Saulė pavojinga tik prarandantiems saiką

Staiga užklupę alinantys karščiai gali tapti ne tik maloniu poilsiu, bet ir sukelti sveikatos problemų. Respublikinės Šiaulių ligoninės medikai, kuriems tenka gydyti saulės ir karščių aukas, sako, jog saulė yra žmogaus draugas, o ne priešas, tik reikia ja mėgautis saikingai, rūpintis savo sveikata ir problemų galima išvengti.

Reklama

Kaip išvengti sveikatos problemų karščių metu spaudos konferencijoje kalbėjo Respublikinės Šiaulių ligoninės Konsultacijų poliklinikos vedėjas neurologas Antanas Lukošaitis, Širdies ir kraujagyslių centro vadovė, kardiologė dr. doc.  Jurgita Plisienė bei Odos ir venerinių ligų centro vedėjas dermatovenerologas Vaclovas Vaitkevičius.

Didelis karštis – stresas organizmui

Žmogaus organizmui staiga pakilusi oro temperatūra, ypač jei dar ir drėgna, gali būti žalinga. Pasak kardiologės Jurgitos Plisienės, tai ypač pavojinga širdies ir kraujagyslių sistemai. Mat organizmui tenka didelis krūvis vėsinti pakilusią kūno temperatūrą, kas sukelia stresą širdžiai ir kraujagyslių sistemai. Dėl organizme vykstančių pokyčių, pasak medikės, gali vystytis širdies išemija, gali ištikti net ir širdies infarktas. Todėl pacientai, kuriems jau diagnozuotos širdies ir kraujagyslių ligos, turi būti atsargūs ir vengti karštos saulės spindulių.

Karštyje, pasak J. Plisienės, žmogus daug prakaituoja, netenka daug skysčių bei elektrolitų. Jei jis nevartos skysčių, gali sutrikti širdies ritmas, kas neretai atveda poilsiautojus į gydytojo kabinetą. Vieniems diagnozuojamas širdies „permušimas“, o kitiems ir rimtas širdies ritmo sutrikimas.

Ypač svarbu, kad karštą vasaros dieną žmonės, kuriems paskirti medikamentai, nepamirštų jų vartoti. Kartais išėję į paplūdimį pamiršta vaistus ir adaptacija karščiui būna dar sudėtingesnė.

Ypač karščio reikėtų saugotis visiems, kam per 50 metų, bei sergantiems širdies ir kraujagyslių sistemos ligomis.

Pajutus padidėjusį širdies plakimą, skausmą širdies plote, būtina kreiptis į gydytoją.

Persikaitinti – pavojinga

Trumpos lietuviškos vasaros teikiamais malonumais medikai pataria mėgautis taip, kad saulė taptų draugas, o ne priešas. Pasak dermatovenerologo Vaclovo Vaitkevičiaus, kiekvienas žmogus turi žinoti savo odos tipą, nuo kurio ir priklauso galimybės mėgautis saulės voniomis.

„Reikia pripratinti odą prie saulės palaipsniui. Pirmas buvimas atviroje saulėje neturėtų trukti ilgiau nei 15 minučių“, - pataria odos ligų specialistas.

Iki pūslių nudegę odą gydytojams pasakoja, jog užmigo paplūdimyje. Neretai taip nutinka, kai poilsiautojai vartoja alkoholio.

Dažnas piktnaudžiavimas saulėje, ypač kai kaitinamasi iki pūslių, gali sukelti rimtų sveikatos problemų. Ypač pavojinga melanoma – piktybinis odos vėžys. Pasak V. Vaitkevičiaus, dėl nesaikingo mėgavimosi saule susergama ir plokščialąstiniu vėžiu – piktybiniu odos naviku, dažnai aptinkamu plaukuotoje kūno dalyje. Šie navikai, tiesa, dažniausiai gerybiniai ir gydomi lengviau nei melanoma.

Ypač dėmesingi saulėje turi būti žmonės, kurių odoje yra apgamų. Juos medikas pataria atidžiai stebėti, ir jei pakinta spalva, dydis ar aukštis – būtina kreiptis į gydytoją. Laiku pašalinus apgamą, kito gydymo gali ir neprireikti.

Tam, kad saulės spinduliai teiktų tik malonumą, odos ligų gydytojas pataria naudoto apsauginius kremus, kuriuos kiekvienas turi pasirinkti pagal savo odos tipą ir naudoti pagal instrukciją.

Pati pavojingiausia, pasak mediko – pavasario saulė. Gegužės mėnesį dažniausiai odos ligų specialistams tenka gydyti iki pūslių nudegusias atviras kūno vietas pacientams, kurie sako, jog persikaitino dirbdami: statybose, ūkio darbuose.

Saulės smūgis – pavojus nervų sistemai

Saulės spindulių teikiama nauda akivaizdi, kai jais mėgaujamasi saikingai. Respublikinės Šiaulių ligoninės Konsultacijų poliklinikos vedėjas neurologas Antanas Lukošaitis sako, jog saulės spindulių gaminamas vitaminas D reikalingas kiekvieno žmogaus organizmui, tad bijoti saulės tikrai nereikia.

Pavojus kyla, kai persikaitinama ir dėl per ilgo buvimo saulėje ištinka saulės smūgis. Jei aptemsta akyse, svaigsta galva, silpna – būtina ieškoti vėsesnės vietos, atsivėsinti skysčiais. Jei žmogus netenka sąmonės, reikia jį vėdinti, dėti šlapius vėsius rankšluosčius, duoti gerti skysčių. Svarbiausia, pasak mediko, kad žmogus neprarastų sąmonės, kad nepakiltų viso kūno temperatūra,  nes gali ištikti ir mirtis.

Konsultacijų poliklinikos vadovas pastebi, jog žydintys sodai, pievos ir miškai – taip pat sukelia daug rūpesčių žmonių sveikatai. Daugėja pacientų alergologų kabinetuose.

Medikai pataria saulės kaitroje vengti fizinio krūvio, ypač lauke. Jei jau tenka dirbti ar sportuoti karštą vasaros dieną, medikai pataria būti dviese. Ir, prireikus, padėti vienas kitam. Kaitinantis būtina naudoti apsaugos priemones, naudoti galvos apdangalus, rengtis lengvai, vengti vidudienio saulės.

Ypač svarbu vartoti pakankamai skysčių, patariama papildomai vartoti kalio ir magnio papildų.

Patariama mažiau gerti kavos, nevartoti alkoholio, nes šie gėrimai skatina skysčių išsiskyrimą.

Kardiologai įspėja nepasitarus su gydytoju nenutraukti vartoti gydytojo skirtų medikamentų.

Pajutus padidėjusį širdies plakimą, skausmą širdies plote, būtina kreiptis į gydytoją.

Zita Katkienė,

Respublikinė Šiaulių ligoninė