Vien tablečių širdininkams nepakanka

Pradėti tinkamai maitintis niekada ne vėlu. Mokslininkai rekomenduoja sergantiems širdies ir kraujagyslių ligomis sureguliuoti savo mitybą tam, kad būtų sumažinta pakartotinio infarkto ar insulto rizika. Vaisiai, daržovės, žuvis, riešutai mirties nuo širdies bei kraujagyslių ligų riziką sumažina 35  proc., infarkto – 14 proc., širdies nepakankamumo – 28 proc., insulto – 19 proc.

Naudingi produktai gerina sveikatą

Vartojamų medikamentų tipas tam reikšmės neturi. Tai parodė studijos, kurioje dalyvavo 31 546 vyresni nei 55 metų tiriamieji iš 14 šalių, rezultatai. Visi jie praeityje turėjo širdies ir kraujagyslių sistemos problemų (insultas, periferinių kraujagyslių ligos, diabetas, pažeidžiantis įvairius organus ir kt.) ir vartojo kraujospūdį mažinančius vaistus.

Buvo analizuojama, kaip dažnai kelių paskutiniųjų metų laikotarpiu tiriamieji valgė vaisius, daržoves, žuvį, mėsą, pieno produktus, paukštieną. Tiriamųjų sveikatos būklė buvo stebima beveik penkerius metus. Per šį laiką buvo užfiksuota daugiau nei 5 tūkst. įvairių sveikatos sutrikimų, susijusių su insultu ir kitomis ūmiomis širdies bei kraujagyslių sistemos būklėmis.

Nustatyta, kad valgiusieji naudingus produktus turėjo mažesnę riziką sirgti širdies ligomis, insultu nei tie, kurie nustatytų rekomendacijų nesilaikė.

Tai įrodo, kad vien medikamentų sveikatai pagerinti nepakanka.

Dietologai pabrėžia, kad daugelis pagyvenusių žmonių mano, jog keisti savo mitybos racioną yra per vėlu. Tačiau tai klaidingas įsitikinimas.

Pagyvenusiems žmonėms per dieną būtina gauti mažiausiai 5 gramus ląstelienos, alyvų aliejaus ir kitų nesočių riebalinių rūgščių, daržovių, vaisių, žuvies mažiausiai du kartus savaitėje. O vietoje druskos vartoti prieskonius.

Ką valgyti?

„Vakarų Lietuvos medicinos“ konsultantė gydytoja dietologė Žana Antonova žmonėms, sergantiems širdies ir kraujagyslių ligomis, per parą pataria suvartoti ne daugiau nei 5 g druskos (pusę šaukštelio). Dažniausiai tokie žmonės turi antsvorio, tad  pirmiausia siūloma mažinti kūno svorį, nes jis skatina kraujospūdžio padidėjimą. Numetus 10 proc. pradinio svorio kraujospūdis sumažėja 7 mmHg.

„Mityba turi būti įvairi, reikalingi visi maisto produktai. Sergančiųjų širdies ir kraujagyslių ligomis racione turi būti produktų, turtingų omega-3 riebiųjų rūgščių,  2-3 kartus per savaitę žuvis, riešutai, aliejai, 300-500 g daržovių per dieną. Jei liga susijusi su kalio nepakankamumu, dažni ritmo sutrikimai, reikia daugiau kalio turinčių produktų – bananų, razinų, džiovintų vaisių, virtų bulvių su lupena. Esant dislipidemijai valgyti daugiau daržovių, produktų, praturtintų skaidulomis, kurios turi cholesterolį mažinantį poveikį. Visiems sergantiems rekomenduojama vengti patiekalų, keptų riebaluose, apvoliotų miltuose ar džiūvėsiuose, greito maisto, rūkytų mėsos gaminių, dešrelių, dešrų, vidinių organų mėsos (šie produktai yra ne tik kaloringi, turi daug „blogųjų“ riebalų, kurie didina cholesterolio kiekį kraujuje, bet turi ir daug druskos). Visi produktai turi būti vidutinio arba mažo riebumo. Skysčių reikia atsižvelgiant į širdies būklę, ligos eigą. Jei nustatytas širdies nepakankamumas, organizme kaupiasi skysčiai, jų vartojimas dažnai apribojamas, kad nebūtų apkrauta širdies veikla“, – pataria dietologė.

Jos manymu, iškart atsisakyti vaistų ir būklę koreguoti vien mityba neįmanoma, bet tinkama mityba po trupusį leistų sumažinti vaistų vartojimą.

vlmedicina.lt

Šaltinis

https://www.meddaily.ru/article/06dec2012/ned_osta