Sveikatos priežiūros sistemos ydas turime matyti ryškiai ir aiškiai(6)

 Europiniai visuomenės nuomonės tyrimai dažnai rodo, kad retai gyventojai patenkinti savo šalies sveikatos priežiūros sistema – jos prieinamumu ir skaidrumu. Nėra ir, matyt, negali būti tokios sistemos, kuri patenkintų visus.

Reklama

Vienas iš paskutiniųjų tyrimų, kurį „Veido“ užsakymu atliko rinkos tyrimų ir konsultacijų bendrovė „Prime consulting“,  rodo, kad  Lietuvos sveikatos apsaugos sistemos darbu nepatenkinti 59 proc. respondentų. 30,2 proc. sakė sveikatos apsauga esantys patenkinti iš dalies, o 10,6 proc. apklaustųjų teigė, kad šios sistemos darbas juos tenkina.

Tikslas – pelnas

Žinia, niekas taip brangiai nekainuoja, kaip nemokami dalykai. O sveikata – labiausiai. Absoliuti dauguma gyventojų gimsta gana ar visai sveiki (su nedidelėm išimtim). Po to jie pradeda sirgti. Kuriasi  visuomenės grupės, kurios teikia pagalbą ir už tai gauna atlygį. Turime kelias struktūras, kurios tai daro: gydymo sistemą, vaistų sistemą, draudimo sistemą, švietimo sistemas ir t. t.

Tos visos sistemos gali būti brangios arba labai brangios. Pirmas neigiamas dalykas, kuris krinta į akis, yra sveikatos problemų sujungimas su rinka. Todėl vaistus gaminančios firmos siekia pelno, maksimaliai didindamos vis naujų ir naujų vaistų kainas. Medikai ieško ir randa vis naujų ir naujų būdų garantuoti ar pasididinti sau atlyginimą, draudimo bendrovės ieško vis pigesnių paslaugų, visai nesirūpindamos jų kokybe. Vaistinės užsiima niekam nereikalingų vaistų reklama ir prekyba, nes ir jų tikslas – pelnas, o ne pagalba žmonėms.

 Nenorėdamas pernelyg šokiruoti, pateiksiu keletą senesnių duomenų apie farmacines įmones, kurios gauna per milijardą dolerių gryno pelno per metus:

Tai atskirų vaistų ir kosmetikos firmų pajamos. O štai Anglijoje, Nacionalinės sveikatos tarnybos duomenimis, 2010 metais 890 šeimos gydytojų gavo daugiau nei 200 tūkst. svarų per metus, ir daugiau nei 200  jų gavo daugiau nei 250 tūkst. svarų. Dešimt "supergydytojų" kiekvienais metais didino savo turtą daugiau nei 750 tūkst. svarų. Tiesa, reikėtų pasiguosti, kad tik apie 4,2 tūkst. bendrosios praktikos gydytojų JK uždirbo daugiau nei ministras pirmininkas David Cameron.

 JAV situacija truputį skiriasi. Agentūros „Merritt Hawkins“ duomenimis, vidutinis metinis pediatro atlyginimas yra apie 171 tūkst., dolerių, šeimos gydytojo - 173 tūkst.,  urologo -  401 tūkst. , o chirurgas ortopedas uždirba apie 481 tūkst. JAV dolerių.  

 Žinia, medikų darbas sunkus ir atsakingas, bet tarp puikių gydytojų yra ir blogų, o kartais ir labai blogų. Atlyginimų sistema to „nemato“. Medikai ir pameluoja, kartais net klysta, tačiau jų atlygis retai nuo to priklauso. Dar blogiau, jis vis toliau didėja  ir didėja. O brangi sistema nėra gera sistema.

Taigi akivaizdu, kad jau dvi struktūros: vaistų gamybos ir platinimo bei gydymo ir reabilitacijos - yra tokios didelės, kad apima žymią valstybės finansų ir darbo resursų dalį. O kur dar reikšmingumas: visi politikai, menininkai ar dvasininkai serga – jiems reikia medikų ir vaistininkų pagalbos. Todėl pastarieji tampa visuomenėje ypač vertingi.

Kas skirsto pinigus?..

Nors Lietuva ir nedidelė šalis, palyginti su Ukraina, Lenkija ar Prancūzija, tačiau perdėtas valdymo centralizavimas duoda neigiamų pasekmių. Taip visose sistemose, įskaitant ir sveikatos apsaugą. Tačiau didesnė negerovė dabartinėje jos struktūroje – blogas valdymas. Pinigus skirsto tie, kurie ir teikia paslaugas. Sveikatos priežiūros  paslaugas prižiūri tie patys, kurie jas vykdo. 

Aišku, kad sunku keisti per dešimtmečius nusistovėjusias struktūras, kai daugeliui pareigūnų labai patogu, tačiau tiek ekonominė, tiek valdymo krizė privers tai padaryti. Tai pastebi net buvę ministrai. Algis Čaplikas: „Ligoninių vadovai – ne investuotojai. Ir visiška nesąmonė, kai kalbama, kad pinigai buvo kaupiami aparatūrai pirkti. Juk ta pati Sveikatos apsaugos ministerija ir skiria lėšų naujai aparatūrai įsigyti, gydytojų bei slaugytojų atlyginimams išmokėti. Absurdas – kai kurios gydymo įstaigos bankrutuoja, neturi pinigų atlyginimams, o bankuose guli didžiulės sumos. Čia nesąmonė! Jau esu sakęs ir pakartosiu dar kartą: banke gulintis milijonas – nepanaudotas milijonas žmonėms gydyti. Gydymo įstaigos pinigus privalo naudoti, o ne kaupti – ne tokia sveikatos apsaugos lėšų paskirtis.“

Vaistų kainos, sveikatos paslaugos negali augti neribotai. Visuomenė gali nesugebėti to apmokėti. Jau ir dabar labai retos ligos ar labai brangios ligos negali būti visiškai apmokamos iš tų pačių valstybinių sveikatos fondų. 

 Kas atsakingas už sveikatą?

Kiek ankstėliau už vaikų auklėjimą buvo atsakinga mokykla, tik vėliau susizgribta, kad be šeimos ir bendruomenės ji to padaryti negali. Lygiai tas pats su sveikata – negali vieni medikai kartu su kitais sveikatos darbininkais atsakyti už žmonių sveikatą. Todėl tenka siaurinti uždavinį – jie atsakingi už gydymą ir reabilitaciją. O kas atsakingas už sveikatą?

 Štai čia pradeda kirbėti mintis, kad prevencija yra labai daug kartų pigesnė už gydymą. Tik vienas pavyzdys: XIX a. choleros epidemija buvo sustabdyta, kai buvo suvokta, kad priežastis - vandens šaltinių užteršimas. Tik priežastis buvo pašalinta – epidemija baigėsi. Daugelio ir dabartinių ligų priežastys yra klaidinga gyvensena: netinkama mityba, blogas fizinis aktyvumas, per maža higiena, sveikumo žinių stoka ir t. t.

 Lietuvos biudžete tik 1 proc.  lėšų skiriamas ligų prevencijai. Tai parodo, kad politikai nesuvokia ligų priežasčių šalinimo svarbos. Jiems, deja, talkina medikai ir svarbių žinybų darbuotojai. Gaila, kad politikų akys prašviesėja tik prieš pat rinkimus. O mes patys ir jie turėtų matyti tai ryškiai ir aiškiai.

Dr. Vytautas Valevičius