 9 str. nustatyta tvarka kreipiasi į LR Specialiųjų tyrimų tarnybą dėl informacijos pateikimo apie asmenį, siekiantį eiti įstaigos vadovo pareigas. Sprendimas dėl asmens skyrimo į įstaigos vadovo pareigas priimamas įvertinus Specialiųjų tyrimų tarnybos pateiktos informacijos visumą“, - „Vakarų Lietuvos medicinai“ atsakė SAM Ryšių su visuomene skyriaus vedėja Giedrė Maksimaitytė.
Neatrodė nuoširdūs
Su minimais vadovais „Vakarų Lietuvos medicinai“ vakar susisiekti nepavyko. Klaipėdos universitetinės ligoninės vyriausiasis gydytojas Vinsas Janušonis straipsnio autorei pasakė, kad pokalbis apie galimybes dalyvauti tokiame konkurse – ne telefoninis, Klaipėdos vaikų ligoninės vadovė Klaudija Bobianskienė sakė dar laiko turinti pamąstyti, ar norėsianti kelti savo kandidatūrą.
Nuoširdžiausias iš portalo šnekintų vadovų pasirodė Audrius Stankevičius, vadovaujantis Mažeikių pirminės sveikatos priežiūros centrui. Jis neslėpė, kad rengiasi bandyti laimę konkurse vadovo pareigoms eiti ir kitus penkerius metus. Jo nuomone, jei vadovas yra pažeidęs Viešųjų pirkimų įstatymą – neturėtų būti kliūtis jam siekti toliau turimo posto. „Beveik nėra tokių, kurie nebūtų pažeidę šio įstatymo“, - argumentavo savo požiūrį A. Stankevičius.
Viskas – už uždarų durų
„Vakarų Lietuvos medicinai“ šaltinis pranešė, kad į vienos uostamiesčio ligoninės vadovo postą ketina pretenduoti Sodros Klaipėdos skyriaus direktorius Valdemaras Anužis, jau turįs vadovavimo sveikatos priežiūros srityje patirties. Tačiau V. Anužis tokias kalbas paneigė juokdamasis: „Čia gandai. Reikia jaunesnių vadovų. Ir visi puikiai žinome, kad sveikatos sistemoje viskas vyksta už uždarų durų. Jeigu jau jūs, žurnalistai, kažką išgirdote, galite būti tikri, kad tai tikrai netiesa“.
Pašnekovas sakė esąs tvirtai įsitikinęs, kad dabartinius, švelniai tariant, brandaus amžiaus vyriausiuosius gydytojus būtinai turi pakeisti jaunesnioji karta.
O paprašytas išsakyti nuomonę apie įstatymus pažeidusių vadovų galimybes pretenduoti į minimus postus, V. Anužis šyptelėjo: „Žinau, ką jūs turite omenyje“. Tačiau žurnalistei paminėjus konkretų vadovą, kuriam buvo skirtas įspėjimas, puolė jį karštai ginti: „Sakalauskas – vienas geresnių vadovų Lietuvoje. Jei neturėtume Respublikinės Klaipėdos ligoninės Klaipėdoje, neturėtume ir tokio lygio chirurgijos. Į šią ligoninę mokytis atvažiuoja chirurgai ir iš Vilniaus, ir Kauno. Kaip jis pakėlė psichiatriją, kai buvo prijungtas filialas prie Respublikinės! Ši ligoninė buvo labiausiai apleista visoje Lietuvoje, o dabar – pavyzdinė“.
Tęsdamas savo mintis V. Anužis tvirtino, kad apskritai netikslinga rotuoti visus vadovus: „Jei viskas gerai, kam tada keisti? Bet iš tiesų nežino, kaip pakeisti vieną netikusį vadovą, nenori užsiimti blogais, tai judina visus. Dėl vienos musės, kurią pakaktų išimti iš sriubos, maišo ją visą. Ligoninių stebėtojų tarybos – skystos, sudarytos iš tų pačių skystų politikų, kurie nieko neišmano“.
Vyras sakė manąs, kad ir nuobaudą turįs vadovas gali dalyvauti konkurse. „Apskritai Klaipėdos gydymo įstaigų vadovai – aukšto lygio. Pavyzdžiui, K. Bobianskienė. Iki jos ligoninės stogas buvo kiauras, lakstė žiurkės. O dabar ši Vaikų ligoninė – viena geriausių Lietuvoje. Tad negi dabar turime ją keisti vien dėl to, kad ji sulaukė tam tikro amžiaus?“, - kritikavo įstatymo netobulumą pašnekovas.
Įneš skaidrumo
Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkės pavaduotojas Antanas Matulas sakė viliąsis, kad vyriausiųjų gydytojų rotacija įneš skaidrumo į sveikatos priežiūros sistemą. Politikas atkreipė dėmesį, kad rotaciją bandoma įdiegti ir kitose sistemose: švietimo, teisėsaugos. „Manau, kad bus galimybė jauniems žmonėms parodyti savo gebėjimus. Turime labai daug jaunų žmonių, turinčių kelis aukštuosius išsilavinimus, kelias kalbas mokančių, baigusių vadybą prašymų, bet negalinčių niekur pretenduoti , nes postai užimti, - kalbėjo A. Matulas, -nors matome, kad kai kuriose gydymo įstaigose klesti kyšininkavimas, korupcija. Manau, kad rotacija sudarys galimybę ir tiems patiems vadovams dalyvauti konkursuose, ir ateiti naujiems žmonėms, kurie galbūt pasirodys gabesni. Tuo labiau kad rotacija jau yra taikoma trečio lygio įstaigose, kuriose kas penkti metai vyksta konkursai į atsilaisvinusią darbo vietą. Ir trečio lygio ligoninėse tikrai nerasime 75-erių metų amžiaus žmonių, vadovaujančių skyriui, klinikai ar kokiam filialui. Ir matome puikius rezultatus: trisdešimtmečiai-keturiasdešimtmečiai nauji įstaigų vadovai, apsigynę disertacijas, habilituoti mokslininkai savo įstaigose (Santariškių klinikų Onkologijos institute, Kauno klinikose) diegia naujus gydymo metodus, kurie net pasaulyje dar netaikomi. Vargiai įsivaizduoju, kad septyniasdešimtmečiai įstaigų vadovai tuos naujus metodus sugebėtų įsisavinti. Tad nieko blogo, kad didžioji dauguma vadovų vėl laimėtų tas pačias pareigas, o nusipelniusieji praeičiai užleistų pareigas jaunesniems“.
A. Matulas atkreipė dėmesį, kad svarstant vyriausiųjų gydytojų rotacijos projektą ir Lietuvos slaugos specialistų, ir Gydytojų sąjungos palaikė mintį dėl konkursų organizavimo kas penkeri metai. Tai, Seimo nario nuomone, rodo, kad viskas nėra taip gerai, kaip deklaruoja įstaigų vadovai. „Darbuotojai mato ne visai tinkamą, ne visai korektišką darbą, - išvadas darė pašnekovas. - Be to, turiu daug ir asmeninės vadovavimo patirties. Buvau jaunas gydytojas, teko sulaukti vyriausiųjų gydytojų įvairių siūlymų, iš kur ką pirkti, kokias kompanijas rinktis“.
Politikas prisiminė, kad prieš keliolika metų buvo mėginta įsiklausyti į įstaigų vadovų prašymus sudaryti sąlygas dirbti pastoviai, be rotacijos. „Tokią galimybę buvome suteikę, bet jie per kelerius metus taip sukompromitavo tą sistemą, kad ir atlyginimus buvo susikėlę iki dvidešimt kelių tūkstančių MGL per metus, ir vykdė pirkimus, kai to paties vaisto ar produkto kaina skiriasi kelis kartus. Tad Lietuva prezidentės iniciatyva ir renkasi kitą koncepciją, kad valstybės tarnyboje žmonės turėtų galimybę dalyvauti konkursuose ir žinotų, kad tuos penkerius metus reikia stengtis. Ir jei gerai atliksi savo pareigas, funkcijas, tobulinsiesi, gilinsi žinias, tad po penkerių metų tu vėl laimėsi tą konkursą. Tad kokia čia problema? – kalbėjo A. Matulas. – O įstatymai niekada nebūna tobuli, bet kai įstaigų vadovai sako, kad bus pažeisti teisėti jų lūkesčiai, noriu atkreipti dėmesį, kad nėra tokių lūkesčių, kaip visą gyvenimą vadovauti. O kur tada jauno žmogaus lūkesčiai?..“
Keli verti pagarbos
Politikas atkreipė dėmesį, kad Seimo nariai irgi žino, kad išrinkti yra tik vienai kadencijai. „Irgi žinome, kad po penkerių metų eisime iš naujo į rinkimus ir stengsimės įrodyti žmonėms, kad galime dirbti, arba būsime bedarbiai, - kalbėjo A. Matulas. - Įstaigos vadovas, žinodamas, kad ateina penkeriems metams, irgi turės įvertinti visas aplinkybes, kad apsispręstų, ar būti gydytoju, ar būti mediku. Ir nieko čia blogo nėra, bet kai tenka klausytis kai kurių įstaigų vadovų, tai jie atrodo tokie asai, tokie susireikšminę, tokie nepakeičiami, kad Dieve Dieve, bet kai atvažiuoji į įstaigą ir pradedi klausytis personalo, tai nuo to, kaip jie vadovauja ir kokiais būdais, ausys linksta“.
Tiesa, Sveikatos reikalų komiteto narys sakė gerbiąs „tikrai labai daug įstaigų vadovų, ir Klaipėdos – kelis“, bet konkrečių pavardžių nenorėjo minėti: „Yra dvi įstaigos, kurių vadovai tarpusavyje labai riejasi, o kol šios kovojo, susijungti ar ne, viena įstaiga padarė labai didžiulę pažangą. Tas vadovas galimai turbūt niekada nekonkuravo ir pritraukė labai daug lėšų, ir ten yra nuvilioti labai geri specialistai. O apie ką aš čia kalbu, tikriausiai suprantate“.
Ligita Sinušienė
Susiję straipsniai
